Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-31 · Administracinė byla Nr. I1-1469-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
I1-1469-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02675-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
I. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1469-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02675-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–4).

Atsiliepimas

Skunde bei atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 26–29) pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 9 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų drausmės grupėje 5 lokaliniame sektoriuje, 3 kameroje, kurios plotas buvo apie 21–25 kv. m, joje gyveno 9–8 asmenys, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė patalpoje esantys baldai bei sanitarinis mazgas. Pažymėjo, jog gyvenamojo ploto trūkumą galėjo kompensuoti suteikta judėjimo laisvė, tačiau pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Teigė, kad dušas ir tualetas buvo vienoje patalpoje, taip pat duše nebuvo užuolaidėlės, kuri atskirtų tualetą nuo dušo patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Pabrėžė, kad indus plauti yra nehigieniška, kadangi atrodo, jog plauni tualete, nes ta pati kanalizacija, taip pat tualeto dangtis buvo nepritvirtintas. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), laikymo pataisos namuose teisės aktų normų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 8–11) nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., po to nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrį (5 lokalinis sektorius), 3 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kuris yra 34,48 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,83 kv. m. Patalpoje esančio sanitarinio mazgo plotas 2,85 kv. m. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei. Paaiškino, kad nuteistojo pageidavimu jis gali būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymo, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėse numatytu laiku, ir yra išleidžiamas iš miegamųjų patalpų, tačiau, turimais duomenimis, pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Akcentavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl ploto trūkumo į administraciją nesikreipė. Teigė, jog 4, 5 ir 6 lokalinio sektorių, taip pat uždarosios zonos kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatytais kamerų įrengimo reikalavimais. Pabrėžė, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. spalio 9 d. (b. l. 2–4), atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus pataisos namų drausmės grupės 5 lokaliniame sektoriuje, 3 kameroje, pažeidžiant minimalią teisės aktais reglamentuotą 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 11¹ punkte nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma drausmės grupės patalpose, tačiau, teismo vertinimu, pagal savo pobūdį drausmės grupės patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 12–18), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 12 būrio (drausmės grupėje) 3 patalpoje buvo nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., po to nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (plotas – 34,48 kv. m), joje gyveno nuo 5 iki 9 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 6,89 kv. m iki 3,83 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kameroje su 8, 9 nuteistaisiais, taip pat kad gyvenamosios patalpos buvo apie 21–25 kv. m, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent toks buvo gyvenamosios patalpos plotas, nepateikė. Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusį faktinį nuteistųjų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės atstovo duomenimis. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės 12 būrio 3 patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamojoje patalpoje ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Tačiau pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas, tačiau nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), nei kiti nacionaliniai teisės aktai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus PN prieš pareiškėją atliko neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo tualeto ir dušo patalpos įrengimo vienoje patalpoje, taip pat teigė, kad klozeto dangtis buvo nepritvirtintas, nebuvo galimybės higieniškai išsiplauti indus, nes praustuvė įrengta sanitariniame mazge, kur yra ta pati kanalizacija.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamoje kameroje įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Atsakovės atstovas nurodo, kad 4-ojo, 5-ojo, 6-ojo lokalinių sektorių sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose, vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimais (b. l. 9). Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dušo patalpoje yra įrengta užuolaida (b. l. 22). Teismo vertinimu, toks dušo patalpos atskyrimas yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti, todėl atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo neužtikrinimo nekonstatuotini. Dušo įrengimas sanitarinio mazgo patalpoje taip pat neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus į bylą duomenis, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti ir jų nevertinti.

Teismas pažymi, kad jei pareiškėjui kilo sunkumų naudojantis tualetu dėl nepritvirtinto klozeto dangčio ar netinkamai veikiančios kanalizacijos, pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovės atstovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pažymėtina, jog tokio reikalavimo, kad būtų įrengta atskira kriauklė indams plauti, teisės aktai nenumato. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl sanitarinio mazgo ir dušo netinkamo įrengimo yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė