Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lukiškių TI-K administracija skirstydama atvykusius asmenis į kameras laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kamerų įrengimas, bendra kamerų būklė atitinka teisės aktų reikalavimus.

Paaiškina, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Pažymi, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose: nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kamerose langai pritaikyti vėdinti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Gyvenamosiose kamerose oro temperatūra yra ne mažesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Taip pat Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema.

Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kaip ir iki 2015 m. spalio 30 d. galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 22 d. (b. l. 11–13). Pareiškėjas buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 2017 m. kovo 22 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas 7,49 kv. m) kameroje tą dieną buvo laikomas vienas; 2017 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 137 (plotas 7,75 kv. m), kurioje iki 2017 m. gegužės 8 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. gegužės 9 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas 7,94 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2017 m. lapkričio 13 d. vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas 7,30 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 26 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. lapkričio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 282 (plotas 7,82 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu; 2017 m. gruodžio 2 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas 34,43 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2017 m. gruodžio 23 d. kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 5 iki 9 asmenų; 2017 m. gruodžio 24 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 108 (plotas 7,38 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas iki 2017 m. gruodžio 26 d.; 2017 m. gruodžio 27 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas 34,57 kv. m), kurioje buvo iki išvykimo į Vilniaus pataisos namus dienos, t. y. 2018 m. kovo 22 d. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 6 iki 10 asmenų. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 366 paras. Pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 7,94 kv. m (2017 m. gegužės 29 d. kamera Nr. 196). iki 3,45 kv. m (2017 m. vasario 3–4 d. kamera Nr. 257) ploto.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, nacionalinės teisės aktų reikalavimų neatitinkantis plotas nebuvo užtikrintas 2 paras, t. y. nuo 2017 m. vasario 3 iki vasario 4 d. pareiškėjui kameroje būnant dar su 9 asmenimis gyvenamojoje kameroje Nr. 257 (plotas 34,57 kv. m) teko mažiau nei 3,6 kv. m bendro kameros ploto. Patikrinus teismo konstatuotu pažeidimo laikotarpiu pareiškėjui tekusį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad šiomis dienomis pareiškėjui tenkantis kameros plotas pažeidė iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusios 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto ribos. Pareiškėjui teko apie 2,89 kv. m ploto. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto gyvenamojoje kameroje Nr. 257 2 paras, pareiškėjo galimybes judėti papildomai apsunkino ir bendros erdvės pojūtį mažino kameroje esantys baldai, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, susijusių su gyvenamojo ploto reikalavimais, iš dalies pripažintinas pagrįstu.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai suimtasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerose buvo nešvarūs langai, netinkama ventiliacija, ant langų buvo įrengtos grotos

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (b. l. 28–30, 32–33, 36–38, 42–44, 45–46, 47–48, 49–50, 52–54, 58–59) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu, kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Iš 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akto (b. l. 28–30) matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 123, 290, 107, 110, 381, 106, 118, 309, 116, 119, 114, 117, 268. Akte nurodyta, kad kamerose buvo vizualiai švaru, kamerų drėgmės lygis, temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerose sudaryta galimybė vėdinti jas per atidaromus langus, nariuotakojų buvimo požymių nenustatyta. Akte nustatytas pažeidimas – kameroje Nr. 268 ant sienos buvo vizualiai matomų pelėsio požymių. 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte (b. l. 32–33) nurodyta, jog kamerų Nr. 110, 116, 216, 309 ir 379 langų stiklai vizualiai švarūs, stiklai nesusikilę. 2017 m. gegužės 17 d. akte (b. l. 36–38) nurodyta, jog tikrintos buvo kameros Nr. 106, 107, 108, 110, 114, 115, 116, 120, 139, 143, 147, 148, 165, 166, 265, 285, 290, 292, 295, 300, 301, 312, 325, 326, 329, 346, 347, 364, 373. Patikrinimo metu konstatuota, kad kameroje Nr. 120 buvo nelygus grindų paviršius, kamerose Nr. 265, 373 ir 301 buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai, kameroje Nr. 110 buvo vizualiai nešvarus grindų paviršius. Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 6 d. nurodė, jog minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 41). Iš 2017 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 109, 110, 112A, 268. Tikrintas buvo kamerų drėgmės lygis, temperatūra. Kameros buvo vizualiai švarios, kamerų vėdinimas buvo tinkamas, jos vėdinamos per langus, kas atitiko teisės aktų reikalavimus. Akte nurodyta, kad kameroje Nr. 268 buvo nustatyti pelėsio požymiai, kameroje Nr. 109 buvo įskilęs langas. Grįžtamojo patikrinimo metu konstatuota, kad kameroje Nr. 268 pelėsio požymių nėra (b. l. 45–46). 2017 m. gegužės 29 d. grįžtamojo patikrinimo metu (b. l. 47–48) konstatuota, kad kamerose Nr. 268 ir 109 pažeidimų nustatyta nebuvo. 2017 m. kovo 1 d. patikrinimo akte (b. l. 49–50) nurodyta, kad tikrintos buvo kameros Nr. 108, 216 ir 379. Konstatuota, kamerose Nr. 108 ir 379 buvo nešvarūs langai, kameroje Nr. 215 sandariai neužsidarė langas. Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 6 d. informavo, kad pažeidimai pašalinti. 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte (b. l. 52–54) konstatuota, kad kameroje Nr. 309 dalyje lango patikrinimo metu buvo įskilęs stiklas, kamerose Nr. 216 ir 379 langų stiklai buvo vizualiai nešvarūs. 2017 m. balandžio 20 d. Lukiškių TI-K informavo, jog minėti pažeidimai pašalinti. Iš 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo akto matyti, kad tikrintos buvo kameros Nr. 215, 108, 379. Konstatuota, kad kamerų langai švarūs, langai sandariai užsidaro, temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažeidimų nustatyta nebuvo.

Iš minėtų patikrinimo aktų matyti, jog Lukiškių TI-K kamerų būklė yra nuolat tikrinama, pažeidimai fiksuojami ir operatyviai šalinami. Pareiškėjas skunde itin abstrakčiai nurodė, jog kamerose nešvarūs langai, tvyro nemalonus kvapas, tačiau nenurodė nei kamerų, nei laikotarpių, kada jis galimai jautė nepatogumus dėl minėtų pažeidimų. Ir nors iš pateiktų VSC duomenų matyti, kad kai kurių kamerų langai iš tikrųjų buvo nešvarūs, tačiau minėti pažeidimai šalinami. Be to, teismas akcentuoja, jog už kamerų tvarką atsakingi patys kameroje laikomi asmenys.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad pareigūnai su juo netinkamai elgėsi, tačiau skunde visai nedetalizuoja minėtų aplinkybių – nenurodo nei pareigūnų netinkamo elgesio, nei pareigūnų pavardžių, laipsnių ar pareigų, nei laikotarpių, kuriais, jo manymu, pareigūnai su juo netinkamai elgėsi. Teismas atmeta aiškiai nemotyvuotus ir nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamo pareigūnų elgesio.