Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, advokatui Algiui Tursai, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikymo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedusiam, Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos moksleiviui, neteistam, įtariamam baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. nepakaltinamumo būsenoje padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje:

jis 2017-05-13 apie 14.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t.y. savo namuose, susipykęs su motina L. S., mėtė į ją batus, pataikydamas į kairįjį žastą, dilbį, užsimojęs batu ketino juo suduoti motinai į veidą, tačiau pastaroji gindamasi prisidengė ranka. Tada E. S. griebė L. S. už kairės rankos delno ir užlaužė nykštį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. S. padarė L. S. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. S. kaltu neprisipažino, jis parodė, kad inkriminuojamų veiksmų neatliko, nors labai dažnai konfliktuoja su motina, nes ši jį išveda iš kantrybės. Kur buvo ir ką veikė 2017-05-13 apie 14.00 val., neprisimena. Pamena, kad buvo pabėgęs, nes kai motina pradeda rėkti jis bėga iš namų pabūti vienas. Niekada į motiną batų nemetė. Jei būtų tai daręs, būtų motiną "išjungęs", nes batai yra kietu padu. Niekada motinai nebuvo sugriebęs už rankos ir pirštų jai nelaužė. Motina viską išsigalvojo, ji yra „cirkininkė“. Labai seniai yra trenkęs jai per rankas, tačiau tai buvo kažkada. Psichiatrinėje ligoninėje jis buvo uždarytas per prievartą, jį uždarė motina, kad galėtų pabūti su savo "chachaliu". Pats jis nesijaučia psichikos ligoniu. Priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų neturi, alkoholio ir narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų nevartoja ( b. l. 92).

Nepaisant to, kad E. S. neprisipažino nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš savo motiną, tai, kad jis padarė Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą uždraustą veiką patvirtina nukentėjusiosios L. S. parodymai teisme, liudytojos H. B. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaip nukentėjusioji L. S. parodė, kad ji turi du vaikus: E. S. ir V. S.. Abu gyvena su ja bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-05-13 apie 14 val. vyresnysis sūnus E. S. pamatęs, kad ji pripirko daug įvairaus maisto ir vaišių ruošiantis jaunesniojo sūnaus pirmajai komunijai, pradėjo jai priekaištauti, kad ji leidžia pinigus V. šventėms, o jam tiek pinigų neskiria, neduoda pinigų jo gimimo dienai ir panašiai. Supykęs E. pradėjo mėtyti į ją batus, pataikė į kairiąją ranką - į žastą, dilbį, paskui užsimojo pakėlęs batą, lyg norėdamas juo trenkti jai į veidą. Ji gindamasi pakėlė ranką prie veido, tada E. sugriebė jai už kairės rankos plaštakos ir užlaužė nykštį, sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Ji kreipėsi į ligoninę. E. dažnai ją viskuo kaltina, be to E. prieš ją nuteikia jos buvęs sutuoktinis. Maždaug prieš metus dėl E. elgesio ji taip pat kreipėsi į policiją ir į nepilnamečių reikalų inspekciją. E. elgesys labai pasikeitė po jos skyrybų su E. tėvu. Iki to laiko jis buvo aktyvus, viskuo besidomintis ir labai gabus vaikas. Sūnus bendrauja su tėvu, labai nori su juo gyventi, o jos santykiai su E. yra įtempti, nes šis ją dėl viso kaltina, įžeidinėja, keikia necenzūriniais žodžiais, grasina. Šį baudžiamąjį procesą ji vertina kaip pamoką sūnui, kad jis turi gerbti motiną. Jos įsitikinimu, sūnui jau būtų laikas pradėti savarankišką gyvenimą, be to, sūnus turi tėvą, kuris taip pat turėtų dalyvauti jo gyvenime. E. mokosi Prekybos paslaugų mokykloje Žirmūnuose virėjo specialybės. Vaikų auklėjimu ji rūpinasi viena, su sūnumi V. jos santykiai geri, santykiai tarp brolių būna įvairūs, tačiau dažnai jie būna įtempti, nes E. V. skriaudžia, ypač psichologiškai. Jos nuomone, E. būtų geriau skirti ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos įstaigoje. Ji dėtų pastangas kontroliuoti E. lankymąsi pas specialistus, tačiau pastangas gali apsunkinti tai, kad ji nėra sūnui autoritetas ir tą, jos įsitikinimu, sėkmingiau galėtų daryti E. tėvas.

Apklausta kaip liudytoja Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė H. B. parodė, kad 2018-08-07 į ligoninę iš Pravieniškių buvo atvežtas suimtas E. S.. Lydimieji dokumentai tebuvo dvi teismo nutartys – dėl suėmimo ir dėl atidavimo į psichiatrinę ligoninė, tačiau iš jų turinio visiškai nebuvo aišku kokia yra vaikino diagnozė ir kokiomis stebėjimo sąlygomis jis turėtų būti laikomas. Ji, nuraminusi vaikiną (jie verkė), pradėjo su juo aiškintis kas atsitiko, įrašė savo nuožiūra tikėtiną diagnozę – šizotipinis sutrikimas ir hospitalizavo į skyrių nesuimtiems asmenims. E. greitai nusiramino, pradėjo lankyti sporto salę, laimėjo krepšinio varžybas, jis labai mėgsta pakalbėti. Visą E. buvimo ligoninėje laiką E. nebuvo ir nėra skiriamas joks gydymas, nes tam nėra poreikio. E. nesukėlė nė vienos konfliktinės situacijos ar kokių nors kitokių problemų. Ji apskritai nemato jo elgesyje jokios patologijos, be kita ko, jos ilgametė praktika (gydytojos psichiatrės darbo stažas – 40 metų) rodo, kad šizotipinio sutrikimo diagnozė pacientui su laiku būna paneigiama. E. pripažįsta, kad su mama elgėsi blogai, išgyvena, laukia, kada sugrįš į namus, pergyvena, kad dėl šios hospitalizacijos gali nutrūkti jo studijos, be to, darbdavys jo gali nebepriimti atgal į darbą (dirbo picerijoje).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1526/2017 (01) nurodyta, kad L. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017-05-13. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste galėjo būti padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje padaryta vienu trauminiu poveikiu, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas nenurodo kokiu būtent būdu, t. y. Suduodant smūgius ar griūnant jie galėjo būti padaryti ( 32-33).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-05-13 19,35 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi L. S. pranešė apie tai, kad namuose ją sumušė sūnus E. S. ( b.l. 19).

Tą pačią dieną (2017-05-13), kaip matyti iš RVUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo, L. S. buvo nustatyta kairės plaštakos trauma, skausmo balas - 7 (b.l. 25).

Aptartų faktinių duomenų, teisimo pripažįstamų įrodymais, visuma patvirtina, kad E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 103MS-99/2018 teikiama ekspertės išvada, kad E. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas šizotopinis sutrikimas, dėl kurio jis šios veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu E. S. taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - šizotopinis sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. S. yra pavojingas visuomenei, todėl jam rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio priemonės - stacionarinis stebėjimas specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis ( b. l. 126- 132).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė Ramunė Drazdauskienė savo išvadą patvirtino.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertės išvada dalyje dėl to, kad E. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t.y. 2017-05-13 dėl lėtinio šizotopinio sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš esmės teismas neturi svarių argumentų, paneigiančių šią E. S. diagnozę šiuo metu, t.y. lėtinio šizotipinio sutrikimo diagnozę, kurią, be kita ko, neturėdama faktinės medžiagos, kaip labiausiai tikėtiną, diagnozavo Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytoja psichiatrė H. B..

Už nepakaltinamumo būsenoje įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą E. S., taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – jo būklės stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Antra vertus, bylos duomenys apie E. S. elgesį po veikos padarymo ir iki šiol jokiu būdu nepateisina nei jo suėmimo, nei priverstinės hospitalizacijos, nei priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo stacionare poreikio.

Po šioje byloje tiriamo įvykio praėjo daugiau nei vieneri metai. Per pastarąjį laiką E. S. gyveno įprastą gyvenimą savo šeimoje su mama ir broliu. Jis mokėsi, dirbo, neturėjo reikšmingų socialinių konfliktų. Tai įprasti, maža to, nuo psichikos sutrikimo kenčiančiam žmogui, labai reikšmingi jo socialinei adaptacijai veiksniai. Nukentėjusioji L. S. parodė, kad sulaukęs pilnametystės (2018 metų sausio mėnesį) sūnus nurimo. Liudytoja H. B. parodė, kad šiuo metu apskritai nemato indikacijų skirti E. S. gydymą.

E. S. mokosi virėjo specialybės Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje, ką tik yra prasidėję nauji mokslo metai, jis dar labai jauno amžiaus – 18 metų. Iš E. S. mokymosi įstaigų pateiktų charakteristikų seka, kad jis, nors ir komplikuotai bendraujantis, tačiau yra pajėgus mokytis, noriai bendrauja, turi pažįstamų ratą, kaip minėta, turi šeimą. Tai yra aplinkybės, kurios, teismo įsitikinimu, turi žymiai stipresnę psichoterapinę reikšmę bei vertę, lyginant su asmens buvimu (mažiausiai dar 6 mėnesius) ir jo gydymu psichiatrinės ligoninės stacionare, be kita ko, dar ir svetimame mieste.

E. S. ekspertės psichiatrės buvo tirtas, po ko, priverstinai hospitalizuotas į Rokiškio psichiatrinę ligoninę praėjus daugiau kaip metams po šioje byloje tiriamo įvykio. Būtinybę stacionarizuoti E. S. iki priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ekspertė grindžia pastarojo pareiškimu, jog jis nesigydys, triukšmingu elgesiu ekspertizės metu. Ekspertė taip pat nurodo, kad E. S. yra pavojingas (būtent tik savo motinai) ir neprognozuojamas. Vis dėlto, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdyje išaiškintų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, tai nepakankami ir apskritai abejotini argumentai asmens stacionarizavimui.

Visa tai apibendrindamas teismas skiria E. S. priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių taikymą ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. S. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nedelsiant – nelaukiant šios nutarties įsiteisėjimo, panaikinti 2018-08-06 ir 2018-08-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis E. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą bei sprendimą atiduoti jį į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį teismą, paduodant apeliacinį skundą.