Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės T. S. atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubaževičiūtei-Sajonienei bei išvadą byloje teikiančios valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir vaiko teisių apsaugos institucijos, VTAS) atstovei Rimai Sederevičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojantis pokalbių ir vaizdo konferencijų platforma Zoom), išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. S. ieškinį atsakovui A. Ū. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

5. Nepilnametis vaikas J. Ū. gimė jų tėvams nesant santuokoje, atsakovas yra jos tėvas, vaikas šiuo metu yra maždaug pusantrų metų amžiaus, jis iš prigimties sveikas, specialiųjų ir (ar) kokių tai papildomų poreikių išlaikymui neturi, nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio gyvena tik su motina (skyriumi nuo tėvo) ir jos vienos yra globojamas (prižiūrimas) bei išlaikomas, auginamas ir ugdomas namuose.

6. Ieškovė yra visiškai darbinga, beveik 2 m. laiko nedirba (nuo 2021 m. balandžio 20 d.) – yra vaiko iki 3 m. amžiaus auginimo atostogose (iki 2024 m. birželio 22 d.), iki jų pradžios pajamos iš darbo santykių (duomenys neskelbtini) sudarė 1 MMA (už 2021 m. kovo mėn. draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) – 609,90 Eur) (e. b. l. 38-52). Ieškovė bylos duomenimis nekilnojamo turto, santaupų ir jokio kito vertingesnio kilnojamo turto neturi (jos vardu Kelių transporto priemonių registre įregistruoti 2 seni automobiliai (e. b. l. 53-56) ieškovės tvirtinimu yra seniai realizuoti), jai yra paskirtos ir šiuo metu mokamos bendroje 933,46 Eur/mėn. sumoje socialinės išmokos (Sodros išmokos vaiko priežiūrai bei kt. dviejų vaikų išlaikymui, taip pat Vilkaviškio r. sav. administracijos išmokos vaikams („vaiko pinigai“) - po 127,88 Eur kiekvienam, taigi ir šalių dukrai J. Ū.), tik iš jų ji, ieškovė, ir augina 4 nepilnamečius savo vaikus. Ieškovė dėl objektyvios priežasties (2023 m. sausio 4 d. gimusio sūnaus auginimo dar maždaug 2 metus negalės dirbti, o atsinaujinus darbo santykiams, neteks teisės į Sodros išmoką (vaiko priežiūros) – faktinės ieškovės šeimos pajamos ir po 2 m. labai tikėtina padidės neženkliai. Papildomi ar alternatyvūs šaltiniai vaikams išlaikyti bylos duomenimis nėra nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tokių ir nėra, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pripažįstama sunkia – 5 asmenų šeimai pragyventi tenka 933,46 Eur/mėn. pajamos, arba maždaug 186,70 Eur vienam asmeniui, 4 vaikų amžius nuo 1 mėn. iki 10,5 m.

7. Atsakovas yra dar pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas, įgijęs darbo rinkoje paklausią tarptautinių pervežimų (tolimųjų reisų) vairuotojo darbinę specialybę (kategorijas) ir profesinius įgūdžius, nors VSDFV deklaruotais duomenimis nuo 2022 m. gegužės 27 d. nedirba ir gauna Nedarbo draudimo išmokas (e. b. l. 57-60), tačiau visuma kitais nepaneigtų šios bylos duomenų (ieškovės paaiškinimai, atsakovo pareiškimai VTAS darbuotojui, šios institucijos išvada ir kt.) leidžia pagrįstai abejoti deklaruojamų duomenų apie atsakovo nedarbą teisingumu ir pagal tikimybių pusiausvyros bei duomenų pakankamumo taisykles, vertinant įrodymus, spręsti priešingai – kad atsakovas tikrovėje dirba (nelegaliai) tolimųjų reisų vairuotoju byloje nenustatytoje tarptautinius pervežimus vykdančioje įmonėje bei gauna stabilias nuolatines ir visuotinai žinomas kaip artimas vidutinėms šalyje pajamas, kurios, atskaičius mokesčius, sudaro 1000 Eur/mėn. ir daugiau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 ir 178 straipsniai, 182 straipsnio 5 d., 185 straipsnio 1 ir 2 dalys, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nekilnojamo turto ir (ar) likvidžių kelių transporto priemonių atsakovo vardu (kaip beje ir ieškovės) neregistruota (e. b. l. 61-62), bylos duomenimis šiuo metu šeimos nesukūręs, iš (duomenys neskelbtini) nutrauktos santuokos turi dar 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius – E. Ū. (duomenys neskelbtini) (17 m.), ir A. Ū. (duomenys neskelbtini) (9 m.) (e. b. l. 120). Sprendžiant iš pastarųjų aplinkybių, atsakovo materialinė padėtis ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti savo darbu (darbinis potencialas) yra pakankamos išlaikyti tiek save, tiek visus savo nepilnamečius savo vaikus, taigi ir dukrą J. Ū. (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai).

8. Be dalyvaujančių asmenų (ieškovės (rašytinių) ir jos atstovės) paaiškinimų ir valstybės institucijos rašytinės išvados bei atstovės papildomų paaiškinimų teismo posėdyje, šios aplinkybės byloje pagrįstos (įrodinėjamos) ir tinkamais bei leistinais rašytiniais įrodymais : vaikų gimimo liudijimais ir gimimo įrašų nuorašais, duomenimis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį (valstybės socialinį draudimą, nekilnojamus daiktus, kelių transporto priemones, socialines išmokas), valstybės institucijos išvadai duoti duomenimis apie vaikų išlaikymo šaltinius bei apie ieškovės asmeninę ir turtinę padėtis, gyventojų registro duomenimis apie atsakovo šeiminę padėtį bei visus nepilnamečius vaikus išlaikytinius, ieškovės sudaryta vaiko poreikių ir išlaidų jiems patenkinti detalizacija (lentele). Jokie kiti bylos duomenys šių aplinkybių nepaneigia, atsakovas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje jų taip pat neginčija, todėl teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos pasiskirstymo kriterijais bei įrodymų pagal tikimybių pusiausvyrą ir jų pakankamumą vertinimo principu, sprendžia, jog būtent tokios aukščiau aptartos (punktai 5-7) juridiškai reikšmingos šiai bylai teisingai išspręsti aplinkybės byloje yra nustatytos (CPK 178, 185 ir 187 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Pagal CK 3.200 straipsnio normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo (gimimo) dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių.

10. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta pareiga ginčo bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose, išskyrus tas aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra teikiamas ir teikiamas pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). CK 3.198 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo taip pat nustatyta taisyklė, jog tais atvejais, kuomet egzistuoja iš įstatymo kylanti imperatyvaus pobūdžio prievolė išlaikyti du ar daugiau nepilnamečių savo vaikų, išlaikymo dydis turi būti nustatomas (priteisiamas) toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, kitaip tariant, yra būtina subalansuoti ne tik kiekvieno vaiko ir jo tėvų poreikius ir galimybes, tačiau ir atskirų vaikų poreikių patenkinimo galimybes pagal proporcingumo kriterijų (CK 3.198 straipsnio 2 dalis).

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11. Pirmiausiai primintina, jog abiejų vaiko tėvų (tiek motinos, tiek tėvo) teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi nuo jo (CK 3.155 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai. Pagal jau kurį laiką nuosekliai formuojamą šalies kasacinio teismo praktiką valstybės mokama socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) yra įskaitoma į vaiko išlaikymą, kas reiškia, jog socialinės išmokos dydžiu, valstybei per socialinę politiką prisiėmus dalį nepilnamečių šalies vaikų auginimo ir išlaikymo naštos, turi būti sumažinama ta išlaikymo naštos dalis, kuri turi tekti vaiko tėvams.

12. Teismo proceso pradžioje ieškovė teismo prašymu pateikė vaiko poreikių ir patiriamų arba patirtinų, jeigu leistų ieškovės sunki turtinė padėtis, išlaidų jiems patenkinti apytikrių paskaičiavimo lentelę, pagal kurios duomenis vaiko poreikiai dabartiniu metu sudaro maždaug 400 Eur/mėn. (e. b. l. 130). Teismas sprendžia, kad aptariamas vaiko poreikių dydis šiuo metu, kai jis yra ikimokyklinio amžiaus, įtikinamas, pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir socialinio gyvenimo realijas. Visgi tolimesnio teismo bylos proceso eigoje teismo prašymu ieškovė pateikė papildomus duomenis apie bylos proceso eigoje ieškovės šeimai suteikto socialinio būsto (buto) išlaikymo kaštus (nuomai, šildymui šaltuoju metų periodu, elektrai, papildomai naudojamai ir šilto vandens ruošimui, komunalinių atliekų tvarkymui) (e. b. l. 131-137, 164-168), kurie suponuoja vaiko poreikių dydį teismui orientuoti į kiek didesnę maždaug 500 Eur/mėn. sumą, juolab, kad sparčiai augančio vaiko poreikiai tik didės, ypač ne tokioje jau tolimoje ateityje jam pardėjus lankyti ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą), o periodinių išmokų indeksavimas tikėtina pilnai nekompensuos visuotinai žinomos gana aukštos infliacijos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai prašo nukrypti nuo tėvų pareigos išlaikyti vaiką lygybės principo ir šios prievolės naštą tarp jų paskirstyti ne vienodomis dalimis, proporcingai sunkesnei jos asmeninei ir turtinei padėčiai, jai palikti mažesnę šios naštos dalį (plačiau punktas 2) (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Ieškovė vaiko išlaikymo naštos dalis tarp tėvų (bylos šalių) prašo nustatyti santykiu maždaug 1:3, tačiau, teismo vertinimu, toks santykis nevisiškai atitinka proporciją tarp vaiko tėvų (bylos šalių) turtinės padėties (galimybių) ir nėra teisingas atsakovo bei kitų dviejų jo išlaikytinių atžvilgiu, kurių teisės ir teisėti interesai taip pat negali būti ignoruojami (CK 3.198 straipsnis). Pagal teismo byloje nustatytas aplinkybes (plačiau punktai 6 ir 7) bylos šalių pareigų išlaikyti nepilnamečius vaikus pagal jų (išlaikytinių) skaičių santykis yra 3:4 atsakovo naudai, o pagal bent jau šiuo metu gaunamas pajamas šalių turtinės padėties (galimybių) santykis yra maždaug 3:5 taip pat atsakovo naudai. Atsižvelgiant ir į aplinkybes, jog bylos ieškovė pati viena vykdo kasdienę vaiko globą ir priežiūrą (atsakovas iš esmės nuo jos nusišalinęs), ką nėra įmanoma paskaičiuoti, įvertinti pinigais, be to, priešingai nei atsakovas, neturi galimybės, bent jau šiuo metu, dirbti ir padidinti savo pajamas, teismo vertinimu, bus sąžininga, teisinga ir protinga tenkančią vaiko tėvams (bylos šalims) nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą paskirstyti santykiu maždaug 2:3, iš atsakovo tokiu būdu priteisiant išlaikymą lygų apytiksliai 2/3 vaiko poreikių, kurių tenkinimo našta tenka tėvams, o ieškovei paliekant atitinkamai 1/3 dalį šios naštos. Aukščiau jau minėta, kad vaikui yra paskirta ir mokama maždaug 128 Eur/mėn. socialinė išmoka („vaiko pinigai“), todėl tėvams tenkanti jo išlaikymo naštos dalis sudaro 372 Eur (500 Eur – 128 Eur). Pritaikius parinktąją išlaikymo naštos paskirstymo tarp tėvų proporciją, atsakovui tenkanti jos dalis sudaro maždaug 240 Eur/mėn., o ieškovei – apytikriai 130 Eur/mėn. Labiau mažinti atsakovo, vaiko tėvo, dalį būtinųjų ir bent minimaliai kitų nepilnamečio bylos šalių vaiko poreikių tenkinime (labiau mažinti ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų vaikui išlaikyti dydį) pagal šios konkrečios bylos aplinkybes būtų neteisinga ir nesąžininga pirmiausiai pačios ieškovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys), taip pat toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų ir pačio vaiko interesams iš abiejų tėvų gauti ne tik pačius minimaliausius gyvybinius, bet kiek galima didesnio mąsto jo pirmiausiai būtinuosius, toliau ir kitus poreikius galintį patenkinti išlaikymą. Ateityje (bet kada iki vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti ar kitaip savimi bent iš dalies pasirūpinti mažamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

13. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas jau maždaug 6 mėn. laiką praktiškai yra nusišalinęs ne tik nuo išlaikymo, bet ir nuo kitų tėvo pareigų vaikui vykdymo, jo pats nė kiek neaugina, nesirūpina jo ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra bei visa kita kasdiene jų globa ir priežiūra, gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir jo motinos (ieškovės), nepageidauja pats auginti vaiką, o ieškovė atvirkščiai vaiką augina nuo jo gimimo, vykdo jo kasdienę globą ir priežiūrą, motinos valdžios neįgyvendinimo ar piktnaudžiavimo ja atvejų nėra nustatyta (išvadą dėl ginčo byloje teikiančios valstybės institucijos išvada – e. b. l. 60-63), jos, ieškovės, sudarytos vaiko auginimo ir ugdymo sąlygos įvertintos pakankamomis jo poreikiams patenkinti ir geriausiam interesui užtikrinti, ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, bylos ieškove, kaip to ir prašoma ieškiniu (CK 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų išsaugo teisę kreiptis į teismą pakartotinai (iš naujo) dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su kitu iš vaiko tėvų (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

14. Bylos duomenimis ieškovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur advokato padėjėjo suteiktai jai byloje teisinei pagalbai (už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose) apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Duomenų apie atsakovo bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, prašymas priteisti jų atlyginimą nepateiktas. Kadangi ieškovės pirminis ieškinio reikalavimas (dėl išlaikymo vaikui priteisimo) patenkinamas 80 proc. dalimi (240 Eur x 100 : 300 Eur), ji turi teisę į tokios būtent dalies savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas šiuo atveju sudaro 320 Eur (400 Eur x 80 : 100), tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistina 320 Eur patirtų šios bylos procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

15. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 37,84 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, b) 171 Eur nesumokėtų žyminių mokesčių, nuo kurių mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, pagal faktiškai priteisiamą periodinių išmokų dydį (240 Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75 + 141 Eur x 0,75). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos ieškinys patenkinamas 80 proc. dalimi (dėl išlaikymo priteisimo), be to, žyminis mokestis teismo aukščiau paskaičiuotas nuo faktiškai iš atsakovo vaikams priteisiamų periodinių išmokų sumos ir visiškai tenkinamas neturtinis ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, kai dėl to nėra ginčo tarp tėvų, todėl 80 proc. dalies pašto išlaidų bei aukščiau pažymėtos perskaičiuotos žyminių mokesčių sumos valstybei atlyginimas priteistinas iš nuo tokio išlaidų mokėjimo įstatymu neatleisto atsakovo, o likusi jų dalis (ieškovei tenkanti likusi 20 proc. dalis) padengtina iš valstybės biudžeto lėšų, pagrindo nukrypti nuo bendrųjų šių išlaidų paskirstymo taisyklių byloje nenustatyta (CPK 96 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys). Tokiu būdu iš atsakovo priteistina toks bylinėjimosi išlaidos valstybei atlyginimas – 30,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidų), ir 171 Eur žyminių mokesčių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 ir 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Ū. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove T. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Ū., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui - dukrai J. Ū. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Šių vaiko išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskirti ieškovę T. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Ū., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tris šimtus dvidešimt eurų (320 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei T. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Ū., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trisdešimt eurų 24 ct. (30,24 Eur) bylinėjimosi išlaidų - už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidų), atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, įmokos paskirtis – išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo A. Ū., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą (171 Eur) bylinėjimosi išlaidų – nesumokėtų žyminių mokesčių, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.