Kauno apygardos teismo nutartis

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1050-317/2015

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2015 m. birželio 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 56P-31726930-15 už tai, kad jis 2015 m. kovo 15 d., apie 00.10 val. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Audi A6“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši yra atimta, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” 14, 219 punktus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. Kauno apygardos teismo prašo šį nutarimą panaikinti bei priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad byloje esančių įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti, todėl, atsižvelgiant į tai, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad apylinkės teismas jo kaltę grindė iš esmės tik policijos pareigūnų D. G., P. M., liudytojų E. Z. ir E. G. parodymais, visiškai nepaisydamas to, kad jis pats viso proceso metu nuosekliai teigė, jog nepadarė jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai policijos pareigūnų D. G., P. M. paaiškinimus laikė besąlygiškai teisingais ir suteikė jiems prioritetą, nors jie apskritai eismo įvykio nematė ir toje vietoje nebuvo. Be to, anot T. K., teismas neatkreipė deramo dėmesio į tai, kad liudytojas A. D., duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams apie tai, kad matė apšvietus automobilio šviesomis, jog būtent T. K. vairavo automobilį „Audi A6“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo neblaivus. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojas E. Z., duodamas parodymus, kad T. K. vairavo automobilį „Audi A6“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats buvo pripažintas kaltu ir nubaustas dėl šio eismo įvykio, todėl jo parodymai turi būti vertinami kaip tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. Z. ir A. D. valandą prieš eismo įvykį susipyko su T. K. ir todėl turėjo realų pagrindą pastarąjį apkalbėti, kad būtent jis vairavo automobilį. Kita vertu, apylinkės teismas visiškai nepasidomėjo, ar įmanoma tokiu laiku, nakties metu, judant automobiliams matyti, kas konkrečiai juos vairuoja, juolab, kad E. Z. tuo metu pats vairavo kitą automobilį. Nepaisant to, T. K. manymu, liudytojos E. G. parodymai taip pat yra nelogiški, niekuo nepatvirtinti ir, priešingai, pilnai paneigti liudytojo R. K. parodymais bei K. G. policijos pareigūnams duotais paaiškinimais. Taigi, nors ši liudytoja teigė, kad T. K. priklausantį automobilį „Audi A6“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ji, po to trumpam sėdo prie vairo pats T. K., įvyko eismo įvykis, tuomet ji vėl sėdo toliau vairuoti šį automobilį, tačiau tiek R. K., tiek K. G. tvirtino, kad automobilį vairavo ne T. K. o E. G.. Apelianto įsitikinimu, liudytoja E. G., bijodama galimos atsakomybės už eismo įvykį, davė T. K. nepalankius parodymus, teigdama, kad ji visą laiką vairavo T. K. automobilį, išskyrus trumpą laiką, kurio metu įvyko eismo įvykis. Šių aplinkybių pagrindu T. K. daro išvadą, kad apylinkės teismas suteikė prioritetą atskiriems bylos duomenims, nevertino nustatytų faktinių aplinkybių visumos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

T. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad T. K. skundžiamu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši yra atimta, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešęs policijai.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima byloje nutarimą, kuriame turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas.

Apylinkės teismas motyvuojamoje 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dalyje konstatavo, kad pažeidėjo kaltė, padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, be liudytojų parodymų teisme taip pat įrodyta nutarime išvardintais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais pažeidimo faktą ir aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas nutarimo dalies dėl apelianto kaltės jam padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, apskritai nemotyvavo, t. y. savo išvados šiuo aspektu nepagrindė jokiais įrodymais bei jų vertinimu - nenurodė iš kokio eismo įvykio T. K. pasišalino, kas dėl jo kaltas, kodėl T. K. turėjo pareigą nepasišalinti iš tam tikro eismo įvykio vietos ir pan. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog tokie duomenys nėra nurodyti ir administracinio teisės pažeidimo protokole t. y. protokolas neatitinka LR ATPK 260 str. reikalavimo nurodyti jame ne tik administracinių teisės pažeidimų padarymo vietą, laiką, bet ir esmę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006m. rugsėjo 21 d. nutarime yra pasisakęs, kad „teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiamas motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse.“ Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė konstitucinės doktrinos – nutarimo rezoliucinė dalis iš esmės yra nepagrįsta nutarimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, tuo pažeista asmens teisė į motyvuotą bei argumentuotą sprendimą, todėl toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas, T. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

T. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.