- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 1-756-768/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00296-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Advokatai
- Darius Staškevičius
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Š., a. k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2012 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 08.00 val., viešoje vietoje, Panevėžio r., ties Glitėnų k., mokykliniame autobuse, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį G. G., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, matant kitiems autobuso keleiviams, suėmė nukentėjusiajam rankomis už kaklo ir papurtė jį ne mažiau kaip tris kartus, po to, tempė nukentėjusiojo kaklą į šonus ne mažiau kaip du kartus, tuo padarė G. G. stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimą be nugaros smegenų ir nervų šaknelių pažeidimo, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. važiavo į mokyklą mokyklos autobusu. Kartu važiavo G. G., kuris mokosi žemesnėje klasėje. Jis atsisėdo autobuso gale esančioje sėdynėje, o G. G. sėdėjo priekyje jo. Kitoje stotelėje įlipo klasiokas J. S.. Įlipęs pasveikino su 18-uoju gimtadieniu. Važiuojant G. G. užminė jo kojas, dėl to jis liepė jam atsiprašyti. Po to, G. dar kartą užmynė, tačiau neatsiprašė, todėl supykęs, kad neatsiprašo, suėmė G. G. už kaklo. Nukentėjusysis traukė kaklą, o jis laikė. Neprisimena, kad būtų sudavęs nukentėjusiajam smūgius. G. G. dėl padaryto sužalojimo ligoninėje atsiprašė. Ateityje ruošiasi dirbti.
Nukentėjusysis G. G. parodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. apie 7.30 val. mokykliniu autobusiuku važiavo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Autobusiuke sėdėjo priešpaskutinėje eilėje. Už jo atsisėdo D. Š.. Kitoje stotelėje įlipo J. S. ir atsisėdo prie D. Š.. R. U. sėdėjo autobuso priekyje. Jis nemynė D. Š. ant kojų. D. Š. pradėjo garsiai girtis, kad šiandien jo gimtadienis ir tuo pačiu sudavė jam per galvą. J. sėdėjo netoli jo ir matė kas vyksta. Jis neklausė D., už ką muša, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai kaltinamasis taip elgiasi. Taip pat nesijuokė iš kaltinamojo dėl jo gimtadienio. Po to, D. Š. paėmė už galvos ir traukė. Jis norėjo ištrūkti, bet kaltinamasis traukė jo galvą į save. Būtent tada jam pradėjo skaudėti sprandą, nes nebegalėjo jo pasukti. Tada kaltinamasis pasakė, kad atitiesins ir ranka trenkė į kaklą 4 kartus, į tą vietą, kurią skaudėjo. Po pirmos pamokos nuėjo pas seselę, o tada nuvažiavo į ligoninę.
Kaltinamasis buvo atvažiavęs į ligoninę, jo atsiprašė, sakė, kad netyčia jį sužalojo. Jis neprisimena, ar sakė žodžius, kad kaltinamasis „Toks didelis, o mokosi 10 klasėje“.
Liudytojas J. S. parodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. apie 07.30 val. važiavo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Į autobusą įlipo (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu autobusu jau važiavo D. Š. Jis atsisėdo šalia D., pasisveikino ir pasveikino jį su gimtadieniu. Tada G. G. paklausė D., kiek jam metų. D. atsakius, kad 18 metų, G. pasakė, kad 18 metų, o dar mokosi 10 klasėje. Tuomet D. Š. griebė G. už galvos suimdamas ir suspausdamas kaklą. G. pasakė, kad jam skauda ir negali pasukti galvos, bet D. dar pasukiojo G. galvą. Nematė, ar po to dar nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, nes žiūrėjo pro langą ir į konfliktą nesikišo. Jam nebuvo malonu važiuoti, kai vyko konfliktas. Apie kojų mindymą nieko negirdėjo.
Liudytoja R. U. parodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. įsėdo į mokyklinį autobusiuką (duomenys neskelbtini) kaimo stotelėje. Kartu įsėdo klasiokas G. G. ir D. Š.. Ji atsisėdo autobuso priekyje. Dar kitoje stotelėje įlipo J. S.. Bevažiuojant išgirdo dunkstelėjimą į stiklą. Atsisukusi pamatė, kaip D. Š. atitraukia ranką nuo G. G. kaklo. G.G. dar paklausė, ką čia jis daro. Tada D. Š. suėmė G. už kaklo ir patempė kelis kartus aukštyn. G. sakė, kad jam skauda. Jis sakė: „paleisk, skauda“. Po to G. G. liko susiėmęs kaklą, o mokykloje po pirmos pamokos nuėjo pas seselę. Viskas vyko labai greitai. Ne pirmą kartą matė, kaip D. kibo prie G.
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. K. parodė, kad jos sūnus G. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 10 klasėje. Įvykio dieną jai paskambino gydytoja ir liepė atvažiuoti į polikliniką. Kadangi sūnus buvo sužalotas, greitosios medicinos pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į Panevėžio ligoninę. Gydytojai pasakė, kad išniręs kaklo slankstelis. Pakalbėjusi su G. sužinojo, kad kaklą išnarino D. Grįžusi iš ligoninės kalbėjo su D. ir jo mama. D. buvo persigandęs, sakė, kad netyčia sužalojo G. Sūnus nėra bailus, todėl galėjo pasakyti, kad D. toks didelis, o dar mokosi 10 klasėje. Vėliau vaikai sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai D. kabinėjasi prie G. Nuoširdaus atsiprašymo nebuvo, nes D. mama jai grasino. Civilinio ieškinio nereiškia, nes nori tik teisybės. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, vieni kitus pažįsta.
Iš 2012-07-09 VTMT specialisto išvados Nr. G 893/12(05) matyti, kad G. G. nustatyta stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas be nugaros smegenų ir nervų šaknelių pažeidimo. Sužalojimai gavosi bukai traumuojant kaklą, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis staigiai pasukant bei patempiant galvą. G. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 10)
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs bylos įrodymus pripažįsta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra įrodyta. Ją padaręs pripažįsta ir kaltinamasis. Tačiau skiriasi kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl dalies nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t.y., dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam. Kaltinamasis nepripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, patvirtina liudytojų J. S. ir R. U. parodymai bei specialisto išvada. Aparta nukentėjusiojo parodymų, kitų duomenų dėl smūgių sudavimo, byloje nėra. Taigi smūgių sudavimo faktas nukentėjusiajam laikytinas neįrodytu, todėl kaltinimo dalis šalintina iš kaltinimo. Kita vertus, pagrindinė pasekmių priežastis yra ne smūgių sudavimas, o kaklo pasukimas ir patempimas.
Pagal LR BK 138 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai asmuo nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas tais atvejais, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - profesinio ar bendro darbingumo. Tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos, nes nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Iš liudytojų J. S. ir R. U. parodymų matyti, kad jiems buvo nemalonu matyti konfliktą, kas suponuoja išvadą, kad viešoji tvarka kaltinamojo veiksmais taip pat buvo pažeista. Nagrinėjamoje byloje, kaltinamasis, viešoje vietoje, savo veiksmais nesunkiai sutrikdė, kitam asmeniui sveikatą, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota, pagal LR BK 284 str. 1 d.
Abi padarytas veikas apima bendra tyčia ir bendras veikimas, todėl teigtina, kad veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio atleidimo nuo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į LR BK 93 str. nuostatas.
LR BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas.
Šioje byloje tokios sąlygos yra nustatytos: D. Š. nusikalto pirmą kartą; esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vienu veiksmu, padarė du nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., iš kurių vienas yra nesunkus, o kitas apysunkis, veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, nes asmuo laikomas sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus ne jo gimimo dieną, o sekančią dieną. D. Š. gimęs (duomenys neskelbtini). Taigi jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis (LAT byla Nr. 2K- 493/2005).
Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų yra ir papildomos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte – tai, kad nukentėjusiojo asmens atsiprašė, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir yra kitų pagrindų manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi laikytina, kad D. Š. yra atitinkantis bendruosius atleistinam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 straipsnį asmeniui keliamus reikalavimus, išpildo ir dvi alternatyvias iš papildomų sąlygų. Pagal nustatytas bylos aplinkybes kaltinamajam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Kaltinamasis neteistas, žada ateityje nebenusikalsti, turi pastovią gyvenamąją vietą, žada dirbti, todėl teismui yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 1 p. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistinas skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant dirbti.
Byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai už 1991,52 Lt atlyginti.
Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29–34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais, kaltinamasis jį pripažįsta, todėl ieškinys visiškai tenkinamas ir priteistinas ir kaltinamojo D. Š..
Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamojo išieškotina valstybei 18 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
D. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti. (LR BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 3 p., paskirti D. Š. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šeši) mėnesiams, įpareigojant D. Š. dirbti.
Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - 1991, 52 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt vienas ir 52 cnt.) atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išieškoti iš D. Š. 18,00 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.