- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- eI3-176-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01840-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms J. S., S. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą, kuriuo konstatuota, kad D. V. padarė tarnybinį nusižengimą ir 2 punktą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat ji ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėja ir jos kolegė, Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) r. (toliau – ir Skyrius) vyriausiosios specialistės, 2021 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“) patalpose išklausė nepilnamečių vaikų A. S. ir D. S. nuomonę, atsižvelgiant į vaikų motinos V. S. pasiūlymą ir reaguojant į 2021 m. vasario 1 d. gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pabrėžė, jog V. S. dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir vaikų nuomonės išklausymo metu buvo filmuojama, tačiau specialistės apie tai nebuvo informuotos. Teigė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) 2021 m. vasario 7 d., o vėliau ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – ir STT) gautas V. S. atstovo prašymas dėl Skyriaus valstybės tarnautojų nušalinimo ir veiksmų ištyrimo, kuriame prašoma nušalinti Skyriaus specialistes nuo bet kokių su šeima susijusių klausimų sprendimo, taip pat ištirti specialisčių veiksmus. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. BV-98 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo“ buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), kuri 2021 m. kovo 29 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 6-225 informavo pareiškėją apie dėl jos pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat išsiuntė „(duomenys neskelbtini)“ užklausą Nr. S-798 prašydama pateikti 2021 m. vasario 3 d. garso įrašą, tačiau įrašas nebuvo pateiktas nurodant, kad šis priklauso V. S.. Teigė, kad 2021 m. kovo 30 d. iš V. S. atstovo elektroniniu paštu buvo gauta garso įrašo stenograma, taip pat pridėta po vaikų nuomonės išklausymo tą pačią dieną įvykusio V. S. ir L. M. pokalbio telefonu garso įrašas ir jo stenograma. Paaiškino, jog STT rašte yra konstatuota, kad: „atsižvelgę į tai, kas išdėstyta, analizuojame ir vertiname, ar V. S. veiksmuose yra BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – papirkimo požymių, (duomenys neskelbtini) VTAS specialisčių L. M. ir D. V. veiksmuose ir sprendimuose tiriant A. S. galimą pažeidimą yra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – dokumento klastojimo požymių.“ Taip pat pasisakyta, kad: „Pranešime keliami klausimai dėl (duomenys neskelbtini) VTAS specialisčių L. M. ir D. V. veiksmų ir sprendimų tiriant A. S. galimą teisių pažeidimą kyla iš administracinių teisinių santykių. (duomenys neskelbtini) VTAS specialisčių L. M. ir D. V. faktinių aplinkybių dėl A. S. apklausos vertinimas, jų nustatymas savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau yra pagrindas ginčyti tokį veiksmą ir skųsti sprendimą įstatymo nustatyta tvarka. Galimai netinkamas (duomenys neskelbtini) VTAS specialisčių L. M. ir D. V. komunikavimas su pareiškėja „<...>“ taip pat turėtų būti vertinamas ne baudžiamosios, o tarnybinės atsakomybės požiūriu.“ Pabrėžė, kad 2021 m. gegužės 13 d. Komisija pateikė išvadą Nr. 6-390 (toliau – ir Išvada) dėl Skyriaus vyriausiosios specialistės D. V. tarnybinio nusižengimo, kurioje nurodė, jog D. V. padarė tarnybinį nusižengimą nevisiškai užfiksuodama vaiko išklausymo metu vaiko pasisakymus, tačiau siūlė neskirti švelniausios nuobaudos rūšies – pastabos dėl mažareikšmiškumo. 2021 m. birželio 2 d. Komisija pateikė patikslintą išvadą Nr. 6-455, kurioje siūlė pripažinti, kad Skyriaus vyriausioji specialistė D. V. padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir siūlė tarnybinės nuobaudos jai neskirti. 2021 m. birželio 2 d. Tarnybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė, Komisijos narė J. S. pateikė atskirąją nuomonę Nr. 6-459, kurioje konstatuota, kad yra nustatyti visi D. V. tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė, ir siūlė D. V. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgdama į tai, Tarnybos direktorė 2021 m. liepos 1 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos ir jos atstovo įsitikinimu, pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl ji neteisėtai ir nepagrįstai pripažinta padariusia tarnybinį nusižengimą, todėl jai be teisinio pagrindo paskirta ir tarnybinė nuobauda – pastaba. Akcentavo, kad pareiškėja buvo pripažinta padariusia tarnybinį nusižengimą, kadangi ji, reaguodama į 2021 m. vasario 1 d. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atsižvelgusi į vaiko amžių ir brandą, išklausė vaiką A. S. apie galimą jos teisių pažeidimą, nepilnametės nuomonę užfiksavus subjektyviai valstybės tarnautojai L. M. Anketoje Nr. 1, patvirtino pateiktą informaciją, su kolege nusprendusi, kas yra vaiko išsakytoje nuomonėje reikšminga, kas nereikšminga, patvirtino savo parašu surašytą ne visą bendravimo su mergaite turinį. Pažymėjo, jog bendravimo su vaikais metu buvo siekta išsiaiškinti abiejų vaikų nuomonę dėl jų apsilankymo pas tėtį. Pildant anketas buvo pažymėta, jog 4 ir 5 metų vaikai dėl savo amžiaus sunkiai reiškia nuomonę, todėl fiksuojant bendravimo su vaikais turinį buvo nešališkai aprašyta bendravimo su vaikais esmė, vaikų nuotaikos bendravimo metu, emocijos po jų apsilankymo pas tėtį, t. y. pareiškėja aprašė visas būtinas aplinkybes, jas susistemino, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos veiksmuose yra pažeidimo padarymo faktas ir kaltė, be to, vaikų motina su dokumentais dar tą pačią dieną buvo supažindinta ir pateikė atsakymą: ,,Dokumentus gavau, susipažinau“, t. y. konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog parengti dokumentai jai tinka, pretenzijų neturėjo. Mano, jog patikslintoje išvadoje Komisija pagrįstai nurodė, kad nepaneigtina aplinkybė, jog vaikų nuomonės išklausymas ir jos subjektyvus fiksavimas dokumentuose, tai yra nusistovėjusi Tarnyboje praktika, kuri, kaip galima suprasti, yra atsiradusi dėl Tarnyboje nesančių tinkamai parengtų metodinių rekomendacijų, o tai vertinama Tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų žinių stoka. Pareiškėjos ir jos atstovo vertinimu, nėra duomenų, patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, kadangi pareiškėja su kolege vaiko nuomone vadovavosi priimdamos sprendimą, todėl aplinkybė, kad nebuvo pažodžiui užfiksuota vaiko nuomonė, neturėjo reikšmės priimant sprendimą ir nesukėlė pasekmių užtikrinant vaiko teises ir geriausius interesus, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko savo pareigas, o tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl ji neteisėtai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Mano, kad skundžiamas atsakovės Įsakymas priimtas ne vadovaujantis Komisijos išvada ar Komisijos patikslinta išvada, kadangi jose buvo siūloma pareiškėjai tarnybinės nuobaudos neskirti, o tik Komisijos narės atskirąja nuomone, nors teisiniame reglamentavime nėra konkretizuojama, jog turi būti vaiko nuomonė užrašyta visa apimtimi, ką vaikas pasako bendravimo su juo metu, kaip teigia Komisijos narė atskirojoje nuomonėje, nėra aišku, kodėl Tarnyba Įsakyme rėmėsi ne Komisijos išvada ar patikslinta išvada, o tik vieno asmens atskirąja nuomone. Teigė, jog įvertinus tai, kad nėra reglamentuotas aiškiai tiek norminiais aktais, tiek rekomendacijomis nuomonės išklausymas ir jos fiksavimas dokumentuose, subjektyviai klaidingai Komisijos narė formuluoja savo nuomonę atskirojoje nuomonėje dėl esamo pažeidimo, nors visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai. Mano, kad Komisijos patikslintoje išvadoje ir atskirojoje nuomonėje daromos išvados yra prieštaringos, o nustatytos aplinkybės tapačios. Pareiškėjos ir jos atstovo įsitikinimu, Komisijos patikslinta išvada yra pagrįsta, todėl sutinka su Komisijos siūlymu pripažinti, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir prašo tarnybinės nuobaudos pareiškėjai neskirti. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), nuostatos įtvirtina pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo tvarką. Atsakovės darbuotojų pareiga yra tinkamai ir profesionaliai užtikrinti pranešimo nagrinėjimą ir vaiko situacijos vertinimo atlikimą pagal teisės aktuose įtvirtintą procedūrą. Vaiko nuomonės išklausymas yra šios procedūros sudėtinė dalis, viena svarbiausių vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo dalių, kuomet pagal vaiko nuomonę ir kitas pažeidimo nagrinėjimo metu gautas aplinkybes (duomenis) sprendžiama (padaroma išvada), ar buvo pažeista vaiko teisė ar / ir neužtikrinti vaiko interesai. Teigė, kad pagal VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalį, atsakovė ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, <...>, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, <...>. Atkreipė dėmesį į tai, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžiama amžiaus riba, nuo kokio amžiaus vaiko nuomonė gali būti išklausoma ir tik tada galimas fiksuoti jos turinys, todėl vaiko amžius nėra kliūtis fiksuoti bendravimo su juo turinį. Pažymėjo, jog išklausius garso įrašą nustatyta, kad vaikas pasakoja ne tai, kas pažymėta anketose, t. y. užfiksuoti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi. Pabrėžė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodoma, kad išklausius garso įrašą aiškiai girdėti vaiko nesutikimas vykti pas tėtį, tačiau ši vaiko nuomonė nebuvo užfiksuota dokumente. Atsakovės atstovių nuomone, dokumentas buvo užpildytas nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyto principo būti objektyviam, priimant sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą. Pastebėjo, kad Aprašo 1 priedo II skyriaus 4 punktas skirtas būtent vaiko nuomonės, vaiko balso sužinojimui, jame nurodoma, kas konkrečiai turi būti fiksuojama: I) susitikimo ir (ar) bendravimo su vaiku aplinkybės (ar kalbėta su vaiku atskirai, ar buvo įtampos, ar vaiko atstovai pagal įstatymą prieštaravo susitikimui ir (ar) bendravimui (jeigu prieštaravo tik vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, nurodyti, kuris (vardas, pavardė), kaip, apklausiančio darbuotojo nuomone, galimai jautėsi vaikas susitikus ir (ar) bendraujant, kt.), II) vaiko elgesys (ar vaikas lengvai užmezgė ryšį, ar drąsiai kalbėjo ir pan.), III) bendravimo su vaiku turinys (ką vaikas papasakojo, kaip pakomentavo situaciją, ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes, ar nurodė kitų galimų rizikos veiksnių ir pan.). Akcentavo, kad kitoks, nei nurodyta šiame punkte Aprašo nuostatų traktavimas negalimas remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Teisės aiškinimo metodų eiliškumo prasme, šis metodas yra taikytinas pirmiausiai. Taikant šį teisės aiškinimo metodą, be kitų dedamųjų, analizuojama žodžių ir posakių sandara, jų jungtys ir ryšiai; kontekstas, kuriame vartojami aiškinamieji žodžiai ir tais žodžiais įvardyti objektai, aktuali informacija, samprotavimai, pateikiami kalbos ir specialių terminų žodynuose bei kitokioje lingvistinėje literatūroje. Taikant šį metodą, turi būti įvertintas kiekvienas aiškinamos teisės normos žodis, sakinio konstrukcija, skyrybos ženklai ir t. t. Mano, kad teisės aktai darbuotoją įpareigoja pateikti savo nuomonę tuo atveju, kai reikalinga užfiksuoti (aprašyti) informaciją, susijusią su vaiko jausmų apibūdinimu (kaip vaikas galimai jautėsi susitikus ir (ar) bendraujant, kt.) ir fiksuojant tik pirmąjį pranešimui nagrinėti reikalingos informacijos kriterijų – Susitikimo ir (ar) bendravimo su vaiku aplinkybės.
Atsakovės atstovės pažymėjo, kad pareiškėja, dirbdama Tarnyboje ne pirmus metus, turėjo žinoti ir vadovautis teisės aktais, yra įgijusi psichologo išsilavinimą, ji pajėgi suprasti vaiko išsakytos nuomonės svarbą, atitinkamai ir teisės akto nuostatas, pagal kurias įpareigota tą nuomonę fiksuoti, o ne pasikliauti vien kolegės nuomone. Atsakovės atstovių nuomone, vaiko nuomonės turinio fiksavimo veiksmas yra ypač svarbus vaiko teisės būti išklausytam kontekste. Tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga patvirtina, kad vaiko nuomonės turinys, toks, koks buvo pateiktas vaiko, iš viso neužfiksuotas Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo dokumente. Dėl netikslaus vaiko nuomonės išklausymo turinio užfiksavimo yra klaidinami proceso dalyviai ir prokuroras, kuris sprendžia, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos (ne) padarymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko atstovas pagal įstatymą suabejojo atsakovės valstybės tarnautojų nešališkumu ir objektyvumu, nes išklausęs garso įrašą aiškiai girdėjo savo vaiko nesutikimą vykti pas tėtį, tačiau jo vaiko nuomonės turinys nebuvo užfiksuotas dokumente, todėl kilo neigiamų pasekmių atsakovei, jos dalykinei reputacijai, valstybės tarnautoja diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą. Atsakovės atstovių vertinimu, tinkamai buvo ištirtas tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo tyrimo dokumentuose visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, jos yra tinkamai pagrįstos, pareiškėjai direktoriaus paskirta tarnybinė nuobauda atitinka tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo sunkumą ir turi tikslą padaryti įtaką pareiškėjos elgesiui, nes kitu atveju susilpnėtų jos auklėjamoji ir prevencinė reikšmė tiek pareiškėjai, tiek ir kitiems su ja dirbantiems valstybės tarnautojams. Nurodė, jog parenkant žemiausią galimą tarnybinio nusižengimo nuobaudos rūšį – pastabą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių tyrimo metu nebuvo nustatyta, o atskiroji nuomonė yra patikslinančios išvados sudėtinė dalis, kurioje išdėstyta komisijos nario nuomonė, ir kuri iš esmės išsiskyrė tik dėl padaryto pažeidimo pasekmių vertinimo. Pareiškėjos atstovių nuomone, pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, kadangi jam nepriskirtinas nei vienas tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymis, todėl pareiškėjai pritaikyta tarnybinė atsakomybė už pažeidimą yra proporcinga paskirtai tarnybinei nuobaudai. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnybos (toliau –ir Tarnyba) direktorė atsižvelgdama į 2021-03-16 Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą Nr. G- 1014 „Dėl informacijos pateikimo“ pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą Nr. BV-98 „Dėl Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiosios specialistės ((duomenys neskelbtini) r.) D. V. veiksmų, susijusių su vaiko nuomonės išklausymu, ir sudarė komisiją (toliau - Komisija) galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.
Komisija 2021-06-02 priėmė patikslintą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 6-455 „Dėl Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės ((duomenys neskelbtini) r.) D. V.“ (toliau –ir Išvada), kuria siūlė pripažinti, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos vyriausioji specialistė ((duomenys neskelbtini) r.) D. V. padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jai neskirti.
Komisija, įvertinusi nustatytas su L. M. padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, t. y. valstybės tarnautojos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei kad šis pažeidimas realių neigiamų pasekmių nesukėlė (nenurodytos informacijos fiksavimas nebūtų pakeitęs sprendimo neatlikti vaiko situacijos vertinimo), buvo vienkartis, nėra duomenų, kad būtų pažemintas Tarnybos vardas, nusižengusio asmens kaltės laipsnis nebuvo didelis, daro išvadą, kad tokio pobūdžio teisei priešinga veika vertintina kaip mažareikšmė, todėl už tokio pobūdžio pažeidimą tarnybinės atsakomybės taikymas neatitiktų nuobaudos skyrimo tikslų.
1. Pripažino, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė ((duomenys neskelbtini) r.) D. V. padarė tarnybinį nusižengimą, tai yra reaguodama į 2021-02-01 pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 4VTP-192, atsižvelgus į vaiko amžių ir brandą išklausė vaiką A. S. apie galimą jos teisių pažeidimą, nepilnametės nuomonę fiksavus subjektyviai valstybės tarnautojai L. M. Anketoje Nr. 1, patvirtino pateiktą informaciją, su kolege L. M. nusprendusi, kas yra vaiko išsakytoje nuomonėje reikšminga, kas nereikšminga, patvirtino savo parašu surašytą ne visą bendravimo su mergaite turinį ir tuo:
-netinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) numatyto valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principo - atsakomybės - valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
-netinkamai laikėsi VTĮ numatytų valstybės tarnautojų pareigų - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (16 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
-netinkamai laikėsi VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte numatyto principo - geriausių vaiko interesų prioriteto, numatančio, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia - geriausi vaiko interesai, kuris taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į
vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius;
-netinkamai laikėsi VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams, ir kad vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai;
-netinkamai laikėsi Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatų nurodančių, kad garantuojama vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio, taip pat kad vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai <...> nacionalinių įstatymų numatyta tvarka;
-netinkamai laikėsi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-80, 4 punkto, nustatančio, kad susitikti su vaiku ir jį išklausyti dėl aplinkybių, susijusių su pranešimu (kas įvyko, kieno elgesys vaiko atžvilgiu buvo netinkamas, kaip vaikas jaučiasi, kokius poreikius išsako);
-netinkamai laikėsi Tarnybos etikos kodekse, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2019- 04-02 įsakymu Nr. BV-118 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nustatyto atsakomybės principo (4 punktas);
-netinkamai laikėsi Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020-06-29 įsakymu Nr. BV-213 „Dėl Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 4 punkto, nurodančio teisės aktus, kuriais skyrius vadovaujasi savo veikloje.
2. Skyrė Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei ((duomenys neskelbtini) r.) D. V. už šio įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtiną Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 08 28) 14 punkte numatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą. Pagal Aprašo 15 punktą motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 10 punktą (2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1015 redakcija), kuris pagal savo turinį labai panašus į pirmiau nurodytą šiuo metu galiojančių Aprašo 15 punktą, nurodė, jog ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio (2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1380/2011).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr. LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį pažeidimą, vertintinos faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių taikymo tarnautojui, kaip silpnesniajai šaliai tarnybos teisiniuose santykiuose, paprastai perkeliama darbdaviui, kuris turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo veiksmų kvalifikavimą kaip tarnybinį nusižengimą, o teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas, taip pat teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).
Iš Įsakymo ir Nuomonės turinio, kuri nagrinėjamu atveju buvo sudedamoji (motyvuojamoji) Įsakymo dalis, matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, tarnybinė nuobauda buvo paskirta būtent šio dokumento pagrindu, nes patikslintoje Išvadoje yra nurodyti ir kiti teisės aktai, kurių pažeidimu formaliai yra kaltinama pareiškėja: pareiškėja D. V. neveikimu ir (arba) netinkamu veikimu pažeidė VTĮ 3 straipsnio l dalies 8 punktą, 10 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą, Konvencijos 3 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 straipsnio, VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 punktą, VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalį, VTAPĮ 36 straipsnį, Aprašo 4 punktą, 5 punktą, Aprašo 1 Priedo (IGP) II skyriaus 4 punktą, bei Skyriaus nuostatų 4 punktą ir Etikos kodekso 4 punktą, ir tai paneigia atsakovės atsiliepimo į skundą argumentą, atstovių paaiškinimą bylos nagrinėjimo metu, jog Įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, buvo ir Komisijos 2021-05-13 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 6-390 „Dėl Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės ((duomenys neskelbtini) r.) D. V. tarnybinio nusižengimo“, ir Komisijos 2021-06-02 patikslinta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 6-455 „Dėl Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės ((duomenys neskelbtini) r.) D. V.“.
Nagrinėjamu atveju atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo pažeista imperatyvaus pobūdžio Aprašo 15 punkto nuostata, ir tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą pažeidimu, nes kaip ne kartą nagrinėdamas šio pobūdžio bylas procesiniuose sprendimuose yra konstatavęs Vyriausiasis administracinis teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Teismas konstatuoja, kad byloje esanti Komisijos narės Nuomonės neatitinka anksčiau nurodytų Išvadai keliamų reikalavimų, todėl Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, kuris priimtas remiantis minėta Nuomone, kuri neatitinka esminių turinio reikalavimų, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovė nepagrindė pareiškėjos tarnybinės atsakomybės taikymo esminės sąlygos, nes neįrodė paties tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Kai nėra įrodytas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas (t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė), tarnybinės atsakomybės taikymas nėra galimas, todėl tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjai buvo paskirta nepagrįstai. Konstatavimas, kad ginčijamas individualus administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.) yra savarankiškas procesinis pagrindas jį panaikinti ir jis naikintinas.
Pareiškėja prašo priteisti jos naudai iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 209 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Nurodė, jog patirtas išlaidas sudaro skundo parengimas 484,00 Eur bei atstovavimas byloje 725,00 Eur, viso 1 209,00 Eur.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymus priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Turėtas bylinėjimosi išlaidas grindė 2021 m. liepos 7 d. atstovavimo sutartimi, 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaita-faktūra MS Nr. 46-1/2021 už teisines paslaugas, 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaita-faktūra MS Nr. 55-3/2021 už teisines paslaugas, 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaita-faktūra MS Nr. 64-1/2021 už teisines paslaugas, 2022 m. vasario 23 d. PVM sąskaita-faktūra MS Nr. 11-2/2022 už teisines paslaugas bei 2021 m. liepos 29 d., 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. vasario 23 d. mokėjimus patvirtinančiais dokumentais.
Kaip minėta, siekiama, kad būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro skundo teismui parengimas bei atstovavimas teisme – 1 209,00 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjų atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1517,40 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1517,40 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3793,5 Eur suma (1517,40 x 2,5 = 3793,5). Kadangi prašoma priteisti 1 209,00 Eur suma skundo teismui parengimas bei atstovavimą teisme neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista iš atsakovės.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje už išlaidų atsiradimą atsakinga atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjai D. V. iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteistina 1 209,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-176-505/2022 Regionų apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punktą, kuriuo konstatuota, kad D. V. padarė tarnybinį nusižengimą, ir 2 punktą, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Priteisti pareiškėjai D. V. iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 209,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.