Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1055-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
e1-1055-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00486-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
O. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1055-1181/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00486-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. C. (O. C.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, paskutinį kartą teistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 2 metai 6 mėnesiai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

O. C. 2023 m. sausio 3 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, savo galva sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. T. į galvą (į kaktą), po to savo ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, taip tyčia sukėlė nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais O. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2023 m. sausio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. T. paaiškino, jog 2023 m. sausio 3 d. 10.38 val. jam paskambino dukra G. C., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paprašė pagalbos išprašyti savo vyrą O. C. su kuriuo vyksta konfliktas. Dukra ir jos vyras gyvena jo namuose (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą iš jo kitų namų (duomenys neskelbtini), vyro jau nebuvo. Būdamas su dukra namuose pastebėjo, kad apie 11.15 val. O. C. priėjo prie namo vartų. Jis priėjo prie jo ir paprašė, kad jis nesirodytų jam priklausančiame name ir jam uždarant tvoros vartelius O. iš galvos trenkė jam į galvą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą, po to dar kartą trenkė ranka į galvą, praskėlė galvą, tokiais veiksmais jam sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio iškvietė policiją. Įvykį matė jo dukra G. C. Atvažiavę medikai jam pagalbą suteikė vietoje, į ligoninę nevažiavo.

Nukentėjusysis V. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, papildomoje apklausoje parodė, kad jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2023 m. sausio 3 d. apklausos metu. Minėti parodymai 2023 m. vasario 8 d. jam yra pagarsinti. Jis civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Nors jis ir patyrė fizinį skausmą, bet į med. apžiūrą nenuėjo ir neis. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės po įvykio dėl sumušimo nepastebėjo. Jis civilinį ieškinį reikšti atsisako, nes O. C. pretenzijų neturi nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos. Jis sutinka, kad baudžiamasis procesas dėl jo sumušimo būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jam yra išaiškinta, kad per septynias dienas nuo „Pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu“ gavimo šį prokuroro sprendimą gali apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jis 2023 m. vasario 8 d. prokuroro Pranešimą apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Nr. IBPS-S-82107-23) gavo, susipažino ir pareiškė, kad minėtą prokuroro sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui skųsti atsisako.

Liudytoja G. C. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji sutinka duoti parodymus prieš savo sutuoktinį O. C. 2023 m. sausio 3 d. ji namuose (duomenys neskelbtini), buvo su savo sutuoktiniu O. C., apie 8.40 val. tarp jų su sutuoktiniu kilo žodinis konfliktas, tačiau nepamena dėl ko. Konflikto metu ji su sutuoktiniu O. C. barėsi, buvo abu agresyvūs, tačiau fizinio smurto vienas prieš kitą nenaudojo. Konflikto metu ji būdama miegamajame norėjo išeiti į lauką parūkyti, todėl priėjusi prie kambario durų, tarp kurių stovėjo O. C., jį pastūmė, tačiau stūmimo metu ji jį vos pastūmė ir jai mėginant praeiti pro atsiradusį tarpą tarp durų jis žengė žingsnį į priekį ir ji, atsitrenkusi į jo judantį kūną, buvo nustumta į durų staktą, į kurią atsitrenkusi susitrenkė ir susižeidė kairės pusės kojos kelį ties vidine dalimi. Tarp jų su sutuoktiniu O. C. konfliktas tęsėsi iki 9.10 val., todėl ji 9.10 val. savo mobilaus ryšio telefonu paskambino savo tėvui V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) m., ir paprašė, kad jis kuo greičiau atvažiuotų, o tėvas jos paklausė, kas atsitiko, tačiau ji jam nieko neaiškino ir pasakė, kad jis greičiau atvažiuotų. Galvojo, kad tėvas suprato, kodėl ji jį kviečia, kadangi telefoninio pokalbio metu O. C. barėsi, o tėvas taip pat paklausė, ar čia O. barasi. Tėvas draudė O. C. gyventi su ja to namo bute, kadangi jis daro jai neigiamą įtaką, o to namo butas priklauso jos tėvui. Išgirdęs, kad ji skambina savo tėvui, O. C. greitai susikrovė savo daiktus į du sportinius krepšius ir išėjo pas savo mamą L. C. į namus (duomenys neskelbtini). Apie 9.30 val. prie liudytojos namų atvažiavo jos tėvas V. T., kuris užėjo į namus ir ji jam papasakojo apie įvykusią situaciją. Jiems su tėvu bekalbant apie įvykusią situaciją, ji pro miegamojo langą pamatė link namų kiemo atvirų vartų ateinantį sutuoktinį O. C., todėl ji atidarė miegamojo kambario langą ir jam užrėkė: „kokio velnio grįžti“, o jis jai atsakė: „paduok telefoną ir aparatūrą“, t. y. prašė apykojės įkrovimo stotelės. Pro atidarytą langą tėvas V. T. sutuoktiniui O. C. pasakė: „net nemėgink užeiti į kiemą“, po to uždarė langą. Uždaręs langą tėvas jai liepė likti namuose ir pasakęs: „tuoj grįšiu“, išėjo į kiemą link gatvėje stovinčio jos sutuoktinio. Ji pro langą pamatė, kaip tėvas nuėjo prie kiemo vartų ir, juos uždaręs, pradėjo kalbėtis su jos sutuoktiniu. Ji pro langą girdėjo, kaip tėvas su jos sutuoktiniu pakeltu tonu kalbėjosi, t. y. girdėjo, kaip jos tėvas jos sutuoktinio klausė, ko jis čia atvažiavo, kas čia įvyko ir kaip jis čia išvis atsirado, o sutuoktinis atsakė, kad jie patys viską išspręs, kad jam reikia apykojės telefono ir apykojės įkrovimo stotelės. Tėvas, nesupratęs, kokio apykojės telefono ir apykojės įkrovimo stotelės O. C. prašo, atsisuko į ją, o ji atidariusi langą pasakė, kad jam ant kojos uždėta apykojė, todėl jis prašo apykojės aparatūros ir tai pasakiusi uždarė langą, o tėvas pradėjo judėti link jos ir ranka parodė gestą, kad ji atrakintų duris, todėl ji iš miegamojo nuėjo iki verandos durų, kurias užrakino tėvas išeidamas iš namo. Nuėjusi prie verandos durų jas atrakino, atvėrė, tačiau už durų tėvo nebuvo, todėl uždarė duris ir greitai nuėjo į miegamąjį, kuriame būdama pro langą pamatė, kad kiemo vartai, tarp kurių stovėjo O. C., yra vėl atviri, o nuo vartų, apie 4 metrų atstumu, stovėjo jos tėvas, kurio galva buvo kruvina ir per veidą stipriai tekėjo kraujas. Ji matė, kad tėvas, stovėdamas kieme, kaire ranka buvo prispaudęs galvą ties vieta, iš kurios bėgo kraujas, o dešine ranka laikydamas savo mobilaus ryšio telefoną mėgino „atrakinti“ mobilaus ryšio telefono klaviatūrą. Būdama namuose prie verandos durų ji negirdėjo jokių iš kiemo sklindančių garsų. Pamačiusi tą vaizdą ji labai išsigando, susijaudino ir buvo šokiruota, todėl atidarė miegamojo langą ir iššokusi pro jį į kiemą greitai nubėgo link tėvo. Šis vaizdas ją šokiravo, nes kieme stipriai kraujuojančia galva stovėjo tėvas, t. y. jai labai artimas giminaitis, o anksčiau ji nėra mačiusi savo tėvo tokioje padėtyje. Nubėgusi pas tėvą paklausė: „kas atsitiko“, „viskas, kviečia policija“, ir pats tėvas savo mobilaus ryšio telefonu pradėjo skambinti skubiųjų pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Ji tėvui pasakė: „einam namo“, o jis jai atsakė: „tu grįžti namo“, o jis lieka laukti policijos pareigūnų. Kiek matė, sutuoktinis, stovėdamas tarp vartų, taip pat liko laukti policijos pareigūnų. Pamačiusi savo tėvą, kuris buvo kruvina galva, ji buvo šokiruota ir kreipė dėmesį tik į jį. Kaip buvo sužalota tėvo galva, ji nematė. Jos tėvas yra labai ramaus būdo ir yra nekonfliktiškas. Anksčiau nėra buvę jokių rimtesnių konfliktų tarp tėvo ir jos sutuoktinio, nors tėvas netiesiogiai išreikšdavo savo nuomonę, kad jam jis nepatinka. Po maždaug 10 min. nuo įvykio atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Sutuoktinis atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad jam reikalinga apykojės aparatūra, todėl liudytoja ją atnešė iš namų ir perdavė policijos pareigūnams. Namų kiemas aptvertas neaukšta metaline tinkline tvora, todėl kiemas matomas kaimynams ir gatvės praeiviams, tačiau įvykio metu nepastebėjo jokių kaimynų ar praeivių, kurie būtų galėję matyti šį įvykį.

Įtariamasis O. C. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su įtarimu, kuris jam įteiktas 2023 m. vasario 8 d., sutinka ir prisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. 2023 m. sausio 3 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, savo galva vieną kartą trenkė į kaktą V. T. ir savo ranka (ar dešine, ar kaire dabar tiksliai neatsimena) trenkė vieną kartą jam į galvą. Jis taip padarė, nes tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu tarp jų įvyko susistumdymas, t. y. V. T. rankomis sugriebė jį už rankos ir pradėjo temti į namo kiemą, todėl jis, norėdamas išsilaisvinti, trenkė nukentėjusiajam savo galva į nukentėjusiojo kaktą, o kai nukentėjusysis po to smūgio jį paleido, trenkė savo ranka nukentėjusiajam į galvą. Po to nukentėjusysis iškvietė policiją. Dabar jis labai gailisi, kad sumušė V. T. Jis nieko blogo V. nenorėjo padaryti. Viskas įvyko dėl pykčio. Jis labai gailisi, kad padarė tą nusikalstamą veiką. Pasižada ateityje smurto prieš V. nevartoti. Jis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo O. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. C. 2023 m. sausio 3 d., apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, savo galva sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. T. į galvą (į kaktą), po to savo ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, taip tyčia sukėlė nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo O. C. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. C. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl O. C. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę O. C., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryta viena tyčinė baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). O. C. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam O. C. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis O. C. iki BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir O. C. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, O. C. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. O. C. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per 4 mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis nukentėjusiojo V. T. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendrauti, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

O. C. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

O. C. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

O. C. (O. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis nukentėjusiojo V. T. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendrauti, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti O. C. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis nukentėjusiojo V. T. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendrauti, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

O. C. išaiškinti, kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Zina Vilnienė