Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-04 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2016-09-30 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 134 str. 2 d. 77 eurų bauda.

Jis nubaustas už tai, kad 2016-08-09, apie 16.28 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 81 kilometre, Panevėžio r., vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrengti saugos diržai, neužsisegęs saugos diržo ir būdamas metų laikotarpiu baustas už tokį pat teisės pažeidimą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 2 d.

Toliau skunde cituojami ATPK 248, 249, 256, 257, 284, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 44 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. straipsniai, jų nuostatos apie administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, administracinių teisės pažeidimų tyrimą, įrodymų vertinimą, nutarimų pagrįstumą, nekaltumo prezumpciją, minimos LVAT nutartys.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 5 str. 4 d. numatyta, jog kitais, 5 str. 2 ir 3 d. nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.

Nagrinėjamu atveju R. B. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 2 d., padarymo, nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliantas nurodo, kad pareigūnai nepagrįstai jį apkaltino vairavus automobilį neprisisegus saugos diržo, nes tokio pažeidimo jis nepadarė. Atsižvelgiant į šiuos skundo argumentus, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad pažeidėjas vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo būdamas metų laikotarpiu baustas už tokį pat teisės pažeidimą ir šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 134 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Be to, apygardos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad teismas, priimdamas sprendimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, o kurios ne ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip pat apeliantas teisingai nurodo, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų matyti, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 str. Apylinkės teismas, laikydamasis minėto straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir kuriuos įrodymus atmeta, paneigdamas juos kitais bylos duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas visiškai pritardamas apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, daro išvadą, kad reikšmingos kaltės ir nusižengimo kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido Institucijai bei apylinkės teismui tinkamai įvertinti apelianto atsakomybės pagal ATPK 134 str. 2 d. klausimą. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės tiek Institucijos, tiek teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai. Apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti nepagrįsta ir ją naikinti.

Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad R. B. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas analogiškais motyvais kaip ir jo skundas apylinkės teismui, apeliantas dėsto versiją, kuria neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, t. y. teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku automobilio neprisisegęs saugos diržo jis nevairavo. Tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas pažeidėjo skundą dėl Institucijos nutarimo, atliko įrodymų tyrimą ir šią R. B. versiją skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo bei motyvuotai ją paneigė. Su šios nutarties motyvais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas ir jų nebekartoja. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, paneigiančių apylinkės teismo išvadas bei argumentus, o vien tai, kad R. B. nepripažįsta savo kaltės, nėra pagrindas tenkinti jo skundą.

Konstatuotina, jog tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek ir skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų J. U. ir J. V., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais, o R. B. versiją, kad jis nevairavo automobilio neprisisegęs saugos diržo, motyvuotai atmetė, konstatavę, jog ją paneigia kiti bylos įrodymai. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodė tapačias įvykio aplinkybes, t. y. tai, jog tarnybos metu važiuodami keliu (duomenys neskelbtini), sukdami link (duomenys neskelbtini), pamatė atvažiuojantį automobilį, kurį vairavo jiems nepažįstamas vairuotojas, kaip dabar žino R. B., kuris nebuvo prisisegęs saugos diržo, todėl apsisukę ir pasiviję jo vairuojamą automobilį, sustabdė pažeidėją ir surašė jam administracinio teisė pažeidimo protokolą. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais neturi pagrindo ir aukštesnės instancijos teismas. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia apkalbėti būtent R. B., tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

R. B. skundo teiginiai, kad policijos pareigūnai susitarė jį apkalbėti, bei tai, jog abu pareigūnai negalėjo matyti, kaip jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, nes vienas iš jų pats vairavo tarnybinį automobilį, yra tik niekuo nepagrįstos apelianto prielaidos. Iš tikrųjų J. U. teismo posėdyje parodė, kad po to, kai pastebėję pažeidimą apsuko savo tarnybinį automobilį ir pasiviję pažeidėją sustabdė jo vairuojamą automobilį, R. B. jau segėjo saugos diržą. Tačiau ta aplinkybė nepaneigia fakto, kad apeliantas pareigūnų pažeidimo pastebėjimo metu vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Be to, tokios pareigūno nurodytos aplinkybės kaip tik patvirtina jo parodymų nuoširdumą ir objektyvumą, kadangi jis neteigė, jog automobilio sustabdymo metu apeliantas nebuvo užsisegęs saugos diržo.

Niekuo nepagrįstas yra ir apelianto skundo teiginys, kad vien policijos pareigūnų nuoseklių parodymų jo kaltei pagrįsti nepakanka, administracinį teisės pažeidimą, jeigu jis buvo daromas, pareigūnai turėjo užfiksuoti techninėmis priemonėmis (nufotografuoti išmaniuoju telefonu ar vaizdo registratoriumi), tačiau nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai nėra įpareigoti KET pažeidimus fiksuoti mobiliaisiais telefonais. Be to, jie ir negalėjo numatyti, kad prasilenks su saugos diržą neprisisegusiu automobilį vairuojančiu asmeniu ir būti pasiruošę filmuoti ar fotografuoti tokį atvejį. Kaip nustatyta byloje, vaizdo registratoriaus pareigūnų automobilyje nebuvo.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Institucijos nutarimu, kurį paliko galioti skundžiama nutartimi apylinkės teismas, R. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 134 str. 2 d., jo padarytas pažeidimas įrodytas ir aukštesniajam teismui abejonių nekelia, todėl nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog Institucija tinkamai kvalifikavusi pažeidėjo veiksmus pagal ATPK 134 str. 2 d., nepagrįstai nutarime nurodė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). ATPK 32 str. 3 d. skelbia, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė. Kaip matyti iš apeliantui inkriminuoto ATPK 134 str. 2 d. dispozicijos, joje kaip pažeidimą kvalifikuojantis požymis būtent ir numatytas – automobilio vairavimas neprisisegus saugos diržų asmens bausto administracine tvarka už šį pažeidimą. Pažeidimo padarymo metu R. B. turėjo galiojančią nuobaudą už ATPK 134 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir ši aplinkybė nagrinėjamu atveju buvo esminė, lėmusi apelianto veikos kvalifikavimą būtent pagal ATPK 134 str. 2 d., todėl, vadovaujantis ATPK 32 str. 3 d., ankstesnis padarytas ATPK 134 str. 1 d. numatytas pažeidimas negalėjo būti laikomas dar ir apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl ši pripažinta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikinama. Tačiau net ir panaikinus šią apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, Institucijos nutarimu R. B. paskirta nuobauda – 77 Eur bauda, kuri tik nežymiai viršija įstatymo sankcijoje nustatytos nuobaudos vidurkį, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę – nuo 2015-05-05 jis net tris kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško pažeidimo – automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo padarymą, kas neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo, jog ankstesnės nuobaudos jam jokio teigiamo poveikio nedaro ir nesulaiko jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo, yra teisinga ir pagrįsta, todėl nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-04 nutarties bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2016-09-30 nutarimo dalis ir panaikinti pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 str. 1 d. 5 p., kad R. B. pakartotinai per vienus metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Likusias Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-01-04 nutarties ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio vyresniojo specialisto 2016-09-30 nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.