Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei, Rūtai Purickaitei, Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. P., vertėjams A. K., A. A., išnagrinėjusi Y. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausioji patrulė Eva Krasinskaja 2016 m. vasario 28 d. Y. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydama, kad Y. P. 2016-02-28, apie 19.40 val., parduotuvės „Rimi“, esančioje Kedrų g. 4, Vilniuje, prekybos salėje, alkoholio skyriuje paėmė 0,350 litro talpos trauktinės butelį „Žalios devynerios“ 5,19 Eur vertės ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs. Tokiais savo veiksmais padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, numatytą ATPK 50 str.

Teismo posėdžio metu Y. P. savo kaltę neigė, paaiškino, kad buvo išgėręs, nešėsi rankose 5 Eur ir 350 l. Vienoje rankoje laikė pinigus, kitoje butelį. Kasos buvo perdarytos. Norėjo atsiskaityti grynais, bet pasirodė, kad savitarnos kasoje galima atsiskaityti tik banko kortele, todėl išėjo už kasų norėdamas atsiskaityti prie kitos kasos, kurioje priima grynus pinigus. Tuo metu atbėgo apsaugos darbuotojas ir jį sulaikė. Jei būtų norėjęs pavogti, nebūtų sukinėjęsis su buteliu. Butelio nevogė ir niekada taip nedaro (b. l. 14-15, 27-28).

Y. P. tyrimo metu nurodė, kad su pažeidimais nesutinka (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. paaiškino, kad įvykio neatsimena, tvirtina savo tarnybinį pranešimą. Kiek prisimena, asmuo praėjo pro savitarnos kasą, bet jisai jiems aiškino, kad nesuprato, kad praėjo pro savitarnos kasą ir reikėjo susimokėti. Apsaugos darbuotojai surašė pareiškimą, nes asmuo buvo sulaikytas už kasos (b. l. 37-38).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. J. paaiškino, kad nieko apie įvykį pasakyti negali. Tuo metu dirbo centrinėje kasoje, pavadavo žmogų. Įvykio nematė, jai atnešė protokolą ir ji pasirašė. Su asmeniu nekalbėjo (b. l. 67-68).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. M. paaiškino, kad žmogus išėjo pro kasas nesusimokėjęs. Jis galimai buvo neblaivus. Jį stebėjo ir sulaikė, šiam tik praėjus pro kasas. Žmogus kalbėjo rusiškai, jis (S. M.) nesuprato, ką jis aiškino. Su juo kalbėjo vyresnysis. Vyresnysis jau nebedirba. Žmogus išėjęs už kasos, ėjo į savitarnos kasą. Jį sulaikė prie savitarnos kasos. Savitarnos salė būna aptverta, bet ten, kur jis buvo, nebuvo aptverta. Pažeidėjo neklausė, ar jis norėjo susimokėti savitarnoje. Jis turėjo rankoje pinigų. Gal penkis eurus (b. l. 67-68).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuotos įvykio aplinkybės, kaip Y. P. praeina pro kasą ir nueina į savitarnos kasą (b. l. 22).

UAB „Rimi Lietuva“ atstovo pareiškimu, pažyma, paimtų daiktų grąžinimo aktu nustatyta, kad 2016-02-28 apie 19.39 val., prekybos centre „Mylia“, adresu Kedrų g. 4, Vilniuje, apsaugos darbuotojas už kasų sulaikė neprisistačiusį pilietį, kuris išsinešė pro kasas ir nesusimokėjo už 0,350 litro talpos trauktinės butelį „Žalios devynerios“ 5,19 Eur vertės. Pilietis buvo pastebėtas išeinantis pro 9 kasą su buteliu rankose. Prekė grąžinta prekybos centrui (b. l. 3, 4).

Policijos pareigūnės E. K. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2016-02-28 apie 19.40 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo pranešimą vykti į parduotuvę UAB „Rimi Lietuva“, esančią Kedrų g. 4, Vilniuje, kur yra sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Atvykęs į parduotuvę pagal apsaugos darbuotojo pareiškimą sulaikė Y. P. ir pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. budėtojų dalį (b. l. 5).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus byloje liko nepaneigtos Y. P. nurodytos aplinkybės, kad minėtos trauktinės „Žalios devynerios“ jis neketino vogti, o norėjo tik pereiti prie kitos kasos, ketindamas susimokėti už prekę.

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 10 str. numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Pažymėtina, kad ATPK 50 str. nustatytas pažeidimas – smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia. Teismas, atsižvelgdamas į Y. P. teisme duotus parodymus ir paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kitą surinktą ir aukščiau aptartą bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Y. P. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą. Tiek rašydamas paaiškinimą tyrimo metu, tiek apklaustas teisme Y. P. savo kaltę neigė, nurodė, kad vienoje rankoje turėjo butelį, kitoje laikė paruoštus pinigus ir norėjo atsiskaityti už prekę, buvo nuėjęs į kasą, kurioje atsiskaitoma, tik banko kortele, kurios jis neturėjo. Jam užėjus už kasos, tam kad atsiskaitytų kitoje kasoje, jį sulaikė apsaugos darbuotojas. Šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją iš dalies patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas – apsaugos darbuotojas S. M., kuris paaiškino, kad pažeidėjas rankoje laikė pinigus; kad išėjęs už kasos ėjo į savitarnos kasą; kad sulaikomas jam kažką aiškino, bet liudytojass nesuprato, nes nemoka rusiškai. Nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo slėpė prekę ar stengėsi nepastebėtas praeiti pro kasas. Jis neneigė ir neginčijo šio įvykio aplinkybių, tačiau nuosekliai aiškino, kad jo ketinimas buvo susimokėti už prekę grynais pinigais. Iš į bylą pateiktų Y. P. asmens duomenų matyti, kad jis baustas už kitus teisės pažeidimus, tačiau niekada nėra baustas už pažeidimus nuosavybei ar teistas baudžiamąja tvarka.

Pažymėtina kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip ir nuosprendis baudžiamojoje byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Administracinės atsakomybės (lygiai taip pat, kaip ir baudžiamosios atsakomybės) pagrindas – veikos sudėties buvimas asmens veiksmuose. Konkrečių veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu padaręs administracinį pažeidimą, negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais jo kaltę padarius administracinį pažeidimą bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo). Darytina išvada, kad išnaudojus visas aplinkybes, tačiau nepašalinus abejonių ir neįrodžius, kad Y. P. tyčia buvo nukreipta pavogti svetimą turtą, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250, 286, 287, 288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 straipsnį Y. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.