Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos priėmusios nutarimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Šiaulių AVPK) atstovui V. M., G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal A. Ž. skundą dėl Šiaulių AVPK 2015-02-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 40N-26528071-15 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių AVPK 2015-02-27 nutarimu A. Ž. nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį 216 Eur bauda už tai, kad jis 2014-12-22, 14 val. (duomenys neskelbtini), Kelmės r., sunkiasvoriu transportu „Scania P 124 GB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė medieną keliu (duomenys neskelbtini) ir apgadino šio kelio dangą. Tokiais savo veiksmais A. Ž. pažeidė KET 9 p. reikalavimus.

A. Ž. parodė, kad 2014-12-22, apie 14 val. nuvažiavo krautis medienos į (duomenys neskelbtini) Kelmės r. Kelio danga buvo šlapia, tačiau sugadinta nebuvo, kelio dangą lėmė oro sąlygos. Tą dieną dirbo su automobiliu „Scania P 124 GB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krautis medienos važiavo vieną kartą. Medieną vežė UAB „M. p.“. Prieš kelias dienas yra buvęs toje pačioje pasikrovimo vietoje, bet kelias atrodė taip pat. Jokio ženklo draudžiančio ten važiuoti nebuvo. Jei kelias yra nepravažiuojamas, jis nevažiuoja, o šiuo atveju kelias buvo geras. Kadangi automobilis medieną pasikrauna pats, tai krovimą atliko ant kelio, į mišką nevažiavo, automobilis užklimpęs nebuvo. Medienos pasikrovimas galėjo užtrukti apie 30 min. Jam kraunantis medieną buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Jie paprašė teisių ir dokumentų. Apie kelio gadinimą, protokolą nieko nesakė, paaiškinimo neprašė, parodžius dokumentus leido krautis toliau. Pasikrovęs išvažiavo, medieną vežė UAB „M. p.“. Po jo, kažkas iš ten dar vežė medieną, po įvykio daugiau toje vietoje nebuvo.

Liudytojas G. G. nurodė, kad jie perka paslaugas medienos vežimui. A. Ž. dirba kartu, jie kolegos. Datos nepamena, galėjo būti 2014 m. gruodžio mėn., jis buvo medienos pasikrovimo vietoje, atvyko lengvuoju automobiliu, nes jų įmonė vežė medieną, ji matavo medieną, o A. Ž. medieną krovė į automobilį, kai privažiavo policija ir pradėjo fotografuoti. Tuomet jie nuėjo paklausti, kodėl juos fotografuoja. Policininkai pasakė, kad pretenzijų neturi, turi seniūnės pranešimą ir turi reaguoti. Jie jam paskambino po kokių 4-5 val., vairuotojų duomenis pasakė jis, įvykio vietoje policininkai duomenų neprašė ir leido dirbti toliau. Tą dieną, kai atvyko policija, medieną vežti galėjo du automobiliai. Ten darbas vyko pastoviai. Ten yra bendro naudojimo kelias. Keliu važiuoja traktoriai, kiti automobiliai. Jie kraudamiesi, turėjo 2 ar 3 kartus pasitraukti, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. Mediena buvo miške, o jis ribojasi su keliu. Kelias yra pravažiuojamas. Tą dieną buvo sniegas, ledas, kelias drėgnas, žvyras su ledu. Įšalas buvo, kuris išeina tik pavasarį. Galėjo būti pliusinė temperatūra. Mano, kad jie kelio nesugadino, kadangi kiti automobiliai galėjo juo pravažiuoti. Nurodė, kad jie į kitą pusę važiavo tik tiek, kad automobilis galėtų apsisukti. Jie važiavo tik iki savo vietos. Visas kelias buvo toks pat. Nebuvo jokio sugadinimo. Pakrovimą darė ant kelio. Medieną vežė iš tos vietos apie mėnesį. Jiems taip pat medieną vežė mašinos iš Šilutės, jie jokių baudų negavo. 2014-12-22 buvo darbų pabaiga. Pabaigus darbus, kelias atrodė nepasikeitęs. Kelias yra eksploatuojamas ir kitų krovininių transporto priemonių. Jų svoris buvo leidžiamas. Kelio ženklų, kad draustų įvažiavimą, nebuvo, todėl jie galėjo ten dirbti. Kiti keliai atrodė taip pat. Yra gruntinis kelias, kurį pravažiavus, lieka žymės. Dėl kelio sutvarkymo nebuvo jokios kalbos.

Liudytojas A. I. nurodė, kad 2014-12-22 gavo pranešimą, kad yra gadinamas kelias. Tą dieną buvo šlapia ir lijo, pašalo nebuvo. Kelio danga – žvyras, kelias šlapias ir provėžuotas. Kelias tęsiasi apie 3 km. Nežino, kaip kelias atrodė iki tos dienos. Su kolega S. S. nuvykę į įvykio vietą rado du sunkvežimius, kurie krovė medienos rastus. Dirbo vairuotojai. Prasilenkti su krovininiu automobiliu negalėjo dėl kelio dangos. Jų automobilis negalėjo pravažiuoti, nes buvo sugadinti kelio kraštai. Kelio kraštai buvo lygūs su grioviu, nes nebebuvo sankasos. Kelias buvo sugadintas tik toje konkrečioje vietoje, kur buvo kraunami rastai. Ten buvęs miško ar medienos savininkas pripažino, kad kelias sugadintas, pasakė, kad po darbų kelią sutvarkys. Nurodė, kad įvykio vietoje jie rinko medžiagą: matavo, kiek metrų nuo kelio iki griovio, fotografavo. Provėžos atitiko ten stovinčio automobilio padangų žymes. Su vairuotoju kalbėjo kolega, o jis fotografavo. Automobilio viršsvorio netikrino. Dėl kito vairuotojo nubaudimo, nieko nežino. Pažeidimą fiksavo dėl abiejų vairuotojų. Jis pats protokolo nerašė.

Liudytojas S. S. nurodė, kad 2014-12-22 gavo skundą, kad gadinamas kelias (duomenys neskelbtini). Kelio danga – žvyrkelis. Kelias pravažiuojamas, ženklų nėra. Tą dieną oras buvo prastas, šlapia, lijo, pašalo nebuvo. Su kolega nuvykę į įvykio vietą, rado sunkvežimius, kelkraštyje buvo provėžos, kelias, jo nuomone, buvo apgadintas. Kelio kelkraštis buvo sulygintas su vadinamu „ravu“. Jie kelią nufotografavo. Iš nuotraukų matosi, kaip atrodo kelkraštis kairėje kelio pusėje ir kaip dešinėje. Kairėje pusėje yra pakankamai geras, o dešinėje – išvažinėtas. Specialaus įvažiavimo nematė, nesiaiškino ar toks buvo. Jam neatrodė, kad tai išvažiavimas iš miško. Jei nėra pralaidų, tai įvažiavimo į mišką nebuvo. Kai pirmą kartą buvo atvykę, ten buvo ir savininkas, jis jiems sakė, kad po darbų kelią sutvarkys. Antrą kartą vyko tą pačią dieną, savininko nebebuvo. Ten stovėjo sunkvežimis, kelias buvo toks pat kaip ir pirmą kartą, pagal padangų žymes matėsi, kad tie automobiliai išvažinėjo kelią. Miško savininkas pasakė, kas važinėjo, davė vairuotojų ir automobilių duomenis. Jis rinko medžiagą: fotografavo, surašė tarnybinius pranešimus. Automobilių svorio nenustatinėjo. Kada buvo sugadintas griovys, aiškinosi tą dieną. Kiek laiko vykdė krovimo darbus, neklausė. Kiek sunkvežimių, kiek dienų dirbo, nesiaiškino. Ar buvo vykdomi darbai po 2014-12-22, jis nežino. Kaip kelias atrodė iki tos dienos, nežino.

Liudytoja M. M. nurodė, kad ji yra seniūnė, 2014-12-22 jai paskambino ūkininkai M. ir V. bei pasakė, kad (duomenys neskelbtini) miške, šlapiu keliu, kažkas veža medieną, klausė jos, ar ji davė tam leidimą. Nuvykusi į įvykio vietą pamatė, kad sugadintas kelias, padarytos provėžos, vienas automobilis buvo truputį įvažiavęs į griovį, kitas – stovėjo ant kelio. Nurodė, kad kelias yra 15 m pločio, nuo sankasos 1,5 m. Mediena buvo sukrauta prie griovio. Jie krovėsi medieną neteisingoje vietoje – ant kelio. Tuomet ji paskambino į policiją ir išvažiavo. Nurodė, kad toje vietoje kažkas medieną yra vežęs ir anksčiau, tačiau ji nematė kas. Taip pat tuo keliu važiuoja mokyklinis autobusiukas. Jis tą dieną pravažiavo, vaikai į mokyklą buvo nuvežti, bet kelias jau buvo apgadintas. Prieš minėtą įvykį žvyro ant kelio buvo užvežę rugsėjo mėnesį. Tuo keliu važinėja visi automobiliai, ženklų draudžiančiųjų eismą nėra. Ūkininkams yra rašomi protokolai, kad užveža juodžemio. Ar ten yra įvažiavimas į mišką, nežino. Ji neturi miško savininkų planų. Jei yra keliukas į mišką, turi padaryti įvažiavimą. Įvažiavimo pažymėti neprivalo. Jų pasikrovimo vietoje keliuko nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsakomybę pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį užtraukia automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas. Šiaulių AVPK 2015-02-27 nutarime nurodyta, kad A. Ž. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Šiame KET punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

A. Ž. inkriminuoto pažeidimo sudėtis yra blanketinė, nes nukreipia į poįstatyminius teisės aktus, nustatančius automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. Todėl surašant A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą ATPK 145 straipsnio 2 dalies pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kurie buvo pažeisti. ATPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normos nenustato teismui pareigos formuluoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimo, ši pareiga priskirta pareigūnams, administracinio teisės pažeidimo byloje surašantiems protokolą ir priimantiems nutarimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu anksčiau minėtoje vietoje buvo keli sunkvežimiai, kurie krovėsi medieną, t.y. „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. Ž., ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. S.. Nors A. Ž. ir neneigė, kad tuo metu jis sunkiasvore transporto priemone krovėsi ir vežė medieną keliu (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į bylos duomenis, negalima nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė kelio sugadinimai, kas ir kada juos atliko. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose užfiksuota pažeidimo vieta, negalima suprasti, kokie kelio sugadinimai yra užfiksuoti ir kuo jie pasireiškė, kokie konkrečiai kelio pažeidimai padaryti, kur kelio pažeidimai padaryti, kada ir kokiu laiku jie galėjo būti padaryti, ir kad juos padarė būtent A. Ž.. Tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir policijos pareigūnai, kurie buvo įvykio vietoje ir rinko pirminę informaciją, ir M. M., kuri pranešė apie gadinamą kelią. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo nustatinėjama, kokia kelio būklė buvo iki nurodomos pažeidimo padarymo datos ir kokia tapo po jo. Be to, neaišku, ar iš nuotraukų matomas šlapias kelias dėl tuo metu buvusių oro sąlygų nėra padarytas ir kitų (ne miškovežių) tuo keliu važinėjančių transporto priemonių (kaip normalus ar tikėtinas kelio dėvėjimasis prie atitinkamų oro sąlygų). Duomenų, kad tas kelias dėl to buvo remontuojamas taip pat nėra. Be to, policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, A. Ž. jokių pretenzijų neturėjo, apie tai, jog jis padarė ar daro kokį nors teisės pažeidimą neužsiminė, jokių nurodymų nutraukti galimai teisės pažeidimą darančius veiksmus nedavė, leido toliau krautis medieną. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina pačių pareigūnų parodymai bei A. Ž., liudytojo G. G. parodymai. Byloje taip pat nenustatyta, jog sunkvežimiai vežė viršsvorį, jog tokio pobūdžio transporto priemonėms tuo keliu važiuoti būtų negalima – tai draudžiančio kelio ženklo nėra. Kokius neleistinus veiksmus atliko A. Ž. byloje taip pat nenustatyta, išskyrus tai, kad jis darbus atliko prie nepalankių gruntiniams keliams oro sąlygų. Kelias (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo kelias, kelio danga – žvyrkelis. Tuo keliu gali važiuoti įvairios transporto priemonės, tiek lengvieji, tiek krovininiai automobiliai bei kitokios ratinės transporto priemonės. Kelio ženklų, draudžiančių eismą kokioms nors transporto priemonėms tame kelyje, kaip minėta, nėra. Kad minėtas kelias iki pažeidimo fiksavimo dienos, t.y. 2014-12-22, buvo naudojamas ir kitų transporto priemonių patvirtina liudytojų G. G. ir M. M. parodymai. Liudytojas G. G. parodė, kad keliu (duomenys neskelbtini) važinėja traktoriai ir kiti automobiliai, jie kraudamiesi turėjo 2 ar 3 kartus pasitraukti, kad galėtų pravažiuoti kiti automobiliai. Liudytoja M. M. parodė, kad tuo keliu važinėja visi automobiliai, ženklų draudžiančiųjų eismą nėra. Be to, liudytojas G. G. parodė, kad medienos vežimo darbai buvo atliekami ne vieną dieną. Tuo tarpu A. Ž. tą dieną krautis medienos važiavo vieną kartą. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, kad būtent A. Ž. veiksmais buvo sugadintas kelias. Tuo labiau, kad nutarime nurodyta, kad A. Ž. apgadino, o ne sugadino kelio dangą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo principas). Įrodinėjimo teorijos principiniai nuostatai reikalauja, kad teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė (tuo pačiu ir pažeidimo sudėtis) būtų įrodyta neginčijamais įrodymais, kurie neduotų pagrindo atsirasti nei menkiausiai abejonei, nes neįrodytas kaltumas yra prilyginamas įrodytam nekaltumui. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nors institucijos, priėmusios administracinio teisės pažeidimo nutarimą – Šiaulių AVPK atstovas nurodė, kad miško savininkas G. G. pripažino kelio gadinimo faktą ir žadėjo jį sutvarkyti, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės sprendžiant A. Ž. atsakomybės klausymą byloje neturi.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų A. Ž. kaltę, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl negalima teigti, jog jis padarė ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. jo veikoje nėra šio pažeidimo sudėties, todėl Šiaulių AVPK 2015-02-27 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Šiaulių AVPK 2015-02-27 nutarimą, kuriuo nubaustas A. Ž., panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.