Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-23/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-26
Bylos Nr.
1A-23/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.), Aloyzas Kruopys
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-23/2006Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Kęstučio Jucio, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Astai Paškevičienei, Gabrielei Samaškienei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,gynėjai Jolantai Savickaitei,nuteistajam R. L. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

R. L. nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėn., bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 11 d., laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val., Kauno m. Vaidoto gt. 121A/9-4 esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vieną smūgį peiliu K. R. į dešinę ranką, padarydamas jam dešinio dilbio durtinę-pjautinę aklą žaizdą su alkūnės arterijos ir venos pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis nukraujavo ir įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu R. L. tyčia nužudė K. R. .

Šalies argumentai

Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes K. R. nužudė ne jis. Nuosprendis neteisingas, nes teismas neištyrė visų įrodymų, neįvertino bylos aplinkybių, nenustatė bute įvykusio konflikto priežasčių, o taip pat tikrųjų K. R. nužudymo tikslų bei motyvų. Tą dieną kartu su S. B. jis tikrai nuėjo pas K. R. į jo butą. Ten buvo girtaujama, bute buvo ir L. K. . K. R. pasakė, kad L. K. jo bute girtauja jau keletą dieną, jis negali jo išprašyti iš buto, todėl paprašė tai padaryti jo. Tada tarp jo ir L. K. kilo konfliktas ir jis L. K. rankoje pamatė peilį. Norėdamas tą peilį atimti, jis susižalojo abi rankas. Jis nematė, kaip ,,mosikuodamas“ peiliu L. K. kliudė K. R. , tačiau pats jam peiliu tikrai nesudavė. Kai kurių byloje apklaustų liudytojų parodymai yra neteisingi ir melagingi, tačiau juos vertindamas teismas neatsižvelgė į daugelį aplinkybių. Pripažindamas jį kaltu, teismas pirmiausia rėmėsi liudytojo L. K. parodymais. Tačiau L. K. iki tol tame bute keletą dienų girtavo ir pats K. R. prašė jį išvaryti. Jo nuomone, po įvykio praėjus daugiau negu metams laiko, teisme šio liudytojo duoti parodymai buvo įtartinai nuoseklūs. Tuomet nuolat būdamas girtas, L. K. negalėjo įsidėmėti visų įvykio aplinkybių. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė, o tik paklausė L. K. , ar šis patvirtina, ar paneigia savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Turėjo būti įvertinta ir tai, kad po įvykio L. K. iš karto išėjo pas kaimynus, papasakojo, kas įvyko, tačiau pats pasišalino. Be to, jis iš buto išsinešė ir peilį, kurio vėliau atvykusi policija bute jau nerado. Po to šis liudytojas vengė duoti parodymus, į ikiteisminį tyrimą ir į teismą buvo atvesdinamas policijos. Jam atrodo, kad taip L. K. elgėsi pats jausdamasis kaltas. Priešingai, negu L. K. , jis pats, jausdamasis nekaltas, iš buto po įvykio niekur nepasišalino. Melagingi yra ir liudytojo S. B. parodymai. Šis liudytojas, įėjęs į kambarį, matė jį su peiliu rankoje, tai truko kelias minutes, tačiau duodamas parodymus S. B. negalėjo patvirtinti, kad jis sudavė smūgius tuo peiliu. S. B. davė melagingus parodymus apie tai, kad atėjus pas K. R. jis tariamai nuėjo į tualetą, o kai grįžo iš ten į kambarį pamatė jį rankoje laikant peilį juoda rankena. Jis taip pat neigė, kad tame bute jie girtavo keturiese, o konfliktas įvyko jau vėliau. Į jo užduotą klausimą S. B. atsakė, kad jie K. R. bute gėrė alų. Tai paneigia kitus šio liudytojo parodymus ir patvirtina, kad išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jo ir L. K. . Specialisto išvadose be to nurodoma, kad K. R. buvo sužalotas, tikėtina, peiliu rusvos spalvos medine rankena. Tai irgi paneigia S. B. , o patvirtina jo paties parodymus. Liudytojų parodymai apie tai, kad jis iš K. R. reikalavo atiduoti skolą, irgi neteisingi, nes jis dirbo ir jam pinigų pakako. Be to, jeigu būtų ėjęs reikalauti skolos, tai nebūtų ten nešęsis vaišių ir nebūtų vaišinęs kitų asmenų. Liudytoja A. V. anksčiau jo nepažinojo, nebuvo su juo kalbėjusi, todėl jo balso negalėjo atskirti. Teisme ji negalėjo pasakyti, kuris iš išgertuvėse dalyvavusių asmenų reikalavo pinigų. To ji ir negalėjo padaryti, nes tokių reikalavimų nebuvo iš viso. Į teismo klausimą, ar teisingi jos ankstesni parodymai, ši liudytoja nesugebėjo atsakyti. Neteisingi ir liudytojos M. K. parodymai apie tai, kad K. R. jai tariamai skundėsi, kad jis jį ,,reketuoja“. Be to, pati M. K. jį charakterizavo kaip labai blogą žmogų. Teismas neturėjo remtis ir šiais parodymais, nes iki tol pas K. R. jis yra buvęs tik keletą kartų, paskutinį sykį – daug laiko iki įvykio. Todėl jis negalėjo nukentėjusiojo ,,reketuoti“. Jis nebuvo pas K. R. ir pačią įvykio dieną iki tol, kol įvyko konfliktas. Tuo tarpu M. K. parodymai, kuriuose ji jį apibūdina išimtinai neigiamai, iš viso nepagrįsti jokiais duomenimis. Bylos duomenys tai kaip tik paneigia. Iki šio įvykio jis dirbo, savo noru atvykdavo į visus teismo posėdžius, be to, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visada davė nuoseklius parodymus ir jų nekeitė. Visada tvirtino, kad nieko nenužudė ir yra nekaltas. Jis gyvena su drauge, su ja augina vaiką, gyvenamojoje vietoje gerai charakterizuojamas. Po įvykio jis prisidėjo prie to, kad K. R. būtų iškviesta greitoji medicininė pagalba, nors dėl savo girtumo gal ir neįvertino nukentėjusiojo gyvybei iškilusio pavojaus. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį. Arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba naujam ikiteisminiam tyrimui.

Teismo posėdyje nuteistasis R. L. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti R. L. atžvilgiu naują, išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas jos aplinkybes ir teisingai įvertino ištirtų įrodymų visumą. Todėl teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, R. L. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir jo atžvilgiu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką, teismas taip pat tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą, tenkindama apelianto prašymus ir paties teismo iniciatyva, kolegija atliko įrodymų tyrimą, kurio metu dar kartą papildomai apklausė patį nuteistąjį ir visus šios bylos liudytojus. Šie parodymai ir apklausų metu gauti kai kurie papildomi duomenys dar kartą patvirtino teismo išvadų ir priimto nuosprendžio pagrįstumą.

Pirmiausia kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neištyrė visų įrodymų. Iš bylos matosi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas pats nuteistasis ir visi asmenys, patys matę nusikaltimo įvykį, atvykę į nusikaltimo vietą netrukus po K. R. nužudymo arba parodę apie kitas jiems žinomas svarbias bylos aplinkybes. Teismas betarpiškai taip pat išnagrinėjo ir kitus byloje surinktus įrodymus. Todėl apelianto teiginiai apie ne visų įrodymų išnagrinėjimą niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad jokių kitų naujų įrodymų pats apeliantas nenurodė ir neprašė jų tirti nei paduotame apeliaciniame skunde, nei po to vykusio apeliacinio proceso metu.

Nuteistasis R. L. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną girtuokliavo su pažįstamu S. B. . Jau vakare, nusipirkę alaus, nuvažiavo pas pažįstamą T. V. . Šio sugyventinei K. B. pasakius, kad T. V. nėra namie, jis su S. B. nuėjo pas netoliese gyvenusį K. R. . Duris atidarė ten buvęs L. K. , pravarde ,,Liolikas“. S. B. niekur už namo ,,saviems reikalams“ užėjęs nebuvo ir jie dviese kartu užėjo į butą. K. R. rado kambaryje gulintį ant lovos. Jis, S. B. ir L. K. tame pačiame kambaryje ėmė gerti atsineštą alų. K. R. jam pasiguodė, kad L. K. jau ilgai neišeina iš jo buto ir jis jo niekaip negali išvaryti. Tada jis pats liepė L. K. išeiti. Norėjo jį išmesti iš buto jėga, bet šis pasipriešino ir jie ėmė grumtis. Staiga jis L. K. rankoje pamatė peilį. Stovėdamas kambario viduryje, L. K. ėmė tuo peiliu mojuoti. Jis bandė tą peilį atimti ir tuo metu susipjaustė rankas. Jis dar norėjo suduoti L. K. taburete, prašė K. R. , kad šis duotų jam binto, ir tuo metu L. K. iš buto pabėgo. Kai vėl paprašė K. R. binto, pamatė, kad šis sėdi ant lovos išbalęs, o netrukus susmuko prie lovos. Jis dar klausė jo kas atsitiko, bet šis jau nieko nekalbėjo. S. B. iš buto pabėgo dar vykstant grumtynėms su L. K. . Netrukus į butą atėjo T. V. su K. B. . Šiems paklausus, kas atsitiko, jis atsakė, kad K. R. ,,blogai“ ir reikia kviesti greitąją. Tai padarė K. B. . Įvykio metu K. R. bute visi, ir jis pats, buvo girti, tačiau įvykių aplinkybes jis prisimena. K. R. buvo jo pažįstamas, jie vienas kitam nebuvo nieko skolingi. Ir tą dieną tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų, jis iš K. R. jokių pinigų neprašė ir nereikalavo, jo nemušė ir smūgio peiliu nesudavė. Kas sužalojo K. R. , jis nematė ir nežino, tačiau mano, kad tai galėjo padaryti L. K. , kuris vienintelis rankoje turėjo peilį.

Iš bylos matosi, kad R. L. visų jo apklausų metu savo kaltę neigė ir visuose parodymuose iš esmės vienodai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes. Vis dėlto pažymėtina, kad kai kurias kaltinime nurodomas aplinkybes pripažįsta ir pats nuteistasis. Jis pats parodė, kad nurodytą vakarą jam su S. B. atėjus į K. R. butą, ten patį K. R. rado nors ir išgėrusį, tačiau nesužalotą ir sveiką. Po to buvo šiame bute iki tol, kol atvykę medikai jau konstatavo K. R. mirtį. R. L. taip pat pripažįsta, kad šiame bute jokių kitų asmenų, išskyrus tuos, kurie buvo apklausti liudytojais, daugiau nebuvo. Nuteistasis ir kiti liudytojais apklausti asmenys parodė, kad kitame kambaryje buvo dar V. J. , pravarde ,,Barzda“, tačiau jis tame atskirame kambaryje girtas visą laiką miegojo, į kitą kambarį užėjęs nebuvo, nieko nematė, įvykyje nedalyvavo ir sužaloti K. R. tikrai negalėjo. Tuo tarpu kambaryje, kur buvo mirtinai sužalotas K. R. , be paties nukentėjusiojo, buvo tik nuteistasis R. L. , su juo atėjęs S. B. , bute iki tol buvęs L. K. , o vėliau atėjo T. V. ir K. B. . Taigi pats nuteistasis savo parodymais patvirtino, kad K. R. peiliu buvo tikrai sužalotas būtent kaltinime nurodytu laiku bei vietoje ir kad jo negalėjo sužaloti joks kitas nenustatytas asmuo. Vertinant nuteistojo parodymus, pažymėtina dar ir tai, kad nors pats R. L. neigia sudavęs peiliu K. R. , tačiau visą laiką buvęs tame pačiame kambaryje su nukentėjusiuoju, jis nenurodo kitų tai padariusių asmenų. R. L. nurodo, kad S. B. dar konflikto pradžioje iš buto pabėgo, o T. V. su K. B. atėjo jau tada, kai K. R. buvo sužalotas. Ir savo parodymuose, ir apeliaciniame skunde R. L. tik spėlioja, kad peiliu K. R. galėjo sužaloti L. K. tuo metu, kai konfliktas kilo tarp šio liudytojo ir jo (R. L. ) ir kai L. K. mojavo peiliu. Tačiau apeliantas pripažįsta, kad ir to, kaip L. K. sudavė peiliu K. R. , jis nematė.

Jau aptartas bylos aplinkybes apie nusikaltimo vietą, laiką ir K. R. nužudymo būdą patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad K. R. lavonas rastas jo paties bute gulintis ant sofos. Jo dešinės rankos dilbyje rasta kraujuojanti pjautinė žaizda. Tame kambaryje rasta betvarkė, išmėtyti daiktai, sudaužyti indai. Ant grindų rasta daug kraujo pėdsakų. Visa tai patvirtina, kad tame kambaryje buvo girtaujama ir vyko grumtynės. Apžiūros metu virtuvėje buvo rastas ir paimtas ant grindų gulėjęs peilis su juodos spalvos rankena. Kambaryje netoli lovos, kur gulėjo K. R. , ant grindų rastas ir paimtas dar vienas peilis su medine rusva rankena. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad K. R. mirė nuo dešinio dilbio durtinės pjautinės aklos žaizdos su alkūninės arterijos ir venos pažeidimu, kuri komplikavosi kraujavimu iš žaizdos, ūmine mažakraujyste bei ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Nukentėjusysis mirė apie 12-24 val. iki jo lavono tyrimo. Išvadose dar nurodoma, kad mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas K. R. dešine ranka ginantis nuo smūgio. Tas smūgis galėjo būti suduotas peiliu. Kitose specialistų išvadose nurodoma, kad dilbio žaizda K. R. galėjo būti padaryta jau minėtu kambaryje rastu peiliu, turinčiu rusvą medinę rankeną. Ant šio peilio rasta kraujo, kuris gali priklausyti K. R. . Šie įrodymai patvirtina kaltinimo dalį, kad K. R. buvo nužudytas kaltinime nurodytu laiku sudavus jam smūgį peiliu. Nors ekspertų išvada nekategoriška, tačiau taip pat nustatyta, kad mirtį sukėlęs sužalojimas galėjo būti padarytas būtent nusikaltimo vietoje rastu peiliu.

Tuo tarpu teismo išvadą, kad smūgį peiliu K. R. sudavė ir jį nužudė ne kas nors kitas, o būtent nuteistasis R. L. , patvirtina liudytojų A. V. , M. K. , L. K. , T. V. , K. B. ir S. B. parodymai. Apeliaciniame skunde nuteistasis su šiais parodymais nesutinka, vadina juos prieštaringais ir išvardintus liudytojus kaltina melu. Kolegijos nuomone, dėl to dėstomi apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir todėl atmetami. Nors kai kurių liudytojų parodymuose tikrai buvo kai kurių prieštaravimų, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka daugelį tų prieštaravimų pavyko pašalinti. Iš dalies nepasitvirtino tik nuosprendyje išdėstyti liudytojos A. V. parodymai. Tuo tarpu kiti liudytojai papildomų apklausų metu ne tik patvirtino savo ankstesnius parodymus, įtikinamai atsakė į apelianto argumentus, bet ir parodė apie papildomas jiems žinomas svarbias bylos aplinkybes. Tie parodymai ir dar kartą patvirtino nuosprendyje dėstomas teismo išvadas, ir paneigė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

Liudytoja A. V. parodė, kad gerai pažinojo savo kaimyną K. R. , su kuriuo gyveno tame pačiame name, o jų butai buvo greta ir juos skyrė tik viena siena. Tuo tarpu R. L. ji pažinojo tik iš matymo. 2003 m. gruodžio 11 d., apie 18 val., ji buvo savo namuose. Tuo metu per sieną girdėjo iš K. R. buto sklindantį triukšmą, tačiau kas tame bute vyko, ji nežino. Nuosprendyje išdėstęs A. V. parodymus, teismas nurodė dar ir tai, kad ši liudytoja per sieną girdėjo, kaip R. L. garsiai keikėsi ir reikalavo iš K. R. 50 litų, o pats K. R. aiškino, kad pinigų neturi ir prašė palikti jį ramybėje. Dar prieš tai ji girdėjo, kaip R. L. veržėsi į K. R. butą ir spardė duris. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo (t.2, b.l. 80-87) matosi, kad nuosprendyje išdėstytų parodymų A. V. nedavė. Teisme ji parodė, kad tų įvykių jau neprisimena, taip pat nežino ir to, ar per sieną girdėjo R. L. balsą. Nors A. V. ir nepaneigė perskaitytų jos ankstesnių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau jų ir nepatvirtino, dar kartą paaiškinusi, kad to neprisimena ir kad apklausos protokolą pasirašinėjo jo neskaičiusi, tuo metu net neturėjo akinių. Iš bylos matosi, kad parodymus apie tariamai girdėtą R. L. balsą ir jo reikalavimus K. R. duoti 50 litų A. V. buvo parodžiusi tik apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 99-100). Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme, A. V. šių perskaitytų parodymų jau nepatvirtino. Ji parodė, kad iš K. R. buto girdėjosi tik triukšmas, tačiau kas tame bute triukšmavo ir kas ką kalbėjo, ji negirdėjo. Jos pirminiuose parodymuose neteisingai užrašyta, kad ji girdėjo R. L. balsą ir jo reikalavimus K. R. . Taip iš viso negalėjo būti, nes R. L. tuo metu jai buvo pažįstamas tik iš matymo, o jo pavardę ji sužinojo tik vykstant bylos tyrimui. Liudytoja parodė, kad per sieną iš K. R. buto girdėjo tik triukšmą, tačiau konkrečių asmenų kalbų ir reikalavimų atiduoti pinigus tikrai negirdėjo. Apklausos metu ji neturėjo akinių, protokolą pasirašė jo neskaičiusi ir jame užrašytų aplinkybių tyrėjams nepasakojo. Iš to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad teismas liudytojos A. V. parodymus įvertino ir išdėstė netinkamai. Pirmiausia, tikrai neįtikėtina, kad per namo sieną ši liudytoja tikrai būtų girdėjusi ir net atskyrusi skirtingų žmonių balsus ir jų konkrečius pasakytus žodžius, tame tarpe ir konkrečios pinigų sumos reikalavimą. Be to, kaip jau minėta, šių perskaitytų parodymų A. V. teisme net ir nepatvirtino, o apeliacinės instancijos teisme tuos parodymus netgi paneigė. Iš to kolegija daro išvadą, kad jau paminėtų parodymų apie girdėtą R. L. balsą ir jo reikalavimus K. R. pati A. V. nedavė, o jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokole buvo neteisingai užrašyti. Vis dėlto, kolegija vis tiek atmeta apelianto teiginius apie tai, kad A. V. duodama parodymus specialiai melavo. Kaip jau minėta, liudytoja nurodė aplinkybes, dėl kurių pati negalėjo susipažinti su jos apklausos protokolo turiniu. Todėl kitais, teisme patvirtintais jos parodymais, jokio pagrindo abejoti nėra. A. V. ir teisme parodė, kad kaltinime nurodomu laiku girdėjo už sienos esančiame K. R. bute triukšmą. Taigi jos parodymai patvirtina, kad tuo metu tame bute buvo kilęs konfliktas.

Tuo tarpu visi kiti papildomai ir išsamiau apklausti liudytojai parodymų nepakeitė ir netgi nurodė papildomas svarbias bylos aplinkybes. Liudytoja M. K. teisme parodė, kad gerai pažinojo K. R. , o iš matymo žinojo ir R. L. . Tą dieną ji matė K. R. ir šis jai sakė, kad R. L. jį reketuoja, reikalauja 50 Lt. Liudytoja dar parodė, kad R. L. yra baisus žmogus, jis R. L. buvo ne kartą sumušęs. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad M. K. parodymai yra melagingi, nes su K. R. jis prieš tai matėsi seniai ir jo reketuoti negalėjo. Be to, šios liudytojos aiškinimai, kad jis – baisus žmogus, tėra jos spėlionės. Tokius apelianto argumentus kolegija atmeta. Papildomai apklausta liudytoja M. K. išsamiau parodė apie jos santykius su K. R. ir apie jai žinomas bylos aplinkybes. Ji parodė, kad su K. R. gyveno viename name apie 30 metų, todėl gerai jį pažinojo, K. R. užeidavo pas ją į namus. Maždaug 7 metus laiko pažinojo ir R. L. , kurį pažinojo ir su juo bendravo jos sūnus. Vėliau ji išsikėlė gyventi į kitą butą, tačiau tą dieną, kai buvo nužudytas K. R. , t.y. 2003 m. gruodžio 11 d., apie 14 val., buvo atvažiavusi į savo senąjį butą. Tuo metu pas ją į jos butą atėjo K. R. . Jis buvo išgėręs ir jai pasakojo bei guodėsi, kad pas jį buvo atėjęs Ramūnas, kuris reikalavo grąžinti uždėtą 50-70 litų ,,nalogą“. Apie 16 val. ji iš šio buto išvažiavo, o apie 19 val. jai paskambino K. B. ir pasakė, kad K. R. ,,papjovė“. Ji iš karto pagalvojo ir pasakė K. B. , kad tai padarė Ramūnas. Paties R. L. ji tą dieną nematė. K. R. ji pažinojo nuo vaikystės, jis su jos sūnumi ,,valgė iš vieno bliūdo“, todėl K. R. būdavo su ja atviras. Jis jai pasakodavo, kad R. L. buvo jį sumušęs, išnešęs iš jo buto spinteles ir dujų balioną. Tokiais M. K. parodymais nėra pagrindo netikėti, o priežasčių, dėl kurių ši liudytoja būtų suinteresuota pakenkti nuteistajam, nenurodo ir pats apeliantas. M. K. parodymai apie jos seną pažintį su K. R. ir jų artimus kaimyniškus santykius atsako į apeliacinio skundo argumentus dėl to, iš kur šiai liudytojai galėjo būti žinoma apie K. R. ir R. L. santykius. Be to, papildomai apklaustos M. K. parodymai ne tik paneigia R. L. aiškinimus apie jo gerus santykius su K. R. , bet ir patvirtina, kad R. L. ir seniau prieš K. R. yra vartojęs smurtą bei atlikęs kitokius neteisėtus veiksmus. M. K. parodymai, jog K. R. tą pačią dieną iki jo nužudymo skundėsi, kad R. L. reikalauja iš jo pinigų (,,nalogo“), patvirtina kitų liudytojų parodymus, kad ir betarpiškai prieš patį nužudymą tarp K. R. ir R. L. konfliktas kilo dėl pinigų.

Būtent tokias konflikto priežastis bei aplinkybes, o taip pat R. L. dalyvavimą nusikaltimo padaryme patvirtina liudytojo L. K. , pravarde ,,Liolikas“, parodymai. Teisme L. K. parodė, kad tą dieną K. R. bute gėrė degtinę su pačiu K. R. ir V. J. , pravarde ,,barzda“. V. J. nuėjus į kitą kambarį ir atsigulus miegoti, jis su K. R. dar išgėrė degtinės ir po to patys atsigulė pasnausti. Jis pabudo nuo triukšmo. Kambaryje pamatė stovintį R. L. ir dar vieną vyrą, kaip paaiškėjo – S. B. . Atsikėlęs buvo ir K. R. . R. L. stumdėsi su K. R. ir šis pargriuvo ant grindų. Jis pats išėjo iš buto, nuėjo pas kaimyną ir jam papasakojo apie vykstančias muštynes. Kaimynas su žmona, o jiems iš paskos ir jis pats, nuėjo į K. R. butą. Ten pamatė, kad K. R. sėdi ant grindų, kaimyno žmona ieškojo jo pulso ir pasakė, kad reikia kviesti GMP. Kaimynas jam liepė išeiti iš buto ir jis išėjo. Tarp jo paties ir R. L. joks konfliktas nebuvo kilęs, o to, ar R. L. dūrė K. R. peiliu, jis nematė. Liudytojas teisme taip pat parodė, kad jau gerai neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau patvirtino, kad jo perskaityti ankstesni parodymai yra teisingi ir viskas vyko taip, kaip jis buvo parodęs ankstesnės apklausos metu. Teisme buvo perskaityti L. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir iš jų matyti, kad tie jo parodymai buvo išsamesni. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. papildomai dar buvo parodęs, kad pabudęs nuo triukšmo, pamatė kambaryje apverstą stalą ir sudaužytus indus. Matė, kad atsikėlusį K. R. R. L. laiko sugriebęs už drabužių, jį purto ir reikalauja iš jo kažkokios 50 Lt skolos. Kitas vyriškis (S. B. ) į tą konfliktą nesikišo. Jis paklausė, kas čia vyksta, tačiau R. L. jam atsakė, kad tai ne jo reikalas ir liepė nesikišti. Tada jis išėjo iš buto, nuėjo pas T. V. ir jam bei jo sugyventinei K. B. papasakojo, kad atėję du vyrai muša K. R. ir reikalauja iš jo 50 Lt skolos. T. V. ir K. B. , o jiems iš paskos ir jis pats, nuėjo į K. R. butą. Ten jau koridoriuje pamatė R. L. , kuris nenorėjo į kambarį įleisti T. V. ir dėl to su juo susistumdė. Įėjus į kambarį, pamatė, kad K. R. suklupęs ant grindų šalia lovos, nuleidęs galvą ir susiėmęs rankomis už alkūnių. Pamatęs jį, R. L. liepė jam iš buto ,,dingti“ ir jis išėjo. Kad K. R. buvo nužudytas, sužinojo tik vėliau iš T. V. . Dar iki šio konflikto K. R. bute ant stalo jis matė peilį ruda rankena. Tarp jo paties ir K. R. bei R. L. bute jokių konfliktų nebuvo. Papildomai apklaustas apeliacinio proceso metu, liudytojas L. K. kai kurias aplinkybes jau nurodė kiek kitaip. Parodė, kad kambaryje jis dar išgėrė kartu su K. R. ir atėjusiu R. L. . Po to užsnūdo ir pabudo nuo triukšmo. Pamatė, kad R. L. stumdosi su K. R. ir aiškinasi dėl kažkokios 50 Lt skolos. Kai K. R. su R. L. stumdėsi, S. B. kambaryje stovėjo šone už 1-1,5 metrų. Jis pamatė, kad K. R. sukniubo, o R. L. tuo metu išvarė jį iš buto. Jis nuėjo pas kaimyną T. V. ir papasakojo apie muštynes. Kai T. V. su savo sugyventine atėjo į K. R. butą, jam buvo liepta išeiti ir jis išėjo namo. Jis pats su K. R. nekonfliktavo ir jokių smūgių jam nesudavė. Priešingu atveju, nebūtų ėjęs kviesti kaimynų. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad L. K. buvo apklaustas praėjus daug laiko, šis liudytojas nuolat būna girtas, todėl jam kyla abejonių, kad L. K. būtų galėjęs taip tiksliai papasakoti įvykio aplinkybes. Su tokiais apelianto argumentais negalima sutikti. Iš tikrųjų, L. K. pirmą kartą liudytoju buvo apklaustas tik 2004 m. rugpjūčio 12 d. Iš bylos matosi, kad anksčiau jo nepavyko apklausti, nes šis liudytojas piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo ir net neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad L. K. parodymai labai tikslūs ir jis labai konkrečiai išdėstė smulkias įvykio aplinkybes. Iš tikrųjų, L. K. parodymuose yra kai kurių prieštaravimų, kurių taip ir nepavyko iki galo pašalinti, nes liudytojas kai kurių įvykio detalių neprisimena dėl savo girtumo. To neslepia pats L. K. ir tai jis pripažino apklausų metu. Pavyzdžiui, iš jau aptartų skirtingų apklausų metu duotų L. K. parodymų matosi, kad jis nevienodai nurodo bute kilusio konflikto pradžią. Parodęs, kad pabudęs nuo triukšmo, pamatė besigrumiančius K. R. su R. L. , po to jau parodė, kad iš pradžių dar ir gėrė kartu su šiais asmenimis, tame tarpe ir R. L. , o tik po to užsnūdo. Nevienodai parodo ir apie tai, kas jį išvarė iš buto antrą kartą – R. L. ar kaimynas T. V. . Jo parodymuose yra ir kitų nežymių nesutapimų, kuriuos kaip tik ir galima paaiškinti tuo, kad L. K. įvykio metu buvo girtas. Kita vertus, pagrindines įvykio aplinkybes šis liudytojas visų apklausų metu nurodė aiškiai ir vienodai, todėl atmesti tuos jo parodymus nėra jokio pagrindo. L. K. parodė, kad tarp jo ir K. R. , o taip pat ir vėliau atėjusio R. L. jokių konfliktų ir grumtynių nebuvo ir jis niekam jokių smūgių nesudavė, o peilio savo rankose iš viso neturėjo. Tai paneigia apelianto versiją apie tariamai tarp jo ir L. K. vykusias grumtynes. L. K. nurodo, kad į butą atėjo R. L. ir S. B. , o pastarasis irgi jokiame konflikte nedalyvavo. Šis liudytojas tvirtino ir tvirtina, kad konfliktas buvo kilęs tik tarp R. L. ir K. R. , jis matė, kad R. L. tampė nukentėjusįjį už rūbų, ėjo kalba apie kažkokią skolą, o po to pamatė, kad K. R. susmuko ant grindų. Nors L. K. nematė smūgio sudavimo peiliu, tačiau jo parodymai patvirtina, kad tokį smūgį K. R. galėjo suduoti tik R. L. . Manyti, kad L. K. specialiai apkalba R. L. arba pats yra kaltas ir meluoja siekdamas išvengti atsakomybės, irgi nėra pagrindo. Visų pirma, L. K. , turėdamas tokią galimybę, taip ir neparodė apie tai, kad matė, kaip R. L. dūrė K. R. peiliu. Tuo tarpu apie tai, kad peiliu K. R. nesužalojo L. K. , parodė ne tik jis pats, bet ir kitas įvykio vietoje buvęs liudytojas S. B. . Kad L. K. nedalyvavo konflikte su K. R. , patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Iš bylos matosi, kad L. K. konflikto metu išėjo iš buto ir nuėjo ieškoti pagalbos pas netoliese gyvenantį T. V. , kuriam viską papasakojo. Tikrai neįtikėtina, kad L. K. taip būtų elgęsis, jeigu pats būtų sužalojęs K. R. . Kaip jau minėta, to nematė ir pats R. L. . Tuo tarpu apelianto argumentai, kad L. K. pasišalinimas iš buto, o po to ir vengimas atvykti į apklausas policijoje ir teisme tariamai parodo kažkokį L. K. ,,kaltės jausmą“, tėra niekuo nepagrįsti nuteistojo samprotavimai ir spėlionės. Niekuo nepagrįsti ir apelianto spėliojimai, kad L. K. iš buto išsinešė nusikaltimo įrankį – peilį. Jokių duomenų taip manyti byloje nėra. Be to, apeliaciniame skunde be pagrindo nurodoma, kad policija bute nerado jokio įrankio, kuriuo galėjo būti sužalotas K. R. . Jau buvo minėta, kad tame pačiame kambaryje, kur buvo sužalotas K. R. , ant grindų buvo surastas ir paimtas peilis ruda rankena. Specialistų išvadose nurodyta, kad K. R. galėjo būti sužalotas būtent tuo peiliu, o ant to peilio rastas kraujas galėjo priklausyti būtent K. R. .

Jau aptartus liudytojo L. K. parodymus, o taip pat ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtina liudytojų T. V. ir jo sugyventinės K. B. parodymai. T. V. ir K. B. parodė, kad gerai pažinojo ir kaimynystėje gyvenusį K. R. , ir nuteistąjį R. L. . Tą dieną jie buvo užėję pas K. R. į namus ryte, ten dar buvo L. K. . Po pietų į jų namus nei R. L. , nei S. B. nebuvo atėję ir alaus gerti nesiūlė. Apie 18 val. pas juos į namus atėjo L. K. , pravarde ,,Liolikas“ ir pasakė, kad pas K. R. atėjo du vyrai, jį muša ir reikalauja 50 Lt skolos. Jie abu, o su jais ir L. K. , iš karto nuėjo pas K. R. . Buto durys buvo neužrakintos, o koridoriuje jie sutiko R. L. . Šis nenorėjo jų įleisti į kambarį ir dėl to T. V. su R. L. net susistumdė. Kai įėjo į kambarį, pamatė, kad ten sėdi S. B. , o K. R. klūpo sukniubęs ant grindų, aplink buvo pribėgę kraujo. Į jų klausimą, kas atsitiko, R. L. nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad atėjo išgerti alaus. K. B. išėjo skambinti GMP. L. K. ir S. B. iš buto išėjo, o S. B. po to vėl sugrįžo. T. V. dar parodė, kad apie kokias nors grumtynes su L. K. jam R. L. nieko nepasakojo, rodydamas į kraują ant grindų sakė, kad tai turbūt išsilieję burokėliai. Ant R. L. rankų jis jokių sužalojimų nematė. Kol atvažiavo greitoji pagalba, jis, R. L. ir S. B. sėdėjo tame kambaryje ir trise gėrė alų. K. B. dar parodė, kad išėjusi į lauką skambinti GMP, matė iš buto išėjusį L. K. , šis sakė, kad jį išvarė R. L. . Kambaryje, kur buvo K. R. , ant grindų mėtėsi keli peiliai. Vertinant liudytojų T. V. bei K. B. parodymus, kolegija pažymi, kad jų objektyvumu abejoti nėra jokio pagrindo. Abu šie liudytojai gerai pažinojo ir K. R. , ir R. L. , nėra pagrindo manyti, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, jų parodymų neginčija ir pats nuteistasis, apie tai nieko nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Be to, iš bylos matosi, kad įvykio dieną T. V. buvo nustatytas palyginti nedidelis 0,81 prom. girtumas ir jis buvo daug blaivesnis už kitus įvykio vietoje buvusius liudytojus bei patį nuteistąjį R. L. . K. B. vienintelė iš liudytojų buvo visiškai blaiva. Todėl T. V. bei K. B. parodymai yra objektyviausi bei tiksliausi dar ir dėl šios priežasties. Kaip jau minėta, abu šie liudytojai patvirtino, kad atėjęs pas juos pagalbos, L. K. pranešė, kad K. R. muša du vyrai ir reikalauja iš jo pinigų. Tai patvirtina L. K. parodymus, išsklaido abejones dėl jo paties dalyvavimo konflikte ir patvirtina, kad konfliktas vyko tik tarp K. R. ir R. L. . Nors L. K. pasakojo apie du vyrus, akivaizdu, kad konflikte dalyvavo tik R. L. . Tai matosi iš kitų L. K. parodymų, o S. B. dalyvavimą konflikte neigia pats nuteistasis. Svarbūs ir T. V. bei K. B. parodymai apie tai, kad R. L. jų nenorėjo įleisti į kambarį, kuriame buvo sužalotas K. R. ir dėl to T. V. su nuteistuoju net teko stumdytis. K. B. patvirtino, kad L. K. iš buto išvarė R. L. . Kolegija pažymi, kad šių liudytojų parodymai paneigia ir pačią nuteistojo versiją apie konflikto ir K. R. sužalojimo aplinkybes. Kaip jau minėta, R. T. V. ir K. B. apie įvykius tame bute nieko nepasakojo, nieko nesakė ir apie tariamas jo grumtynes su L. K. ir apie jo paties tariamai peiliu sužalotas rankas. Pirmosios instancijos teisme T. V. parodė, kad jokių sužalojimų pas R. L. jis nematė. Papildomai apklaustas apeliacinio proceso metu, T. V. aiškiai parodė, kad imdamas iš R. L. alų, gerai matė jo rankas ir ant tų rankų nesimatė kraujo. Tai paneigia apelianto versiją, kad dar iki ateinant T. V. su K. B. jį peiliu sužalojo L. K. . Tuo tarpu papildomai apklausta K. B. dar parodė, kad K. R. buvo labai gero būdo žmogus, kurį daug kas skriausdavo. Pats K. R. ir anksčiau jai yra pasakojęs, kad jį mušdavo R. L. . Apie tai, kad K. R. mirė, tą patį vakarą ji telefonu pranešė pažįstamai A. K. . Taigi šie parodymai visiškai patvirtina jau anksčiau aptartus liudytojos A. K. parodymus apie blogus R. L. ir K. R. santykius ir apie nuteistojo anksčiau prieš K. R. vartotą smurtą. Jau paminėti liudytojos A. K. parodymai apie R. L. reikalautą iš K. R. ,,nalogą“ sutampa su liudytojo L. K. parodymais apie nuteistojo reikalavimą atiduoti 50 Lt skolą.

R. L. apkaltinančius parodymus šioje byloje davė ir liudytojas S. B. . Jis parodė, kad tą dieną girtavo su R. L. , ieškojo pažįstamo T. V. , o jo neradę, nusipirkę alaus nuėjo pas K. R. . Šioje dalyje visiškai patvirtinęs nuteistojo parodymus, tolesnes įvykių aplinkybes S. B. nurodė kitaip. Jis parodė, kad kartu su R. L. į K. R. butą neužėjo, o pirmiausia užėjo už namo atlikti ,,savo reikalų“. Tik po kelių ar keleto minučių į K. R. butą jis atėjo vienas. Apie tai, ką pamatė kambaryje, S. B. parodymai, nors ir nežymiai, tačiau skiriasi. Pirmą kartą pats apklaustas įtariamuoju, S. B. parodė, kad kambaryje pamatė ant lovos sėdintį K. R. . Šalia jo stovėjo R. L. , kuris rankoje laikė virtuvinį peilį ir klausė K. R. , kada šis atiduos skolą. Jis matė, kad R. L. dūrė peiliu K. R. , bet nematė ar įdūrė. Matė, kad K. R. sėdi susisėmęs už rankos, iš kurios bėgo kraujas. Kur R. L. padėjo tą peilį, jis nematė. Po kiek laiko į butą atėjo T. V. su K. B. . Ar bute matė L. K. , šios apklausos metu S. B. negalėjo prisiminti, aiškino, kad buvo girtas. Šiuos parodymus S. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendžiant jo suėmimo klausimą. Papildomai apklaustas įtariamuoju S. B. dar parodė, kad R. L. rankoje laikė peilį juoda plastmasine rankena. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. B. jau parodė, kad kambaryje buvo ir L. K. , tačiau jis konflikte nedalyvavo. Iš esmės tokius pačius parodymus S. B. davė ir apklaustas pirmosios instancijos teisme. Jis patvirtino ankstesnius parodymus, tik papildomai nurodė, jog konflikto tarp R. L. ir L. K. galėjo ir nematyti, nes į butą atėjo vėliau. Dar parodė, kad nematė sužalotų R. L. rankų. Į nuteistojo klausimą liudytojas atsakė, kad neprisimena, ar jis K. R. bute gėrė alų. Papildomai apklaustas apeliacinio proceso metu S. B. iš esmės vėl patvirtino ankstesnius parodymus. Jis vėl parodė, kad matė kambaryje sėdintį K. R. , kuriam iš rankos bėgo kraujas. Taip pat matė, kad tuo metu prie K. R. stovėjo R. L. , jis turėjo rankoje peilį, tačiau kokios spalvos buvo to peilio rankena, nematė. Dėl smūgio sudavimo tuo peiliu S. B. vienareikšmiškai atsakyti negalėjo. Parodęs, kad matė R. L. rankoje peilį, aiškino, kad matė tik kaip tą peilį nuteistasis padėjo ant stalo. Į papildomus klausimus liudytojas jau atsakė, kad visko gerai neprisimena, nepaneigė ankstesnių savo parodymų ir pripažino, kad R. L. gal ir bandė įdurti K. R. peiliu. Papildomai apklaustas, S. B. nurodė ir kai kurias naujas aplinkybes. Jis parodė, kad kambaryje dar matė, kaip R. L. su peiliu rankoje aplink stalą vaikėsi L. K. .

Nesutikdamas su S. B. parodymais, nuteistais apeliaciniame skunde nurodo, kad šis liudytojas meluoja, jog į butą atėjo ne kartu su juo ir kad matė jo rankoje peilį juoda rankena. Apelianto nuomone, S. B. parodymai prieštaringi, nes iš pradžių nurodęs, kad pats bute alaus negėrė, į jo klausimą liudytojas atsakė visai kitaip. Be to, S. B. neparodė, kad matė kaip jis peiliu įdūrė K. R. . Su tokiais nuteistojo argumentais galima sutikti tik iš dalies. Aptartuose S. B. parodymuose tikrai yra kai kurių prieštaravimų ir nesutapimų. Tačiau daugumą tų nesutapimų, kaip ir liudytojo L. K. atveju, galima paaiškinti girtumu. Iš bylos matosi, kad tą dieną S. B. buvo nustatytas 3,53 prom. girtumas, liudytojas pats prisipažįsta buvęs girtas ir tuo pats aiškina neatitikimus savo parodymuose. Iš pradžių iš viso neprisiminęs, ar bute matė L. K. , po to parodęs, kad šis buvo bute, bet į jokį konfliktą nesikišo, galiausiai jau parodė, kad L. K. po kambarį vaikėsi R. L. . Yra netikslumų ir šio liudytojo parodymuose apie tariamai matytą peilio rankenos spalvą ir skolos reikalavimą iš K. R. . Kolegija atmeta tą S. B. parodymų dalį, kur jis papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, jog R. L. rankoje matyto peilio rankena buvo plastmasinė ir juoda. Neįtikėtina, kad tai liudytojas, juo labiau girtas, galėjo matyti ir prisiminti, be to, vėliau šią detalę jis pats paneigė. Tačiau kolegija atmeta ir kai kuriuos S. B. parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme. Šios apklausos metu liudytojas jau nieko nemini apie reikalavimą sugrąžinti skolą, be to nurodė visiškai naują aplinkybę apie tai, kad matė, kaip R. L. aplink stalą vaikėsi L. K. . Tokią aplinkybę S. B. nurodė iš viso pirmą kartą. Turint mintyje, kad į apeliacinės instancijos teismą S. B. ilgą laiką vengė atvykti ir galiausiai atvyko tik padedant paties nuteistojo artimiesiems, yra pagrindas manyti, kad paskutiniais parodymais jis jau mėgina palengvinti nuteistojo padėtį. Vis dėlto, net ir tikint tais S. B. parodymais, jie vis tiek nepatvirtina, o kaip tik paneigia R. L. gynybos versiją. Kaip minėta, jis parodė ne apie tai, kad L. K. sužalojo peiliu R. L. , o atvirkščiai – kad būtent R. L. vaikėsi L. K. ir kad peilį savo rankoje turėjo būtent R. L. . Kitų apeliaciniame skunde dėstomų prieštaravimų S. B. parodymuose iš tikrųjų nėra. Papildomai apklaustas S. B. dar kartą patvirtino, kad į butą atėjo vėliau ir iki konflikto alaus su niekuo negėrė. Jis parodė, kad kartu su R. L. ir L. K. gėrė alų jau tada, kai visi sėdėjo bute laukdami greitosios pagalbos, o K. R. jau gulėjo kruvinas ant grindų. Nors nuteistasis skunde kaltina S. B. melu, kitais šio liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo. S. B. buvo geras R. L. pažįstamas, tą dieną jie kartu girtavo, todėl manyti, kad liudytojas yra suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį, nėra pagrindo. Tokių priežasčių nenurodo ir pats apeliantas. Juo labiau, kad ir pats R. L. pripažįsta, jog S. B. konflikte nedalyvavo ir su K. R. sužalojimu niekaip nesusijęs. Taigi versti kaltę R. L. bandant įrodyti savo nekaltumą S. B. irgi nebuvo ir nėra jokio reikalo. Nepaisant kai kurių nesutapimų ir prieštaravimų, pagrindines įvykio aplinkybes liudytojas S. B. visų apklausų metu nurodė vienodai ir aiškiai. Jis parodė, kad tikrai matė, kaip K. R. sėdėjo ant sofos, o šalia jo stovėjo R. L. , kuris rankoje tikrai laikė peilį. Ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šis liudytojas taip pat vienodai parodė, kad stovėdamas prie K. R. R. L. reikalavo iš jo grąžinti skolą. Be to, nors ir nematęs, ar pataikė K. R. , jis matė, kad R. L. dūrė jam peiliu. Matė K. R. susiėmusį už rankos, iš kurios bėgo kraujas.

Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad visų šioje byloje apklaustų liudytojų parodymai paneigia nuteistojo versiją ir patvirtina teismo išvadą apie tai, kad K. R. nužudė būtent R. L. . Kaip jau minėta, dėl liudytojų girtumo jų parodymuose yra kai kurių prieštaravimų. Tačiau jie arba nežymūs, arba juos pavyko pašalinti. Tačiau visų liudytojų parodymai apie esmines pagrindines bylos aplinkybes abejonių nekelia, vienų liudytojų parodymai patvirtina kitus, o jų visuma, kartu su kitais ištirtais įrodymais, leido teismui nustatyti tikrąsias bylos faktines aplinkybes.

Vertinant paties nuteistojo R. L. parodymus, be to, kas šioje nutartyje jau buvo paminėta, kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias kitas aplinkybes. Nors apeliantas atkreipia dėmesį į kai kurių liudytojų girtumą, tačiau iš bylos matosi, kad įvykio metu pats girčiausias buvo būtent pats nuteistasis R. L. . Jam buvo nustatytas sunkaus laipsnio, net 3,88 prom. girtumas. Todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai suabejoti paties nuteistojo gebėjimu gerai prisiminti tikrąsias įvykio aplinkybes. Jau buvo minėta, kad neprisipažindamas kaltu, pats R. L. tik spėlioja apie tai, kas galėjo sužaloti K. R. . Tuo tarpu jo versija apie tai, kad tai galėjo padaryti L. K. bei versija apie jo paties tariamas grumtynes su L. K. , buvo paneigta visų šioje byloje apklaustų liudytojų parodymais ir tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. Taip pat pažymėtina ir tai, kad tą R. L. versiją paneigia net ir jo paties parodymai. Jis parodė, kad tuo metu, kai jam su L. K. kambaryje stovint ir L. K. mojuojant peiliu, K. R. tuo metu gulėjo ant lovos. Net ir tikint tokiais parodymais, tokiomis aplinkybėmis L. K. tikrai negalėjo peiliu sužaloti gulinčiam K. R. rankos. Juo labiau, kad kaip bando aiškinti nuteistasis, L. K. grūmėsi visai ne su K. R. , o su juo pačiu. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad galimai to paties įvykio laiku pačiam R. L. irgi galimai peiliu buvo padaryta paviršinė pjautinė žaizda kairiame delne ir pjautinė žaizda dešinės plaštakos ketvirtame piršte. Apeliantas nurodo, kad šie sužalojimai jam buvo padaryti, kai jis bandė atimti peilį iš L. K. . Iš nuosprendžio matosi, kad teismas į šią aplinkybę irgi atsižvelgė, tačiau nuteistojo versiją pagrįstai atmetė. Visų pirma, pačiose specialisto išvadose nurodoma, kad paminėti sužalojimai R. L. galėjo būti padaryti ne tik grumtynių metu ginantis, bet juos galėjo sau padaryti ir pats nuteistasis. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tai R. L. galėjo padaryti ne tik specialiai ir jau po įvykio, bet ir pats suduodamas smūgius peiliu. Be to, jau paminėtos specialisto išvados vis tik nenusveria ir nepaneigia jau aptartų liudytojų parodymų. Jais paneigtas pats nuteistojo konfliktas su L. K. . Liudytojas S. B. matė peilį tik paties R. L. rankose, o ir po to nei vienas iš liudytojų iki GMP atvykimo nuteistojo rankose nematė jokių sužalojimų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad reikalauti iš K. R. skolų ir jį žudyti jam nebuvo jokio reikalo, jis pats turėjo pinigų ir vaišino patį K. R. . Dar nurodo, kad teismas nenustatė konflikto priežasties, nužudymo tikslų ir motyvų. Šiuos argumentus kolegija irgi atmeta. Byloje tikrai nepaneigta, kad patys R. L. su S. B. pirko alų ir jį atsinešė į K. R. butą ketindami ten jį išgerti. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad tarp R. L. ir K. R. negalėjo kilti konfliktas. Jau aptarti liudytojų A. K. , K. B. parodymai paneigia apelianto aiškinimus apie jo santykius su K. R. ir patvirtina, kad nuteistasis prieš jį ir anksčiau vartojo smurtą. A. K. parodymus apie iš K. R. reikalautą ,,nalogą“ patvirtino liudytojų L. K. , S. B. , o taip pat juos patvirtinantys T. V. bei K. B. parodymai, kad konflikto metu buvo ginčijamasi dėl skolos. Byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad R. L. tikrai prievartavo K. R. turtą, tačiau ištirti įrodymai tikrai leidžia daryti išvadą, kad konfliktas kilo dėl kažkokių skolų ar kitokių piniginių santykių. Tai buvo viena iš konflikto priežasčių. Kita vertus, konflikto kilimui didelę reikšmę galėjo turėti ir stiprus abiejų konflikto dalyvių apsvaigimas nuo alkoholio. Akivaizdu, kad girtavimas šio konflikto kilimui turėjo tiesioginės reikšmės. Girtų asmenų konfliktui pakako net ir mažareikšmės priežasties. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodoma, kad nusikaltimas buvo padarytas kilusio buitinio konflikto metu.

Iš to, kas buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai. Įrodyta, kad nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis K. R. nužudė R. L. .

Apeliantas nurodo, kad nužudyti K. R. jis neturėjo tikslo. Byloje duomenų apie tai, kad R. L. specialiai būtų siekęs nužudyti nukentėjusįjį, tikrai nėra. Tačiau nuteistojo kaltės formą ir tyčios rūšį teismas nustatė teisingai. Pats nuteistasis neigia bet kokius K. R. neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu. Tai paneigta ir liudytojų parodymais. Todėl manyti, kad R. L. veikė esant būtinosios ginties situacijai ar peržengiant jos ribas, jokio pagrindo nėra. Konflikto metu nuteistasis tyčia sudavė K. R. smūgį peiliu. Tai darydamas, jis suprato, kad savo veika kėsinasi į K. R. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nuosprendyje teismas padarė teisingą išvadą, kad R. L. nužudė K. R. veikdamas netiesiogine tyčia. Nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimų irgi nepažeidė. Jokių R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas skunde be jokio pagrindo nurodo, kad ir jis prisidėjo prie greitosios medicininės pagalbos iškvietimo. Bylos duomenys tai visiškai paneigia. Nustatyta, kad peiliu sužalojęs K. R., nuteistasis nesiėmė jokių priemonių jo gyvybės išgelbėjimui. Medikus iškvietė tik L. K. pakviesta ir į butą žymiai vėliau atėjusi K. B. , tuo tarpu pats nuteistasis, pasilikęs bute, toliau girtavo su kitais liudytojais, kol nusikaltimo vietoje ir buvo sulaikytas. Teismas pagrįstai nustatė R. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes akivaizdu, kad nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo tiesioginės reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kilusias neatstatomas pasekmes, o taip pat į kaltininko asmenybę. R. L. anksčiau jau tris kartus teistas už kitus tyčinius nusikaltimus ir šie teistumai neišnykę. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, nuteistajam paskirta nežymiai baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį viršijanti bausmė negali būti laikoma per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Linas ŠiukštaTeisėjai: Kęstutis JucysAloyzas Kruopys