- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2-629/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- V. R., H. R.
- Atsakovas
- N. B. Finland
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. R. ir H. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-3603-565/2013 pagal V. R. ir H. R. ieškinį atsakovui N. B. Finland Plc dėl sutarties modifikavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2007 m. spalio 8 d. atsakovas N. B. Finland Plc ir ieškovas V. R. sudarė būsto kreditavimo sutartį (toliau – kreditavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovas suteikė ieškovui 81 094 Eur kreditą, o už tinkamą ieškovo V. R. įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą laidavo ieškovė H. R.. Kreditavimo sutarties 8.2. punkte nustatyta, kad jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal kredito sutartį nesumokamas nustatytu laiku, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 procentų nuo visos laiku nesumokėtos sumos.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutartimi iš skolininko V. R. kreditoriaus N. B. Finland Plc naudai priteista skolą pagal kredito sutartį, taip pat metinės 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanos iki visiško skolos išieškojimo dienos. Ši teismo nutartis yra vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimu iš atsakovės H. R., kaip laiduotojos už V. R. įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, ieškovo N. B. Finland Plc naudai priteista 136 420,26 Eur ir 117,78 Lt skolos, įskaitant 53 068,61 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, o taip pat metines 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanos iki visiško sprendimo įvykdymo. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs (byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti 2014 m. balandžio 7 d.).
Šalies argumentai
Ieškovai V. R. ir H. R. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė panaikinti kreditavimo sutarties 8.2 punktą bei pagal jį priskaičiuotą 52 225 Eur sumą. Nurodė, kad kreditavimo sutartis konkrečiu atveju priskirtina vartojimo teisinių santykių kategorijai, todėl sutarties sąlygos ex officio turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytus ypatumus ir teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais privalo nepripažinti teisėtu 16 procentų dydžio palūkanų paskaičiavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovų V. R. ir H. R. ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad tiek nurodytose civilinėse bylose (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutartis Nr. 261 V/2009, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3136-431/2013), tiek nagrinėjamu atveju ginčas vyksta tarp tų pačių dalyvaujančių byloje asmenų: kredito davėjo N. B. Finland Plc, kredito gavėjo V. R. ir įkaito davėjos bei laiduotojos H. R.. Tiek nurodytose civilinėse bylose, tiek pareikštame ieškinyje vienas iš teisminio nagrinėjimo objektų yra skola pagal kredito sutartį, įskaitant ir kredito sutarties 8.2. punkte nustatytos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3136-431/2013, tiek pareikštame ieškinyje ieškovai nesutikimą su kredito sutarties 8.2. punkte nustatytomis palūkanomis grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad kredito sutartis priskirtina prie vartojimo sutarčių, todėl sutarties sąlygos turi būti vertinamos pagal jų atitikimą sąžiningumo kriterijui, kurio neatitinka kreditavimo sutarties 8.2. punkte nustatytos metinės 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, dėl ko negali būti taikomos. Tuo tarpu ieškinio reikalavimai dėl buto pardavimo iš varžytynių sustabdymo ir arešto pinigų sumai panaikinimo laikytini išvestiniais iš reikalavimo dėl metinių 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nepagrįstumo. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys yra tapatus tiek Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutartimi Nr.261 V/2009 išnagrinėtai civilinei bylai, tiek Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimu išnagrinėtai civilinei bylai Nr.2-3136-431/2013, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d., 4 p., 5 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai V. R. ir H. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį ir išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, jį perduoti nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos teismui. Nurodo šiuos argumentus:
Atsisakant priimti ieškinį nebuvo laikytasi procesinių reikalavimų pareikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-5504-728/2012 ir pareikalauti iš Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-3136-431/2013, o visa civilinė byla yra būtina sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą.Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis rodo, kad ginčo kreditavimo sutartis priklauso vartojimo sutarčių kategorijai, o esant vartojimo sutarties turinio, sąžiningumo principas, kurio neatitinka kreditavimo sutarties 8.2 punkte nustatytos 16 procentų dydžio palūkanos, yra būtinas, tačiau skundžiama nutartimi tai liko neįvertinta.H. R. už savo sutuoktinio kredito grąžinimą galėjo laiduoti tik ½ įkeisto buto dalimi, o antroji buto dalis negalėjo būti įkeista, todėl viso buto realizavimas varžytynėse yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kreditavimo sutarties 8.2 punkto, kuriame numatytos 16 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, taikymo, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl minėto dydžio palūkanų skaičiavimo ieškovo V. R. atžvilgiu išspręstas šiuo metu vykdoma Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 8 d. nutartimi (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), o ieškovės H. R. atžvilgiu vis dar sprendžiamas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimas (7 – 11 b. l.) apskųstas apeliacine tvarka. Atitinkamai tiek pirmosios (8 b. l.), tiek apeliacinės (CPK 179 str. 3 d.) instancijos teismuose sprendžiant ginčą dėl skolos priteisimo iš laiduotojos H. R., yra keliamas klausimas dėl kreditavimo sutarties 8.2 punkte numatytų palūkanų dydžio atitikimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atsižvelgiant į sutarties priskyrimą vartojimo sutarčių kategorijai, todėl šis klausimas spręstinas būtent minėtoje byloje. Tuo tarpu naujo ieškinio pateikimas papildant anksčiau tapačiose bylose nagrinėtus reikalavimus tam tikrais naujais argumentais, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Be to, teigti, kad ieškinio tapatumo klausimas negalėjo būti išspręstas neišreikalavus civilinių bylų dėl skolos priteisimo iš H. R. ir vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo, o ieškovų nurodyta priežastis tokių bylų išreikalavimui (duomenys apie palūkanų mokėjimus ir kredito dengimus (6 b. l.) nagrinėjamu atveju neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
Be to, priešingai negu nurodo apeliantai, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje nėra aiškios išvados dėl ginčo kreditavimo sutarties priskyrimo vartojimo sutarčių kategorijai (34 b. l.), o išieškojimo iš įkeisto turto teisėtumo klausimas šiuo metu (sprendžiant ieškinio dėl sutarties sąlygos, nustačiusios įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, panaikinimo priėmimo klausimą) apskritai negali būti sprendžiamas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų (CPK 320, 338 str.) nėra pagrindo.
Kreipdamasi į teismą apeliantė H. R. sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (13 b. l.), kuris atsisakius priimti ieškinį grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą.
Grąžinti ieškovei H. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (šimtą litų) sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.