Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė O. Ž. palaikė ieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo ir prašė jį tenkinti. Be to patikslino ieškinį ir reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atsisakė. Paaiškino, kad ji ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Jų santuoka nutraukta 2014 m. pavasarį. Santuokos nutraukimo metu pasidalino turtą, tačiau liko nepadalintas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), nes šio turto dokumentai nebuvo sutvarkyti ir šis turtas nebuvo įregistruotas. Teigė, kad nepasidalino šio turto dėl teisinių žinių neturėjimo. Žemės sklypas gautas jos vardu 1986-1987 metais, esant santuokoje su atsakovu. Namo statybą vykdė su atsakovu iš bendrų lėšų, į namą įsikėlė gyventi 1989-06-01 ir jame su šeima gyveno. Laiko, kad tai yra santuokoje įgytas turtas. Sutvarkė visus trūkstamus dokumentus ir turtas dabar yra įregistruotas jos vardu, kadangi jos vardu yra registruota žemė. Nori atsidalinti turtą, dalį turto atiduoti buvusiam vyrui. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nebeprašo priteisti. Turi skolą savivaldybei ir į jai priklausantį turtą bus nukreiptas skolos išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Jų santuoka buvo nutraukta 2014-03-04 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje sutuoktiniai pasidalino santuokoje įgytą turtą. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Tačiau santuokos nutraukimo byloje buvę sutuoktiniai O. Ž. ir A. Ž. nenurodė teismui, kad dar turi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto: pastatus – gyvenamąjį namą, garažą, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių dokumentai nesutvarkyti ir turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 600 kv.m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ant kurio pastatyti minėti pastatai, 1986-06-12 Tauragės miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 96 buvo skirtas ieškovei O. Ž. individualaus namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini). 1987-05-05 sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai sutartimi ieškovė buvo paskirta gyvenamojo namo statytoja ir jai buvo leista suteiktame žemės sklype pradėti statyti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad gyvenamasis namas su garažu buvo pastatyti per du metus ir ji su atsakovu šiame gyvenamajame name su pastatu – garažu gyveno iki pat santuokos nutraukimo. Nustatyta, kad už žemės sklypą buvo apmokėta iki santuokos nutraukimo bylos, tik nebuvo pabaigti sutvarkyti žemės pirkimo – pardavimo sutarties iš valstybės dokumentai. Pagal 2017-04-07 žemės pirkimo-pardavimo sutartį už 0,0600 ha (600 kv.m.) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 71,85 litų įmoka valstybės vienkartinėmis išmokomis pagal 1992-12-18 mokėjimo pranešimą Nr.2926 ir bankinį kvitą. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, garažas buvo pastatyti ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, tik nebuvo sutvarkyti namo statybos pabaigos dokumentai. Priešingų įrodymų byloje nėra. Iš 2014-03-04 teismo sprendimo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 1984-02-11, todėl teismas sprendžia, jog įrodyta, kad minėtą turtą, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, buvę sutuoktiniai įgijo santuokos metu ir jis iki santuokos nutraukimo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomas šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, todėl tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (LAT 2011-10-04 nutartis Nr.3K-3-369/2011). Todėl ieškovės pareikštam reikalavimui padalyti santuokoje įgytą turtą taikytinos atitinkamos bendrąją dalinę nuosavybę, nesant nustatytoms bendraturčių dalims, reglamentuojančios teisės normos. Teismas sprendžia, jog tai, kad reikalavimas pareikštas ne santuokos nutraukimo byloje, nekeičia reikalavimo, kaip kylančio iš šeimos teisinių santykių pobūdžio. Bylose, kuriose reikalavimai kyla iš šeimos teisinių santykių, teismo vaidmuo yra aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str.).

Byloje nustatyta, kad prašomas padalinti turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės O. Ž. vardu po santuokos nutraukimo bylos: pastatai nuo 2016-12-08, žemės sklypas nuo 2017-04-07. Tačiau iš byloje esančių dokumentų, iš ieškovės paaiškinimų, iš atsakovo atsiliepimo nustatyta, kad žemės sklypą ir pastatus – gyvenamąjį namą, garažą buvę sutuoktiniai įgijo santuokos metu. Byloje nėra ginčo tarp buvusių sutuoktinių dėl šio turto priklausymo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šis turtas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas, ir, nutraukus santuoką, yra valdomas buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nuosavybės dalys nenustatytos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 dalimi kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl yra pagrindas atidalinti buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje.

Iš 2016-07-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-86-651/2016 nustatyta, kad iš O. Ž. Tauragės rajono savivaldybei yra priteista 583094,14 Eur turtinės žalos atlyginimo už nusikalstamą veiką, įvykdytą laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2013-03-07. Tačiau nuosprendyje nėra duomenų, kad O. Ž. turtas įgytas iš nusikalstamais veiksmais pasisavintų savivaldybės (valstybės) biudžeto lėšų, kad turtas konfiskuotas. Nuosprendyje yra duomenys, jog žemės sklypui ir ant jo pastatytiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nustatytas draudimas visiškai disponuoti šiuo turtu iki civilinio ieškinio patenkinimo. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovės prašomas padalinti turtas buvusių sutuoktinių yra įgytas iki O. Ž. nusikalstamos veikos pradžios, t. y. iki 2003-01-01, tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu nuo 2016-12-08 ir nuo 2017-04-07. Todėl atmestinas trečiojo asmens Tauragės rajono savivaldybės argumentas, jog šis turtas yra asmeninė O. Ž. nuosavybė.

CK 4.73 straipsnio 3dalyje nustatyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nėra nustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios. Taigi, darytina išvada, jog bendrasavininkių O. Ž. ir A. Ž. dalys yra lygios, po ½ dalį. Nenustatyta pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad iš 2014-03-04 teismo sprendimo dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo nustatyta, jog sutuoktiniai kitą turtą pasidalino taip pat lygiomis dalimis, po ½ dalį. Todėl ieškinys tenkintinas, buvusiems sutuoktiniams priteistina asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį nekilnojamojo turto, nepadalinto santuokos nutraukimo byloje, jų valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai dalys nenustatytos.

Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos, kadangi ieškovė teismo posėdyje patikslino ieškinį ir atsisakė nuo šio ieškinio reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atidalinti O. Ž. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai dalys nenustatytos, sekančiai:

priteisti O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato - garažo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0.0610 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu;

priteisti A. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – garažo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0.0610 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotų O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

Palikti 2017-06-12 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdymą vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo proceso dalyje, kurioje ieškovei O. Ž. nuosavybės teise priklauso turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1624-439/2017.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.