Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-470/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-02
Bylos Nr.
1-92-470/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-0-00004-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
Ž. T., R. K., D. B., L. R., L. E., K. T., J. S., V. R., A. K., E. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-470/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-0-00004-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.5.;; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.1; 2.2.14.1.2.2.; 1.2.14.12.1
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 2 d.Alytus

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja S. J.,

sekretoriaujant R. N.,

dalyvaujant prokurorui J. V.,

gynėjams advokatams L. P., V. P., L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB "R.", vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį;

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį;

D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 189 straipsnio 1 dalį;

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 189 str. 1 d.;

L. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, registruota darbo biržoje darbo paieškai, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 189 straipsnio 1 dalį;

K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 189 straipsnio 1 dalį;

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, nedirbanti, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 189 straipsnio 1 dalį;

Žemesnės instancijos teismas

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, nedirbanti, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 189 straipsnio 1 dalį;

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį;

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį;

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Ž. T. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą, o kaltinamoji R. K., iš anksto pažadėdama jam padėti realizuoti vogtus daiktus surandant asmenis, kurie tuos daiktus įgis ir padės juos įgyti, padėjo jam padaryti vagystę. Kaltinamasis Ž. T. 2015-08-02 apie 19 valandą UAB “L.” direktoriaus leidimu atvairavo šiai bendrovei priklausantį vilkiką MAN TGA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į savo brolio angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai atjungęs plombavimo mechanizmą ir atidengdamas automobilio plombuotą puspriekabės tentą, įsibrovė į vilkiko vidų ir veikdamas per kitus asmenis – kaltinamosios R. K. pasitelktus krovikus - E. V., M. D., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, E. K. ir A. K., iškrovė dalį krovinio – žymėtus maišus su dėvėtais drabužiais, kurie buvo gabenami iš J. K. tranzitu per Lietuvą į Latvijos Respubliką, ir leido iš maišų išsirinkti bei iš jo pirkti patinkančius dėvėtus drabužius ir kitus daiktus R. K. sukviestoms prekeivėms dėvėtais drabužiais: J. S., D. B., L. E., V. R., L. R., K. T., V. J., kurios atžvilgiu tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir N. M., kurios atžvilgiu tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurios kiekviena sau išsirinko ir pasiruošė pirkti iš viso 196,96 kg dėvėtų drabužių, tačiau pirkimo veiksmų nebaigė, nes buvo užkluptos policijos pareigūnų. Taip T. T. vykdant vagystę, o R. K. padedant vagystę įvykdyti, pagrobė bendrovei SIA "R.D.A" priklausančių 196,96 kg dėvėtų drabužių, kurių vertė 373,38 EUR. Tokiais veiksmais Ž. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 2 dalyje, R. K. padėjo padaryti šį nusikaltimą ir savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamoji R. K. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Ji sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė atlikti veiksmus, susijusius su žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, o būtent, tiksliai žinodama sūnaus nepilnamečio E. K. amžių, 2015 m. rugpjūčio 2 d. apie 19.00 val. atvyko su nepilnamečiu sūnumi E. K. ir kitais asmenimis į (duomenys neskelbtini) esantį angarą ir ten nurodė jam – nepilnamečiam E. K. kartu su M. D., A. K. angare iškrauti iš UAB "L." krovininio vilkiko MAN TGA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE valst. (duomenys neskelbtini), dėvėtus drabužius, kad iš šių drabužių jos sukviestos prekeivės dėvėtais rūbais V. R., V. J., D. B., J. S., L. R., L. E., K. T. ir N. M., žinodamos, kad dėvėti drabužiai užvaldomi nusikalstamu būdu, galėtų išsirinkti sau tinkamus parduoti daiktus. Pastarosios atsirinko iš viso 196,96 kg. dėvėtų drabužių, kurių vertė 373,38 EUR, taip juos pasikėsino neteisėtai įgyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užklupotos policijos pareigūnų. Taip R. K. įtraukė vaiką į nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir pati tokiais veiksmais padarė veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

Kaltinamosios D. B., L. E., L. R., K. T., J. S., V. R., veikdamos bendrininkų grupe, pasikėsino įgyti turtą žinodamos, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Jos, būdamos informuotos R. K., kad iš J. K. grįžta tranzitu per Lietuvos Respubliką dėvėtų drabužių siuntą gabenantis krovininis vilkikas ir kad jos gali įsigyti dėvėtų drabužių, tinkamų prekybai, 2015-08-02 apie 19.00 val., T. T. nuvairavus vilkiką į (duomenys neskelbtini) esantį angarą ir įsibrovus į saugyklą - automobilio plombuotą puspriekabę, R. K. tiesiogiai ar per kitus asmenis pakviestiems E. V., E. K., A. K. ir M. D., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžint nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iškrovus iš automobilio grobiamą turtą, jos (D. B., L. E., L. R., K. T., J. S., V. R.) bei V. J. ir N. M., prieš kurias ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžint nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kiekviena rinkosi tinkamus parduoti drabužius, iš viso atsirinko 196,96 kg. drabužių, kurių vertė 373,38 EUR, taip juos pasikėsino neteisėtai įgyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes policijos pareigūnų buvo užkluptos nusikaltimo vietoje. Jų veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamieji E. K., A. K., veikdami bendrininkų grupe, padėjo įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios neprilausančių aplinkybių. Jie abu bei taip pat kartu su M. D., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir kaltinamuoju E. V., kurio atžvilgiu kaltinimas nepasitvirtino, T. T. įsibrovus į vilkiko su priekaba krovinį, o R. K. organizavus nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, 2015-08-02 apie 19,00 valandą (duomenys neskelbtini), esančiame angare iškrovė ant angaro grindinio dalį iš J. K. į Latvijos Respubliką gabenamo krovinio, taip sudarydami sąlygas iš krovinio išsirinkti sau tinkamus daiktus R. K. sukviestoms prekeivėms dėvėtais drabužiais: J. S., D. B., V. R., L. R., K. T., L. E., V. J., prieš kurią ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, ir N. M., prieš kurią ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, kurios iš viso atsirinko 196,96 kg 373,38 EUR vertės dėvėtų drabužių, tačiau kurie nusikalstamos veikos nebaigė, nes kartu su kitais kaltinamaisiais buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kaltinamieji tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 ir 6 dalyse ir 189 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. T. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Jis parodė, kad 2015 metais buvo UAB „L.“ direktorius, jo vadovaujama įmonė užsiėmė tarptautiniais pervežimais. Pagal sutartį su UAB “L.” jo vadovaujama įmonė atliko dėvėtų rūbų krovinių pervežimus iš D. B. į Latvijos Respubliką. Kadangi krovinio gavėja ribotos atsakomybės įmonė (SIA) “R.D.A.” krovinį perveždavo toliau į kitas šalis ir buvo suinteresuota ne pervažamų daiktų kokybe, bet krovinio svoriu bei gera pervežimo kaina, jis paskambino telefonu įmonės “R.D.A” vadovui, ar vienam iš vadovų, kurio pavardės nežino, vardas R.,ir pasiūlė jo įmonei krovinį pervežti mažesne kaina mainais už tai, kad jam, T. T., bus leista Lietuvoje dalį krovinio pakeisti kitos kokybės daiktais ir tokį sutikimą gavo. Turėdamas krorvinio gavėjo vadovo sutikimą jis ne kartą savo įmonės vilkikais gabentą krovinį atvairuodavo į broliui L. T. priklausantį angarą (duomenys neskelbtini), kur sukviestos prekybininkės dėvėtais rūbais išsirinkdavo dalį dėvėtų daiktų ir apkeisdavo juos kitais daiktais. Apie tai, kurią valandą vilkikas bus angare, jis informuodavo R. K., paprastai tai būdavo apie 18-19 val. Atvaręs vilkiką į angarą nuimdavo tentą ir paruošdavo krovinį iškrovimui. Sutartą valandą atvykdavo R. K., o taip pat jos pakviestos kitos prekeivės dėvėtais rūbais, kurioms jis leisdavo išsirinkti patinkančius daiktus, dar atvykdavo keli vyrai, dažnai moterų sutuoktiniai, kurie joms padėdavo iškrauti, o vėliau atgal į vilkiką pakrauti rūbų maišus. Su vyrais už jų darbą atsiskaitydavo R. K.. Moterys iš jo pirkdavo rūbus po 5 eurus už kilogramą. Kadangi jis negalėjo leisti, kad sumažėtų bendras krovinio svoris, buvo liepęs R. K. svorį atstatyti savo atsivežtais dėvėtais drabužiais. Tokiu būdu prekeivės dėvėtais drabužiais, atsirinkę sau tinkamus rūbus, juos nusipirkdavo ir jam atstatydavo svorį savo atsivežtais rūbais. Jam inkriminuojamo nusikaltimo dieną, t.y. 2015-08-02 veiksmas vyko ta pačia tvarka, t.y. jis telefonu nurodė R. K., kada gali atvažiuoti drabužių pirkėjai, pats angare paruošė vilkiką atidengdamas tentą. Šį kartą krovinys nebuvo plombuotas, todėl plombos jis nurodo nesugadinęs. Keli R. K. pasikviesti vaikinai metė ant angaro grindinio maišus su dėvėtais drabužiais, o moterys juos atsirinkinėjo. Po kelių valandų darbo jam prireikė išvykti į namus, nes reikėjo žmonai paduoti namų durų raktus, tačiau pakeliui jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tą dieną į angarą jo atvarytas vilkikas priklausė ne jo vadovaujamai UAB “L.”, bet „L.“, dėl vilkiko atsivarymo į angarą jis buvo susitaręs su tos įmonės direktoriumi, visa kita vyko tokiu pačiu principu kaip ir ankstesniais kartais. Nepripažįsta dares vagystę, kadangi turėjo krovinio savininko leidimą išsikrauti dalį krovinio ir dėvėtus rūbus apkeisti kitais, o taip pat neįsibrovė į vilkiko priekabą, nes krovinys nebuvo plombuotas.

Kaltinamasis Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes nurodė kitaip, pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo. Jis parodė, kad yra UAB „L.“ direktorius. Ši įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais. Jis pats arba jo įmonės darbuotojai internetiniame tinklalapyje cargo.lt ieško krovinių ir juos veža maršrutais Lietuva - Anglija ir Anglija - Lietuva. Iš Anglijos paima krovinį ir veža jį į Lietuvą. Veža įvairius krovinius, bet daugiausia stengiai, kad krovinys būtų dėvėti rūbai. Prieš nuvežant krovinį į išsikrovimo vietą jis liepia vairuotojui palikti vilkiką su puspriekabe (ir kroviniu) degalinės „S.“, esančios Alytaus kaime, aikštelėje. Liepia vairuotojui palikti vilkike raktus. Vairuotojas užrakina vilkiką ir raktą palieka sutartinėje vietoje, pavyzdžiui po vilkiko akumuliatorių dangčiu. Jis atvažiuoja vienas, savo mašiną palieka degalinės aikštelėje, persėda į vilkiką ir jį nuvairuoja į broliui L. T. priklausantį angarą esantį (duomenys neskelbtini). Tuo angaru naudojasi daugiausiai jis, ten stovi senos jo brolio mašinos. Apie tai, kurią valandą vilkikas bus angare, jis informuodavo R. K., paprastai tai būna apie 18-19 val. Atvaręs vilkiką į angarą jį atidaro taip, kad būtų galima išimti rūbų krovinį nepažeidus plombos, t. y. trosas, kuris laiko užuolaidą ir kurio pabaigoje yra plomba, ties sujungimu turi antgalį, per kurį yra pervertas „vinukas“, kad trosas laikytųsi, neišsinertų. Jis paprasčiausiai ištraukią tą vinuką ir išsineria trosas ir tuomet galima atitraukti puspriekabės užuolaidą iš šono per visą puspriekabės ilgį, o plomba lieka nepažeista. Sutartą valandą atvyksta R. K.. Ją įsileidžia į angarą. Po to suvažiuoja daugiau moterų apie 6-8 moterys ir dar keli vyrai, dažnai tai būna moterų sutuoktiniai, kurie joms padeda perrinkti ir sukrauti rūbus. Taip pat R. K. dar samdo krovikus, kurie iš puspriekabės padeda iškrauti maišus su rūbais. Moterys juos perrenka, tai yra iš puspriekabės esančių rūbų atsirenka geriausius, juos sveria, po to tiek pat svorio savo atsivežtų rūbų padeda atgal į puspriekabę, kad nebūtų svorio trūkumo. Atrinktus drabužius minėti asmenys vėliau parduoda. Drabužiai puspriekabėje būna sukrauti į maišus, tačiau tie maišai neužpakuoti. Dažniausiai rūbų atsirinkti atvažiuoja tie patys žmonės. Jų nepažįsta, juo pakviečia R. K.. Jie paima maždaug po 30 kg (apie 3 maišus). 1 kg kaina yra 5 eurai. Atsirinkęs kiek reikia rūbų, žmogus prieina prie jo, prie jo akių elektroninėmis svarstyklėmis pasveria savo atsirinktus rūbus, jis užsirašo, kiek žmogus pasiėmė kg, o jam sumoka pinigus. Per vieną krovimą jis surenka nuo 600 iki 1000 eurų. Taip pat kaip ir kiti asmenys jam už rūbus pinigus moka ir R. K.. Nuo jo šių surinktų pinigų jai netenka jokia dalis, ji taip pat, kaip ir visi kiti žmonės tiesiog perka rūbus prekybai. Visi surinkti pinigai atitenka jam. Visą laiką kol vyksta rūbų perrinkimas jis būna angare. Iš viso krovinio paprastai yra perrenkama apie 10 tonų drabužių. Kai visi žmonės atsirenka, kiek jiems reikia rūbų, susimoka ir išvažiuoja, uždeda puspriekabės užuolaidą ir trosą, taip pat, kaip prieš atidarymą ir vėl nuvaro vilkiką į minėtą degalinės aikštelę. Ryte vairuotojas su vilkiku važiuoja į Latviją, Rygą, kur rūbų krovinys iškraunamas. Krovinys vežamas Latvijos įmonei „S.“. Tokiu būdu rūbai galėjo būti perrinkti nuo 4 iki 10 kartų. 2015-08-02 angare buvęs vilkikas yra ne jo įmonės, o UAB „L.“. Dėl šio vilkiko atsivarymo buvo susitaręs su įmonės direktoriumi, o daugiau viskas vyko tokiu pačiu principu. Angare visą laiką nebuvo, nes nuvežė žmonai paduoti namų durų raktus. Bevažiuojantį sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. (11 t., b.1. 184-186).

Kaltinamoji R. K. kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino, iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad nevogė dėvėtų rūbų, bet juos pirko, būdama įsitikinusi, kad Ž. T. yra vilkiko krovinio savininkas. Ji paaiškino, kad prekiauja dėvėtais rūbais pagal verslo liudijimą turgavietėse (duomenys neskelbtini). Su Ž. T. susipažino turguje. Jis pasiūlė pirkti iš jo dėvėtus rūbus, minėjo, kad veža juos iš Anglijos. Ji pasiūlymą priėmė ir jie apsikeitė telefonų numeriais. Pokalbio metu jis taip pat pasiūlė pakviesti daugiau pirkėjų. Taip ji Ž. T. kvietimu buvo nuvykusi į angarą (duomenys neskelbtini) apie 8-12 kartų, be to, apie galimybę įsigyti dėvėtų rūbų informavo kitas kaltinamąsias, kurios taip pat dalyvaudavo rūbų pirkime. Sulaikymo dieną visos kitos kaltinamosios į angarą buvo atvykę ne pirmą kartą. Kodėl Ž. T. joms buvo nurodęs turėti su savimi rūbų pakeitimui, t.y. svorio atsatatymui, ji nesidomėjo ir Ž. T. neprašė paaiškinti tokio veiksmo tikslo. Visos moterys krovikams sudėdavo po lygiai pinigų, pinigus surinkdavo ji, surinkusi atiduodavo vaikinams už krovikų darbą. Kiekvienam vaikinui buvo sumokama apie 60 EUR. Jų sulaikymo dieną 2015-08-02, kaip buvo įprasta, Ž. T. jai paskambino telefonu, nurodė, kad gali atvykti pirkti rūbų, ji telefonu paskambino kitoms kaltinamosioms ir pasiūlė vykti į angarą pirkti rūbų. Pati į angarą nuvyko su savo sutuoktiniu ir sūnumis E. ir A., be to, A. krauti rūbų buvo pakvietęs savo draugą E. V. bei M. D.. Visi vaikinai padėjo iškrauti dėvėtų drabužių maišus iš vilkiko, o moterys, tame tarpe ir ji, iš maišų atsirinkinėjo sau patinkančius drabužius, kuriuos vėliau ketino parduoti turguje. Jiems bedirbant į angarą įėjo policijos pareigūnai ir visus sulaikė. Ji buvo įsitikinusi, kad krovinio savininkas yra Ž. T., jam mokėjo pinigus už įsigyjamas prekes, todėl neįtarė, kad daro vagystę.

Kaltinamasis A. K. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Jis parodė, kad nežinojo, kad dėvėti drabužiai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Jis ne kartą padėdavo motinai jos prašymu iškrauti dėvėtų drabužių maišus angare (duomenys neskelbtini). 2015-08-02 vakare, apie 19.00 val., jam namuose mama R. K. pasakė, kad vėl reikia važiuoti į angarą (duomenys neskelbtini). Vyko jis, mama, tėtis L. ir brolis E.. Atvykus angare jau buvo kitų žmonių, kuriuos iš matymo pažinojo, nes visi buvo susirinkę ne pirmą kartą. Angaro durys buvo atrakintos, viduje sutiko pažįstamus draugus M. D. ir E. V., kuriuos jis buvo telefonu pakvietęs padėti iškrauti dėvėtų drabužių. Atvykus vilkiko puspriekabė jau buvo atidengta. Jis, M. D., E. V. sulipo į vilkiką ir mėtė į apačią maišus su drabužiais, kartais patalkinti į vilkiką įlipdavo ir jo nepilnametis brolis E.. Apačioje moterys rinkosi iš maišų dėvėtus drabužius. Jos atmestus nuo vilkiko pilnus drabužių maišus perrinkdavo, atsirūšiuodavo ir prisirinktus atsidėdavo, prisikraudavo į savo atsivežtus maišus. Angare matė L. ir Ž. T.. Iš viso angare jis buvo buvęs ne mažiau kaip 4 kartus. Jis buvo įsitikinęs, kad krovinys priklauso T. T.. Visos moterys, atvykusios į angarą, už krovimo darbą bendrai susidėdavo pinigų ir sumokėdavo krovikams, kiekvienam tekdavo apie 60 eurų. Ž. ir L. T. pažinojo iš matymo, teko susipažinti pirmą kartą atvykus į angarą. Kiek teko būti angare, visą laiką atvažiuodavo tos pačios moterys rinktis dėvėtų drabužių. Joms dažnai padėdavo jų sutuoktiniai, ar jų sesės ar dukros. Vardų ir pavardžių šių moterų nežino. Moterų atsirinktus drabužius pasverdavo Ž. T., kuriam moterys sumokėdavo pinigus. Atlygio 2015-08-02 už atliekamą darbą negavo, kadangi darbą nutraukė atvykę policijos pareigūnai. Kam priklauso angaras, jis nežino, kad krauti maišai su juose buvusiais drabužiais buvo gauti nusikalstamu būdu, jis nežinojo.

Kaltinamasis E. K. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Jis paaiškino, kad angare (duomenys neskelbtini) krauti dėvėtų drabužių jis buvo apie 5 kartus. 2015-08-02 mama R. K. pasakė, kad reikia važiuoti prekių ir jis, tėvas L. K. ir brolis A. K. kartu vyko į angarą jai padėti. Atvykę į vietą visi nuėjo į angarą, o jis liko automobilyje, kur žaidė telefonu. Vėliau jam nusibodo žaisti, todėl nuėjo į angarą, kur dirbo žmonės. Jis priėjo prie motinos ir paklausė, kiek dar laiko ji užtruks. Ką ji atsakė, nepamena. Motina sėdėjo prie maišų ir juos atrišinėjo. Jis buvo trumpam įlipęs į priekabą ir numetė keletą maišų į apačią. Jam būnant angare atvyko policijos pareigūnai ir ten buvusius žmones sulaikė. Angare buvusių žmonių nepažįsta. Motina jo krauti maišų neprašė, jai padėjo neraginamas.

Kaltinamoji D. B. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą ir prekiauja dėvėtais drabužiais (duomenys neskelbtini) ir kitur turgavietėse. Angare, kuriame buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini), ji lankėsi kelis kartus, visada įsigydavo dėvėtų rūbai prekybai, niekada nebuvo išrašomi įsigijimo dokumentai, visada reikėdavo turėti rūbų iš namų, kuriuos išvažiuodama namo palikdavo angare. Rūbus ji pirkdavo palankia jai kaina po 5 eurus už kilogramą. 2015-08-02 jai paskambino R. K. ir vėl pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) esantį angarą pasirinkti tinkamų prekybai drabužių iš vilkiko. Ji atvažiavo vėliau už kitas moteris, apie 21 valandą ir spėjo prisrinkti apie 3 kg rūbų, kai atvažiavo policijos darbuotojai ir visus sulaikė. Asmenis, buvusius angare, ji iš matymo pažįsta kaip prekybininkus, tačiau nei vardų nei pavardžių nežino. Taip pat atvykus angare buvo vilkikas, kurio puspriekabės tentas buvo atidengtas. Kad ji perka vogtus daiktus, nežinojo, nes manė, kad vilkikas ir krovinys priklauso T. T..

Ikiteisminio tyrimo apklausose D. B. nurodė kitas aplinkybes, paaiškino, kad šiuo adresu yra vykusi perrūšiuoti drabužių ne mažiau kaip 8 kartus. Į angarą vykdavo paprašyta R., kaip dabar žino K., jos prašymu reikėdavo atrūšiuoti rūbus, t.y. geresnius daiktus deda į kitus maišus, o jau netinkamus naudoti palieka tuose pačiuose maišuose (11 t., b.l. 12-14). Apklausta dar kartą 2016-02-24 D. B. nurodė, kad į angarą vyko perrūšiuoti bei atsirinkti dėvėtų drabužių.Už drabužius kiekvieną kartą mokėjo ne mažiau kaip 75 eurus, o pasiimdavo ne mažiau kaip 15 kg., už 1 kg atrinktų drabužių mokėdavo 5 eurus. Kiekvieną kartą perrenkant drabužius dalyvavo ne mažiau kaip 10-15 žmonių, kiekvieną kartą ji ir kitos moterys palikdavo angare po 10 eurų ant stalo, kaip mano vaikinams, kurie iš vilkiko mesdavo maišus su drabužiais. Kiekviena moteris atskirai nupirktą svorį drabužių turėdavo atstatyti. Į maišus vietoj perkamų sukraudavo prastos kokybės dėvėtus drabužius, kuriuos atsiveždavo iš namų. S. Ž.. Ji buvo įsitikinusi, kad į angarą vyko su savininko leidimu, atvykus į angarą visada buvo atrakintas, buvo savininkas Ž., vilkiko tentai jau buvo atidaryti, ant žemės angare jau būdavo sukrauti maišai su drabužiais. Ji jokios vagystės iš vilkiko nedarė, ten nesibrovė ir jokių dėvėtų drabužių nevogė. Kiekvieną kartą būdavo R. K., iš matymo žino moteris vardu L., D. B. ir seserį V.. Supranta, kad drabužius iš Ž. įsigijo be dokumentų, vėliau neįtraukė į apskaitą dėl to labai gailisi (11 t., b.1. 17-18). 2016-07-13 D. B. apklausta pagal patikslintą įtarimą parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir jį supranta. Kalta neprisipažįsta. 2015-08-02 į angarą (duomenys neskelbtini) telefonu pakvietė moteris, vardu R., kurią pažįsta iš matymo. Žinojo, kad turgavietėse R. prekiauja dėvėtais drabužiais. Į angarą anksčiau R. kviečiama nebuvo. Telefonu R. pasakė, kad galima bus nusipirkti prekių, t.y. dėvėtų drabužių, kurių kaina būtų 5 EUR už kg. Telefonu R. nupasakojo, kur reikia vykti. R. skambino berods tą dieną vakare ir pranešė kad neužilgo reiks važiuoti į angarą, kur galės įsigyti dėvėtų drabužių. Neminėjo iš kur tos prekės yra atvežtos. Tą vakarą į angarą atvyko apie 21.00-22.00 val., viena, savo automobiliu. Atvykus į angarą, užėjo į jį ir pamatė kitų jau atvykusių žmonių, drabužiai jau sumesti iš puspriekabės ant žemės, puspriekabė buvo atitentuota. Keletas žmonių jau rinkosi dėvėtus drabužius. Vėliau, galėjo atvykti ir daugiau žmonių, neprisimena. Angare matė vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, kad jo vardas L.. Taigi, R. telefonu buvo pasakiusi, kad už 1 kg. atrinktų drabužių savininkui reikia mokėti 5 EUR. Ją tokia kaina tenkino, todėl ketino drabužius pirkti. Atvykus į angarą jokių vaikinų nebuvo. Jų vardų nežino, nepažįsta. Atrinktus ir nusipirktus drabužius būtų realizavusi turgavietėse, kartu su kitais drabužiais. R. neprašė, kad ko nors kitoms moterims arba vyrams nepasakotų, ji jos neklausinėjo. Taip pat R. pranešė, kad kiek tą kartą įsigys dėvėtų drabužių, tiek turės ir padengti nupirktą svorį savais atsivežtais drabužiais. Dėvėtų drabužių kiekį (svorį) su savimi savo automobilyje turėjo tą vakarą 10-15 kg. Iš karto atvykusi į angarą, jų nenešė, būtų tą padariusi vėliau, kai būtų įsigijusi drabužius. Drabužius, kuriuos būtų prisirinkusi iš puspriekabės, būtų krovusi į savo maišus, tačiau nespėjo, kadangi į angarą atvyko policijos pareigūnai. Dėl to, kad R. prašė atsivežti savo dėvėtų drabužių iš namų, nekilo joks įtarimas, nesuprato, kad čia kažkas yra neteisėto, kad galimai vykdoma vagystė. Už prisirinktus drabužius pinigų niekam nemokėjo. Šio atvykimo metu buvo R. ir kitos iš matymo pažįstamos moterys. Jai nežinoma, ar moteris į angarą kviesdavo R., ar kitas asmuo. R. nebuvo prašiusi su niekuo nebendrauti. Nespėjo sužinoti kokiu būdu bus parduotos prekės. Negalėjo suprasti, kad tos prekės gautos neteisėtai arba gautos nusikalstamu būdu. Kam tos prekės priklausė, jai nėra žinoma. Pažymi, kad į angarą ją pakvietė R., angaras atvykus buvo atrakintas, atvykus į angarą R. jame buvo, angaro savininko nežino. (11 t., b.1. 22-23).

Kaltinamoji L. E. kaltės nepripažino. Ji parodė, kad angare (duomenys neskelbtini) yra lankiusis anksčiau apie 5 kartus. 2015-08-02 ji atvyko į angarą su motina, abi prisirinko tinkamų rūbų prekiauti apie 20 kg., po to buvo sulaikytos policijos darbuotojų. Joms atvykus angare buvo ir kitų žmonių, kurių ji nepažįsta. Pažįsta iš matymo L. ir L. T.. Daugiau kitų žmonių nepažįsta.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. E. parodė, kad vyko į angarą padėti atrūšiuoti netinkamų rūbų. Rūšiavimas vyko taip: iš maišų kuriuose buvo sukrauti drabužiai, išimdavo šiukšles (laikraščius ir kitas šiukšles), taip pat suplyšusius drabužius kaip netinkamus naudoti. Ji dirbo L. T. prašymu, jis jai už tai, kad atrūšiuoja drabužius pinigų nemokėjo, angare lankėsi antrą kartą. Jos mamai K. T. L. taip pat nemokėjo pinigų, drabužių rūšiavimą jos darė iš geranoriškų paskatų (10 t., b. l. 83-84).

Kaltinamoji K. T. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Ji parodė, kad su dukterimi L. E. angare lankėsi ne kartą ir ne du, pirkdavo maždaug po 20 kg., įsigijimo dokumentų joms niekas neišrašydavo, reikėdavo atstatyti svorį savo atsiveštais rūbais. 2015-08-02 L. T. paskambino jos dukrai ir paprašė, kad jos padėtų perrūšiuoti dėvėtus drabužius, taip pat norėjo įsigyti rūbų sau. Ji su dukra L. E. apie 20.00 atvyko į angarą (duomenys neskelbtini). Angare pamatė daugybę maišų, kuriuose buvo padėvėti drabužiai, taip pat agaro viduje buvo vilkikas, kurio puspriekabės tentas buvo atitrauktas, dirbo anksčiau už jas susirinkę žmonės, kurių ji nepažįsta, bet yra mačiusi, tai V. ir jos dukrą L., pavardės nežino. Daugiau kitų moterų nepažinojo. Vos pradėjo rūšiuoti drabužius, atvyko policijos pareigūnai ir jas sulaikė.

Kaltinamoji J. S. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad susipažino su R. K., kuri pakvietė ją įsigyti gera kaina kokybiškų rūbų. Pirmą kartą atvyko į angarą (duomenys neskelbtini) su dukterimi, apsižiūrėjo prekes, tačiau nieko nepirko. Atvykusi antra kartą jau žinojo, kad reikia turėti pakeitimui rūbų, apie tai ją informavo R. K., kuri ir pasitiko, įvedė į sandėlį. Tą kartą rūbų nepirko, nes buvo nekokybiški. 2015-08-02 ją vėl pasitiko ir į angarą įleido R. K.. Ji angare rinkosi rūbus, tačiau kadangi išsirinko mažiau nei 10 kg ir ne pardavimui, bet savo šeimos nariams, nepaprašė sąskaitos faktūros. Vėliau buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Visada buvo įsitikimusi, kad prekyba yra legali ir kad ji perka teisėtai.

Apklausta ikitiesminio tyrimo metu J. S. parodė, kad jai paskambino pažįstama R., kurios pavardės nežino, ir pakvietė atvykti apie 18 val. pas ją atšvęsti gimtadienį ir pasikalbėti. Ji pasiėmė dukrą, kad pavairuotų mašiną. Kokiu adresu atvažiavo, nežino, R. jai aiškino kelią. Atvažiavo į angarą. Ten stovėjo vilkikas su priekaba iš kurios kažkokie žmonės krovė rūbus. Ji su R. gėrė šampaną. Nežino, ką R. būtų jai siūliusi. Angare buvo ir daugiau žmonių, bet nežiūrėjo ką jie veikia (10 t., b.1. 188-189).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-30 J. S. nurodė, kad 2015-08-01 vakare į telefoną paskambino R., kurios pavardės nežino ir pasiūlė 2015-08-02 atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) švęsti jos gimtadienio. Kadangi nežinojo kur minėta vieta randasi, ji paaiškino, kaip atvažiuoti. Tuomet susitarė su dukra A. M., kad ji nuvežtų į minėtą vietą. Abi 2015-08-02 išvyko automobiliu Wolksvagen Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas R.. B. gyvena brolis J. Č. tuo pačiu planavo po R. gimtadienio nuvažiuoti jo aplankyti, pernakvoti ir sekančią dieną vykti į D.. R. pažįsta apie tris metus. Kur su ja susipažino, neprisimena. Į R. nurodytą vietą atvyko prie angaro. R. dar nebuvo. Ar buvo kitų asmenų, neprisimena. Po kurio laiko atvyko R. ir su dukra įėjo į angarą. Ar jame buvo kitų asmenų, neprisimena. R. gimtadienio proga buvo nupirkusi šakotį ir didelį butelį šampano. Su R. vaišinosi šakočiu ir šampanu. Angare buvo kitų asmenų. Tačiau, kada kiti asmenys susirinko į angarą, nepamena. Vieni asmenys vaikštinėjo po angarą, kiti mėtė drabužius iš vilkiko, o dar kiti rinkosi drabužius. Kas vyksta angare ir ką jame veikia žmonės, R. neklausė, nes tai ne jos reikalas. Vėliau pasivaišinus šampanu ir šakočiu jai su dukra jau susiruošus vykti į B. atvyko policijos pareigūnai. R. pasirinkti ar pirkti drabužių nesiūlė. Į angarą atvyko švęsti R. gimtadienio, o ne rinktis ir pirkti drabužių. Angare buvo pirmą kartą. Angare buvusių asmenų nepažinojo (10 t., b.1. 193-194).

Kaltinamoji V. R. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Ji parodė, kad ji prekiauja turguje apie 23 metus, o įgydama prekes iš angaro (duomenys neskelbtini) nemanė, kad prekės vogtos. Minėtame angare ji iš viso lankėsi ne mažiau kaip 4 kartus, apsilankydama pirmą kartą tikrai neįtarė, kad vyksta nelegalių prekių pirkimas, ne sir kitose jų įgijimo vietose dažnai prekiaujama iš vilkikų, prekės sumetamos ant žemės, iš jų renkamasi, darbai dažnai vyksta naktimis. Apie Ž. T. prekybą buvo sužinojusi iš kitų prekeivių turrguje, kad ji sreikalauja turėti daiktų pakeitimui taip pat žinojo, tačiau nesigilino, kuriam tikslui to reikia.2015-08-02 atvyko į angarą su dukterimi, norėjo prisirinkti batų, tačiau nespėjo, nes buvo užklupti ir sulaikyti policijos pareigūnų. Iš Ž. T. ji nereikalaudavo sąskaitos – faktūros, nes paprastai imdavo nedaug, iki 20 kg, o prekių įgijimo dokumentų turėdavo iš ansktesnių kitų pirkimų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-03 V. R., apklausta įtariamąja, parodė, kad į angarą ją atvežė duktė L. R.. V. turguje ji išgirdo, kad angare parduoda padėvėtus drabužius. 2015-08-02 savo dukros ji paprašė, kad ją nuvežtų į angarą. Į angarą atvyko apie 22 val. Ten buvo moterų ir vyrų, jų nepažįsta. Patekusi į angarą maišuose ieškojo batų. Kam priklauso krovininis vilkikas, kas jį atidarė, kas iškrovė iš vilkiko krepšius, ji nematė. Duktė buvo šalia jos. Ji jos prašymu ieškojo krepšiuose batų. Jokių krepšių nei ji, nei jos duktė nebuvo prisirinkusios. Ką kiti veikė angare, ji nežino. R. K. nepažįsta. Buvo pirmą kartą. Pati yra išsipirkusi verslo liudijimą ir prekiauja dėvėtais drabužiais. Kad angare vykdoma vagystė, nežinojo. (11 t., b.1. 36-37).

Kaltinamoji L. R. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino. Ji parodė, kad dėvėtais drabužiais neprekiauja, bet tokį verslą vykdo jos motina V. R.. Ji angare (duomenys neskelbtini) yra buvusi du kartus. Žinojo, kad imant prekes reikia jų turėti pakeitimui, todėl 2015-08-02 pakeitimui rūbų su mama buvo atsivežusios, tačiau negali paaiškinti, kokiam tikslui reikėdavo apkeisti drabužius. Prekių su motina paimdavo apie 20 kg, įsigijimo dokumentų iš Ž. T. nereikalaudavo. Jų sulaikymo dieną į angarą atvyko, kai kotos moterys jau dirbo angare. Su mama rinkosi batų, tačiau buvo sulaikytos policijos darbuotojų.

Ikiteisminio tyrimo metu L. R. parodė, kad verslo liudijimo išsipirkusi neturi, dėvėtais drabužiais neprekiauja. Motina turi išsipirkusi verslo liudijimą, vietoj jos neprekiauja. R. K. pažįsta apie 15 metų, nes prekiauja dėvėtais drabužiais, kaip motina. Artimai nebendrauja. Su ja telefonu nesiskambina. Jos telefono numerį turi savo telefone. Angare, kuriame sulaikė 2015-08-02, yra antrą kartą. Kada buvo pirmą kartą, tiksliai neprisimena, bet tai buvo liepos mėnesį. L. T., susitikęs mieste pasiūlė įsigyti rūbų, ir pasakė, kur ir kada atvažiuoti. Jo nurodytą dieną ir valandą atvyko į angarą. Jis įleido į jį. Asmenys buvo tie patys kaip ir sulaikymo dieną, jų nepažįsta. L. T. angare padavė plastikinius maišus su drabužiais. Jis pasvėrė ir ji sumokėjo jam 100 eurų. Kiek maišas svėrė, neprisimena. Kiek L. T. ėmė už kilogramą, nežino. Jis pasakė kainą ir ji sumokėjo. Maiše buvo dėvėti drabužiai, tačiau kokie, ji negali pasakyti. Angaro viduje buvo vilkikas, priekabos tentas buvo atidarytas, ant grindų buvo išmėtyti krepšiai su drabužiais. Viduje ji sėdėjo prie stalo. Jokių drabužių sau į krepšius nei ji, nei motina nerinko. Ką kiti asmenys veikė, nežiūrėjo. (11 t., b.1. 56-58).

2015-08-11 L. R. parodė, kad 2015-08-02 buvo nuvykusi į angarą esantį (duomenys neskelbtini), švęsti mamos draugės R. gimtadienio. Kartu su savimi atsinešė krepšį, kuriame buvo jos asmeniniai daiktai. Krepšys buvo mėlynos spalvos, ilgomis rankenomis su užrašu „Ikea“. Tame krepšyje buvo pakelis apelsinų sulčių „Elmenhorster“, pora buteliukų geriamo jogurto, „Activia“, butelis mineralinio vandens „Neptūnas“ ir piniginė. Piniginė odinė, kurioje buvo 100 eurų., vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė,daug nuolaidų, vizitinių kortelių (11 t., b.1. 60-61).

2016-02-11 L. R., apklausta papildomai parodė, kad laikosi 2015-04-25 dėvėtų drabužių rūšiavimą bei perrinkimą adresu (duomenys neskelbtini) kartu su kitomis moterimis nelabai atsimena, kadangi senas laikas, tačiau tą dieną galėjo dalyvauti perrūšiuojant drabužius. Gali būti, kad kartu su ja važiavo draugė L. E., mama, R. K., Ž. T., taip pat yra mačiusi šiuo adresu daugiau žmonių, kurių nepažįsta. Šiuo adresu yra vykusi ne mažiau 15 kartų perrūšiuoti bei perrinkti drabužių, kuriuos imdavo kartu su mama. Jos mama vykdo prekybą įvairiose turgavietėse dėvėtais drabužiais, todėl jos su mama ir atrinkdavo ir pirkdavo iš Ž. drabužius. Kam konkrečiai priklausė drabužiai, nežinojo. Ž. nėra sakęs, kad jie priklauso jam. Kiekvieną kartą su mama prisirinkdavo drabužių nemažiau 20 kg. Kiekvieną kartą už drabužius Ž. mokėjo nemažiau 100 eurų, nes Ž. buvo nurodęs, kad už 1 kg atrinktų drabužių mokėti 5 eurus. Kiekvieną kartą perrenkant drabužius dalyvaudavo 10 - 15 žmonių. Ji nėra mokėjusi jokiems pagalbiniams žmonėms, kurie atmesdavo drabužius vilkikuose, o vėliau atrinktus drabužius juos vėl sumesdavo į vilkiką. Nežino, kas jiems ir kokią pinigų sumą mokėdavo bei kas juos samdė ir jų prašė, tai daryti. Ji Ž. už perkamus drabužius viso yra sumokėjusi ne mažiau kaip 1500 eurų. Atrinktus drabužius iš Ž. motina ir ji realizuodavo kartu su kitais drabužiais, įgytais teisėtu būdu. Per visą laikotarpį su Ž. žinia yra prisirinkusi ne mažiau kaip 300 kg dėvėtų drabužių, kuriuos vėliau pardavinėjo turgavietėse. Kiekvieną kartą atrinktus drabužius sverdavo Ž.. Kas kartą drabužių atrinkimas prasidėdavo vakare apie 20-21 val. ir užtrukdavo iki 4-5 val. Dažnai drabužių rūšiavimas baigdavosi naktį. Ji ir mama dažniausiai atsirinkdavo vaikiškus drabužius. Kiekviena moteris sverdavosi atskirai. Atrinktus drabužius dėdavo į savo atvežtus maišus. Apie tai, kada tiksliai reikėdavo vykti į angarą atrinkti drabužių pranešdavo telefonu R. K.. Kas yra šio angaro savininkas – Ž. ar L., nežino, juos abu pažysta iš matymo. Kad galimai vykdė dėvėtų drabužių vagystes iš vilkikų, nieko nežinojo (11 t., b.1. 63-64).

Kaltinamasis E. V. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo nepripažino. Jo pažįstamas A. K. jam telefonu pasiūlė krovimo darbą, reikėjo iškrauti kažkokią priekabą su kroviniu. Jis pasiūlymą priėmė, nes tuo metu neturėjo jokio darbo, tačiau kai nuvyko į nurodytą vietą, rado tik, kaip dabar žino, Ž. T., kuris pasakė, kad tą dieną darbo nebus. Negavęs darbo jis iš angaro išvyko. Po kurio laiko A. K. jam antrą kartą pasiūlė tą patį darbą. Kadangi buvo apgautas pirmą kartą, iš karto nesutiko, bet vėliau pasiūlymą jis priėmė, nes nemanė, kad tas darbas kažkuo gali būti nelegalus. Jis į angarą nuvyko 2015-08-02 vakare. Viduje stovėjo atidengta priekaba vilkikas, iš jo A. K., E. K. ir M., kurio vardą sužinojo tik vėliau, mėtė žemyn maišus. Jis prisidėjo prie vaikinų, kurį laiką mėtė maišus, moterys apačioje iš jų rinkosi daiktus. Jis suprato, kad tai turgaus prekiautojai ir jie renkasi prekes turgaus prekybai. Vėliau jie darbe padarė pertrauką, nulipo ant žemės pavalgyti ir tuo metu buvo užklupti policijos pareigūnų. Jam yra žinoma, kad broliui N.taip pat buvo siūloma A. vykti į angarą užsidirbti papildomai iškraunant kažkokius krovinius, tačiau su broliu jie gyvena atskirai ir jis nesidomėjo, kiek kartų brolis ten vyko.

Ikiteisminio tyrimo metu E. V. iš esmės davė analogiškus parodymus (10 t., b.1. 49-50).

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininku. Skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo, kadangi turėjo duomenų, kad vilkiku vežamas dėvėtų rūbų krovinys, kurio turinys neteisėtai pakeičiamas išrenkant geresnius prekybai skrirtus daiktus, kurie vėliau parduodami turgavietėse. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Ž. T. su R. K. daro dėvėtų rūbų vagystes, atrinkdami geresnius daiktus ir pakeisdami juos prastesnės kokybės daiktais. Tuo tikslu buvo atliekamas sekimas, kuri struko ne mažiau kaip 3 mėnesius. Įsitikinę turima informacija, 2015-08-02 vakare prie angaro (duomenys neskelbtini) surengė pasalą. D. A. aps. VPK KP ENTS pareigūnai M. K., S. L., KP Organizuoto nusikalstamumo ty-rimo skyriaus pareigūnai Š. L., G. N., G. P. bei Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai Ž. M., A. L., D. G.. Iš tolo stebėdami minėtą objektą matė, kaip prie angaro atvyko ir sustojo lengvieji automobiliai, iš kurių lipo moterys ir keletas vyrų. Visi išlipę ėjo į angaro vidų. Vėliau, kai kurie iš jų išėję iš angaro prieidavo prie vieno iš automobilių, iš jo pasiimdavo prikrautą maišą ir nešdavo į angarą. Apie 22 val. nutarta patekti į angarą ir padaryti angare kratą. Įėję į angarą prisistatė policijos pareigūnais, viduje stovėjo vilkikas su puspriekabe, vilkiko puspriekabės tentai buvo atitraukti, puspriekabėje buvo likusių plastikinių maišų su drabužiais. Angaro viduryje ant grindinio buvo sukrauta didelė krūva plastikinių maišų su drabužiais. Tarp maišų su drabužiais ratu sėdėjo moterys, jų buvo apie 10-15. Vienas nuo kito jie sėdėjo 2-5 metrų atstumu. Visi sėdėjo veidu į krūvos vidurį. Matėsi, kad jie iš ant grindinio sukrautos maišų krūvos nuo krūvos kraštų link vidurio slinkdami rinkosi drabužius, batus nes prie pat jų arba jų rankose buvo matyti laikomi atrišti plastikiniai krepšiai su drabužiais, priekyje jų buvo matyti užrišti plastikiniai krepšiai, o už asmenų nugaros buvo matyti sumesti jau atrišti plastikiniai krepšiai su drabužiais. Prie minėtos krūvos kraštų įvairiose vietose, bet arčiau krūvoje sėdinčių asmenų, buvo pastatyti maišai su sukrautais drabužiais, batais ir kitais daiktais. Maišai skyrėsi nuo angaro viduryje sukrautų plastikinių krepšių tiek dydžiu, spalva ir pagaminimo medžiaga. Kaip suprato, į arčiau stovinčius maišus asmenys krovė išsirinktus rūbus ir kitus daiktus. Asmenys buvo sulaikyti, kai kurie nurodė savo atsirinktas prekes, kiti tvirtino sau prekių neatsirinkę ir švenčiantys gimtadienį, Ž. T. parodė, kad visi maišai yra jo. Maišai su daiktais aiškiai skyrėsi – krovinio dėvėti drabužiai buvo sudėti baltuose plastikiniuose maišuose su lipdukais, atsirinkti rūbai buvo sudėti į kitokius maišus. Keletas moterų pasakė, kur stovi joms priklausantys maišai su jau atsirinktais rūbais ir kitais daiktais. Paklausus, ką jos turi savo auto-mobiliuose jos nurodė, kad neparduotus daiktus ir juos turėjo atnešti pabaigoje į angarą ir padėti vietoj išsirinktų angare rūbų kiekio. Geranoriškai leidžiant moterims apžiūrėjus jų automobilius buvo viduje matyti maišai su drabužiais. Jie visi kvepėjo specifiniu dėvėtų drabužių kvapu. Moterų nurodytus maišus užplombavo. Įvykio vietoje buvo paimti ir kiti rasti kitokio dydžio maišai su prikrautais daiktais ir drabužiais. Atlikus šiuos veiksmus visos moterys ir kiti angare buvę asmenys buvo prist-tyti į Alytaus aps. VPK asmens tapatybėms patvirtinti ir procesiniams veiksmams atlikti. Tiksliai visų įvardinti angare buvusių asmenų negali, tačiau tiksliai pamena, kad angare buvo R. K. su savo šeimos nariais, V. R., L. R.. Taip pat tiksliai pamena, kad angare buvo L. T.. Jis prisistatė, kaip angaro savininkas. Analogiškus parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 130-132).

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigose. 2015-08-02 jis kartu su kitais policijos pareigūnais nuvyko patikrinti turimos informacijos dėl nusikalstamos veikos vykdymo į angarą esantį Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) . Surengus pasalą ir vėliau įėjus į angaro vidų matėsi, kad angare stovi vilkikas su puspriekabe. Vilkiko puspriekabės tentas buvo atitrauktas, dėl to matėsi, kad maždaug pusė vilkiko puspriekabės yra pakrauta maišų su drabužiais. Angaro viduryje buvo sukrauta didelė krūva maišų su drabužiais ir drabužių, ratu aplink krūvą sėdėjo moterys, kurių buvo apie 10-15, jos iš maišų rinkosi drabužius. Angare be moterų, taip pat buvo keli vyriškiai. Angare buvusiems žmonėms jis su kolegomis prisistatė policijos pareigūnais. Jo kolegos pradėjo kviesti žmones atskirai, po kelis ir domėtis, ką jie veikia angare, nustatinėjo jų asmenybes. Kai kurios moterys nurodė, kad į angaro, atvyko rinktis drabužių, o kitos kad švęsti gimtadienį. Tačiau iš to, ką pamatė atvykęs į angarą, nesusidarė vaizdo, kad būtų švenčiamas gimtadienis. Moterys, kurios nurodė, kad į angarą atvyko rinktis drabužių geranoriškai parodė, kur stovi jų atsirinkti ir į krepšius sudėti drabužiai. Tie drabužiai buvo paimti, maišai užplombuoti. Tada visi angare buvę asmenys buvo pristatyti į Alytaus aps. VPK asmens tapatybėms patvirtinti ir procesiniams veiksmams atlikti. Visų asmenų jis neatsimena, tačiau patvirtina, kad buvo R. K. su savo vyru ir vaikais, L. T., nes jis sakė esąs angaro savininkas ir labiausiai reiškė nepasitenkinimą atliekama krata. Analogiškus parodymus ludytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 127-128).

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. Jis parodė, kad dalyvavo atliekant kratą angare 2015-08-02. Užėję į vidų išvydo krovininę automašiną su puspriekabe, matėsi išimti iš jos maišai su drabžiais, angare buo apie 10-15 žmonių. Jie atsirinkinėjo tinkančius daiktus iš maišų. Kai kurie asmenys sutiko parodyti, kokius daiktu satsirinko. Vėliau visi asmenys buvo vežami į PK apklausai. Analogiškus parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 134-136).

Liudytojos S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisme BPK 276 straispnio 4 dalies pagrindu. Parodymai analogiški Kitų policijos pareigūnų parodymams (1 t., b.1. 124-125).

Liudytojas L. Š. parodė, kad L. T. yra jo pažįstamas. 2015-08-02 vakare jis lankėsi pas L. T. namuose, L. T. buvo gėręs alkoholio, pats negalėjo vairuoti automobilio, todėl paprašė jį pavežti į (duomenys neskelbtini) esantį angarą, jis prašymą išpildė. Nuvažiavęs į angarą pamatė nemažai žmonių, tačiau nesigilino, ką jie ten veikė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Analogiškus parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 61-62).

Liudytojas V. L. parodė, kad jis buvo UAB „L." direktorius, įmonė atliko užsakymą pervežti dėvėtų drabužių krovinį iš Anglijos į Latviją. 2012-2013 m. susipažino su Ž. T.. 2015 m. liepos mėn. gale įmonės UAB „V.“ klientas SIA R.D.A. adr. (duomenys neskelbtini), per kitą ekspeditorių, Latvijos įmonę „S." (su kuriuo jau ne kartą bendradarbiavo) informavo, jog reikia pervežti krovinį iš Sefeldo (Didzioji Britanija) į Sigul-da. (Latvija). Krovinio turinys - drabužiai. Įmonės UAB „L." vairuotojas L. J. su vilkiku Man TGA, v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, v.n. DC (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo reise D. B., jam telefonu davė nurodymą vykti į krovimo vietą Sefelde, D. B.. Pakrovimas vyko per dieną trečiadienį, 2015-07-29 krovinys pasvertas (17 300 kg), pajudėjo link Latvijos. Jeigu reiso maršrutas veda per Lietuvą savo vairuotojams, kurie turi daryti poilsį Lietuvoje, leidžia grįžti namo, pastačius vilkiką aikštelėje. 2015-08-01 vilkikas su kroviniu buvo pakeliui į Lietuvą, A.. Tą vakarą su Ž. T. buvo susitikęs kavinėje, vartojo alkoholį. Jis paprašė, kai vilkikas bus A., pastatytas aikštelėje, kad jam paskolintų vilkiką nebuvo konkrečiai apibrėžta, ar su puspriekabe ar be, taip pat nežino, nes neklausė, kuriam tikslui. Su kokiu kroviniu grįžta įmonės vilkikas, Ž. žinojo. Paskolinti vilkiką sutiko. Žinojo, kad jis bus pastatytas (duomenys neskelbtini), degalinės „Stateta" aikštelėje, prie kavinės „XXL cepelinai", 2015-08-02. Žinojo, kad vairuotojas bus palikęs užvedimo raktus vilkiko sutartoje vietoje. Ž. žinojo, jog 2015-08-03 anksti ryte vairuotojas turi krovinį gabenti į iškrovimo vietą Latvijoje, todėl turėjo grąžinti vilkiką iki to laiko. 2015-08-03 anksti ryte, tiksliau naktį iš 2015-08-02 į 2015-08-03 pas jį į namus atvažiavo Ž. T. ir pasakė, kad yra bėdų su kroviniu ir vilkiku, kad jis buvo prasidaręs krovinį ir nuplėšęs plombas, atvyko policija ir dabar vilkikas yra sulaikytas ir turi informuoti vairuotoją, kad jis nenugabens krovinio laiku.

Liudytojas L. J. parodė, kad yra UAB „L." vairuotojas - ekspeditorius. Jis vežė krovinį iš Anglijos į Latviją, poilsiui sustojo Alytuje. Direktorius V. L. nurodė nakčiai autofurgoną pastatyti degalinėje Stateta, ką jis ir padarė. Kitą rytą V. L. jam paskambino telefonu ir pasakė, kad krovinio toliau vežti nereikės esą dėl to, kad krovino vežimas toliau nesuderintas. Analogiškus parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 54-55).

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba UAB „V. S.“, kuri užsiima krovinių pervežimu, pagalbinio darbininko-vairuotojo pareigose. Kartais automobilį su kroviniu palikdavo prie angaro (duomenys neskelbtini). Nurodymus duodavo vadybininkas Ž. ar direktorius L. T.. Angaras priklauso L. T.. Buvęs atvejis kai vilkiką su kroviniu teko palikti angaro viduje. Tekę vilkiką išvaryti iš angaro, net vėlai vakare, 22.00 - 23.00 val., taip pat dienos metu. Analogiškus parodymus liudytojas davė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.1. 88-90).

Liudytojo S. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisme BPK 276 straispnio 4 dalies pagrindu. Jis parodė, kad nuo 2014 m. dirba UAB „V. S.“ vairuotoju. Įmonė užsiima krovinių pervežimu. Jis vyksta į tolimuosius reisus užsienyje ir veža krovinius vilkikuose pakrautus krovinius. Jam teko vežti iš D. B. dėvėtų drabužių krovinius į Lietuvą ar Latviją. Dažnai grįždavo į Lietuvą poilsio dienomis, todėl vilkiką su pak-rautu kroviniu, kartais palikdavo (duomenys neskelbtini) Angare. Į angarą transporto priemones įleisdavo Ž. T., kadangi jis turi raktus (1 t., b.1. 92-94).

Liudytojo L. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu. Jis parodė, kad 2015-08-02 apie 19-20 val. pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), užsuko draugas L. Š.. Jis buvo išgėręs alaus, negalėjo vairuoti todėl paprašė jo, kad nuvežtų į jam priklausantį angarą (duomenys neskelbtini). Vyko ten su tikslu pasižiūrėti savo automobilio Mercedes Benz 220S, kurį įsigijęs gal prieš 10 metų. Angare laikė įvairią techniką, savo transporto priemones. Raktus nuo šio angaro taip pat turėjo jo brolis Ž.. Jis ten remontuodavo savo automobilius, ką daugiau veikdavo nežino. Nuvykus į angarą jis pasibeldė į duris ir kartu su L. Š. užėjo į vidų. Užėjus į angarą matė vilkiką su priekaba. Priekabos kairio šono „užuolaida“ buvo atitraukta. Priekaboje buvo sukrauti maišai su rūbais. Angare buvo apie 10 žmonių, kurie krovė maišus iš priekabos, rinko iš jų įvairius drabužius. Kur jie dėjo tuos drabužius nežiūrėjo. Buvo tiek vyrų, tiek moterų, nei vieno iš jų nepažinojo, gal jį kas iš jų pažinojo dėl to įleido. Jis galvojo, kad tie žmonės yra angare brolio leidimu, todėl nesidomėjo ką jie ten veikia. Brolio Ž. ten nebuvo. Jis su L. Š. nuėjo apžiūrėti automobilio. Maždaug po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai. Tokių žmonių, kaip R. K., L. K. nepažįsta. Jis yra UAB „V. S.“ direktorius. Ši įmonė užsiima tarptautinių krovinių pervežimu. Krovinius veža iš D. B., Vokietijos, Lietuvos. Veža įvairius krovinius, kokių prašo klientai, tame tarpe ir dėvėtus rūbus. Dėvėtus rūbus veža iš D. B. į Lietuvą, Latviją. Taip pat turi įmonę D. B. „V. L.“ LTD, kuri taip pat užsiima ekspedijavimu t. y. krovinių pervežimu. (11 t., b.1. 161-162).

Liudytojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, procese perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prieš šį asmenį 2016-09-08 ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu (t.10 b.l. 25-34). Apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad maždaug 2015 m. pavasarį, galimai balandžio mėn., į mobilų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino R. K. ir pasiūlė papildomai užsidirbti pinigų bei paaiškino, kad reikės iš puspriekabės iškrauti bei pakrauti dėvėtus drabužius. Taip pat pasakė, kad už tokį darbą bus mokami pinigai. Su pasiūlymu jis sutiko, kadangi norėjo užsidirbti, K. pažinojo iš anksčiau, nes bendraudavo su jos sūnumi A. K.. 2015 m. balandžio pabaigoje ji vėl paskambino ir pranešė, kad tą dieną reikės važiuoti krauti drabužių. Vyko su R. K., suprato, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini). Atvykus prie angaro jau buvo automobilių, kitų žmonių. Angare stovėjo vilkikas su puspriekabe, kuris buvo atitentuotas, puspriekabės viršuje matėsi pilni maišai. Angare buvo vienas vyriškis, su kuriuo R. bendravo. Pirmo atvykimo metu matė, kad iš pradžių vyriškis buvo angare, vėliau išvyko, o baigus krovimus, R. paskambinus, vėl atvažiavo. R. į šį vyriškį kreipėsi "direktoriau". Vėliau, kitų atvykimų į angarą metu, Ritos paklausius apie šiuos dėvėtus drabužius, atsakydavo, kad ne mūsų reikalas, ir į tai nesigilinti. Pirmas drabužių iškrovimas ir pakrovimas į puspriekabę užtruko apie 7-8 val. Angare pamatė, kad krovinys yra dėvėti drabužiai. Pirmo atvykimo metu, baigus darbą R. padavė 60 EUR grynais, matė ir kitiems krovusiems vaikinams davė po 60 EUR, t.y. N. V., o jos sūnui A. K. R. prasitarė, "pinigus duos namuose". Iškraunant bei pakraunant dėvėtus drabužius iš puspriekabės, matė, kad moterys, kurios rinkosi prekes, iš pradžių atsirinktas kraudavosi į savo atsivežtus maišus, o pabaigus darbą, jos atsinešdavo iš savo automobilių kitus pilnus maišus, prikrautus dėvėtų drabužių ir juos jie sumesdavo į puspriekabės viršų, jis suprato, kad jos iš namų atsiveža dėvėtus drabužius, ir taip padengdavo trūkstamą svorį. Pririnktą svorį, kiekviena moteris sverdavosi atskirai. Kiek teko matyti, svorį rašydavosi tas vyriškis, kurį R. vadino "direktoriumi", kaip vėliau sužinojo Ž.. Matė, kad K. jam mokėdavo pinigus grynais. Kiekviena moteris kas kartą prisirinkdavo ne mažiau kaip 3-4 maišus. Moterims drabužius padėdavo rūšiuoti giminaičiai. Jis į angarą dirbti vyko ne mažiau kaip 20 kartų R. prašymu. Kas kartą atvykus į angarą suvažiuodavo ne mažiau kaip 10-15 žmonių, atvykę žmonės visada būdavo tie patys, matyti iš ankstesnių kartų. Suprato, kad jie visi buvo suvažiavę R. kvietimu. R. prašė laikytis konspiracijos, niekam apie tai nekalbėti. Suprato, kad su tais drabužiais yra kažkas negerai, t.y. kad jie gauti ir iškraunami neteisėtai. Taip pat galėjo įtarti ir iš to, kad moterys pririnktą kiekį drabužių padengdavo savais atsivežtais drabužiais. Nežino, kas atitentuodavo puspriekabę ir nuimdavo nuo jos plombas, į angarą atvykus, visada puspriekabė būdavo atidengta. Jis suprato, kad savo tokiais veiksmais prisideda prie nusikalstamos veikos. Iš pokalbių su Nerijumi ir jo broliu E. suprato, kad jie taip pat įtaria, kad prekės yra gautos neteisėtai. Suprato, kad prekės priklauso kažkam kitam, ne Ž. (10 t., b.1. 62-64). 2016-08-24 M. D. apklaustas papildomai patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildomai parodė, kad 2015-08-02 apie 19 val. jis savo automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienas atvyko į angarą esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus angaras dar buvo užrakintas. Prie angaro stovėjo kiek pamena du automobiliai. Prie jų stovėjo E. V., E. K., A. K. ir R. K.. Neužilgo prie angaro atvažiavo automobiliu Ž. T., kartu su savo broliu L. T.. Jie nuėjo prie angaro. Angaro duris atrakino Ž. T. ir visi suėjo į angarą, o Ž. T. išvažiavo. Angare stovėjo vilkikas su puspriekabe. Vilkiko priekabos ir puspriekabės tentai jau buvo atitraukti. Tuomet jis E. V., E. K. ir A. K. įlipo į vilkiko priekabą iš priekabos metė ten esančius maišius su drabužiais ant žemės. Maždaug po dvidešimties minučių į angarą pradėjo rinktis moterys. Moterų buvo maždaug nuo 10 iki 15. Atvykusių moterų vardų ir pavardžių įvardinti negali, nes su jomis nebendravo. Kelias iš jų galėtų atpažinti. Atvykusios moterys, taip pat ir R. K. apsėdo ratu išmestus maišus su drabužiais ir pradėjo juos rinkti. Kiekviena moteris atsirinko sau drabužius ir juos dėjo atskirai. Joms atsirinkus drabužius, iš krūvos likusius drabužius atgal sudėjo į maišus, kuriuos jis su minėtais asmenimis atgal sukrovė į vilkiko priekabą. Tuomet iš vilkiko priekabos vėl išmetė maišus su drabužiais ant žemės, o moterys atsirišusios maišus iš jų išsipylė drabužius ir vėl rinko. Atsirinkusios ir atsirūšiavusios likusius drabužius vėl sukrovė į maišus juos užrišo, o jis su E., A. ir E. sukrovė į vilkiko priekabą. L. T. angare kalbėjosi su nepažįstamu asmeniu, jį matė pirmą kartą. Kada jis atvyko į angarą nepastebėjo. Maždaug po dviejų valandų darbo R. K. visus kvietė pasivaišinti tortu ir išgerti šampano. Suprato, kad ji švenčia gimtadienį. Kad ji būtų šventusi angare su kažkuo atskirai nuo visų, nepastebėjo. Pasivaišinus pradėjo toliau dirbti. Laukiant kol moterys atsirinks dalį drabužių, kad galėtų drabužius krauti atgal į vilkiko puspriekabę atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jį ir E. V. pristatė į Alytaus AVPK. Kiek matė moteris taip pat pristatė į Alytaus AVPK. Iš angare buvusių asmenų pažįsta E. V., E. K. ir A. K.. Taip pat gali įvardinti Žilviną ir L. T. bei R. K.. O kitų angare buvusių moterų, kaip minėjo įvardinti negali, nes nežino jų vardų ir pavardžių (10 t., b.1. 66-67).2016-08-24 M. D. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad jam K. sakiusi, kad jei kas klaus, ką dirba, tai pasakyti, kad suvirto krovinys ir padėjo sutvarkyti. Suprato, kad kažkas negerai. Perspėdavo, kad prie pat angaro nepalikti automobilių, kad niekam, nieko nepasakotų, kad telefonus paliktų automobilyje. A. K. pažinojo. E. K. jaunesnis. Jo manymu A. K., E. K. ir E. V. tikrai suprato, kad tai ką daro nėra gerai. Ž. brolį angare matė tris ar keturis kartus. Jis kalbėdavo su Ž.. Drabužius perrinkdavo skirtingos moterys, bet pamena, kad dažnai būdavo L. ir L., o R. K. būdavo visada. Būdavo moterų, kurias dažnai matydavo, bet vardų nežino. L. ir L. vardus įsidėmėjo nes girdėdavo jas garsiai vadinant vardais. (10 t., b.1. 68-69).

Liudytojos N. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, procese perskaityti BPK 276 straispnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prieš ją 2016-09-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu (9 t. b.l. 170-178).Ji parodė, kad verslo liudijimą prekiauti dėvėtais daiktais su pertraukomis turi apie 10 metų. 2015-07-26 jai prekiaujant Varėnos turgavietėje prie jos priėjo R. (pavardės nežino) kuri irgi prekiauja Varėnos turguje ir pasiūlė įsigyti dėvėtų drabužių, kuriuos galima atsirūšiuoti iš maišelių ir nusipirkti tik juos atsirūšiuotus už 5 eurus už kilogramą. Ji sutiko, todėl R. pasakė, kad 2015-08-02 reikės atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajone esantį angarą apie 19 val. ir ten bus gali išsirinkti drabužius. 2015-08-02 apie 19 val. ji ir jos vyras L. M. atvyko į angarą kur sutiko R., kuri buvo angare ir pasakė, kad gali eiti rinktis jiems patinkančius drabužius iš ant žemės numestų maišų, o po to už kilogramą reikės sumokėti po 5 eurus. Jiems atvykus jau buvo dalis žmonių, kurie rinkosi drabužius. Sunkvežimis buvo be tento, mišai išmesti ant žemės. Jos vyras stovėjo šone ir žiūrėjo, o ji rinkosi drabužius pati. Jis tik pagelbėjo pakelti maišą ir pan. Praėjus maždaug valandai ji atsirinko du didelius maišus drabužių ir du nedidelius drabužių maišus, kuriuos padėjo netoli įėjimo į angarą. Toliau berūšiuojant drabužius į angarą įėjo policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą. Drabužių krepšiai buvo išimti policijos angare. Kad nebus išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, įsigijimo dokumentai ji suprato. Atrinktus drabužius ketino parduoti. Dėl padaryto pažeidimo, kad ketino parduoti drabužius be įsigijimo dokumentų sutinka ir nuoširdžiai gailisi. (10 t., b.1. 132-133). 2016-03-01 N. M., apklausta papildomai, parodė, kad maždaug 1-2 mėnesius kartu sese J. vyko į (duomenys neskelbtini). angarą persirūšiuoti bei atsirinkti dėvėtų drabužių. Šiuo adresu drabužių rinktis vyko ir kitos moterys. R. K. pažįsta ir matymo, kuri jos seseriai pasiūlė šiuo adresu vykti rinktis dėvėtų drabužių. Dėvėtus drabužius rinkdavosi sau, kadangi jau senai vykdo dėvėtų drabužių prekybą įvairiose turgavietėse, t.y. Varėnoje, kartais Dauguose, Onuškyje. Dėvėtus drabužius rinkdavosi sau, kuriuos vėliau turguje ir parduodavo. Prisirinkusi atsirūšiuodavo tinkamą svorį, sudėdavo į savo atsivežtus maišus ir atitinkamai už pririnktą svorį pinigus mokėdavo vyriškiui, galimai jo vardas Ž.. Jo nepažįsta, teko matyti, kad R. su juo bendraudavo. Visada pinigus mokėdavo Ž. į rankas, grynais. Jokio dokumento, sąskaitos jis nerašė, nematė kad dokumentą rašytų kitoms moterims. Kiekvieną kartą kai reikėdavo vykti į angarą, telefonu pranešdavo K.seseriai. Yra vykusi nemažiau 3 kartų. Už kiekvieną kartą įsigytus drabužius Ž. mokėdavo nemažiau 250 EUR, o kas kart pasiimdavo nemažiau 50 kg. R. buvo nurodžiusi kad už 1 kg drabužių mokėti 5 EUR. Ją tai tenkino, todėl drabužius ir pirkdavo. Kiek kitos moterys prisirinkdavo drabužių ir kiek už tai mokėdavo Ž., negali pasakyti, tačiau panašiai kaip ji. Kiekvieną kartą perrenkant drabužius dalyvaudavo nemažiau 10-15 žmonių. Papildomai kiekvieną kartą ji ir kitos moterys palikdavo angare, ant stalo po 10 EUR, tiksliai kam skirti šie pinigai negali pasakyti, tačiau mano, kad šie pinigai buvo skirti vaikinams, kurie mesdavo maišus su drabužiais. Atrinktus drabužius realizuodavo turgavietėse, kartu su kitais drabužiais, kuriuos buvo įsigijusi teisėtai. Dėvėtus drabužius, kuriuos įsigydavo iš Ž., atstatydavo atsivežtais prastesnės kokybės. Jai iš R. žinoma, kad drabužių perrūšiavimas vykdavo kas savaitę, daugiausia savaitgalį. Konkrečių datų kada vyko drabužių nelabai atsimena, galėjo vykti 2015 m. liepos 12 d., kadangi tą dieną buvo sesers gimtadienis, taip pat 2015 m. liepos 26 d. Kitų dienų neatsimena. 2015 m. rugpjūčio mėn. 2 d. drabužių neįsigijo nes atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė. Tą kartą buvo prisirinkusi nemažiau 40 kg. Atsimena, kad darbužius kiekvieną kartą atsirinkinėdavo R., būdavo daug kartų būdavo iš matymo žinoma moteris, vardu L., jos mama, L., jos mama. Supranta, kad ji dėvėtus drabužius iš Ž. įsigijo be dokumentų, dokumentų neįtraukė vėliau į apskaitą, dėl to labai gailisi. Ir iki galo neįsitikino ką darė neteisėto. (10 t., b.1. 137-138). 2016-07-12 N. M. apklausta pagal naują įtarimą parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir jį supranta. Prisipažįsta kalta visiškai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodė analogiškai kaip ankstesnėje apklausoje. Papildomai parodė, kad įtarimas kad prekes įgyja neteisėtai kilo dėl to, kad reikėdavo atvežti tokį pat svorį kokį pirkdavo, nes perkant legaliai to daryti nereikėjo. Moteris į angarą kviečia R., nes kitos moterys niekada nėra sakiusios, kad jas kviečia kitas asmuo. Žino, kad R. apie šiuos darbužių įsigijimus yra prašiusi su niekuo nebendrauti, taip pat prašydavo nevažiuoti prie angaro be jos, jai neįvažiavus į teritoriją prie angaro ir nenešti maišų iš mašinos. Kad prekės galimai parduotos neteisėtai, suprato iš sekančio karto, kai teko vėl atvykti į angarą R. kviečiamai ir įsigyti drabužių. Kam tos prekės priklausė nežino. (10 t., b.1. 144-145).

Liudytojos V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, procese perskaityti BPK 276 straispnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Prieš ją 2016-09-09 ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimu (t. 10 b.l. 2-11). V. J., apklausta įtariamąja parodė, kad prekiauja dėvėtais drabužiais, avalyne. Prieš maždaug tris savaites prekiaujant Trakų rajone O. miestelyje prie jos priėjo kažkokia moteris ir pasiūlė pirkti drabužių už kilogramą po penkis eurus. Ji sutiko pirkti ir moteris pasakė, kad liepos 12 d. pardavinės iš krovininio automobilio drabužius. Adresą nupasakojo, pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini). Ji tos moters nepažįsta matė pirmą kartą. Liepos 12 d. apie 18 val. nuvyko nurodytu adresu įėjo į angarą, angare buvo daug asmenų. Vienas iš jų įlipęs į krovininį automobilį mėtė maišus ant žemės, o ji juos atrišdavo ir iš šio krepšio drabužiai jai buvo tinkami, tai jį pasidėdavo į šalį. Viso angare buvo tris kartus. Išsirinkus jai tinkamus drabužius pasverdavo atvažiavęs vyras. Už įsigytus drabužius mokėdavo tam vyrui. Šiandien taip pat buvo atvykus apsipirkti dėvėtų drabužių, angare buvo apie 15 asmenų, kurie rinkosi drabužius. Prisirinko tris maišus (10 t., b.1. 160-161).2016-03-01 V. J. apklausta papildomai įtariamąja parodė, kad su pranešimu apie įteiktą įtarimą susipažino ir jį supranta. Prisipažįsta kalta visiškai. 2015-08-02 į angarą (duomenys neskelbtini). telefonu pakvietė moteris, vardu R., kurią pažįsta iš matymo. R. kviečiama yra vykusi nemažiau 3 kartų ir visada tik jos kviečiama. Už kiekvieną kartą įsigytus drabužius mokėdavau nemažiau 190 EUR vyriškiui Ž., pasiimdavo nemažiau 40 kg. R. buvo pasakiusi, kad už 1 kg drabužių reikės mokėti 5 EUR. Kiekvieną kartą perrenkant drabužius dalyvaudavo nemažiau 10-15 žmonių. Neatsimena ar krovę maišus vaikinai buvo tie patys, jų vardų nežino ir jų nepažįsta. Perkamų drabužių svorį turėjo atstatyti atvežtais prastesnės kokybės drabužiais. Drabužius, kuriuos prisirinkdavo iš puspriekabės, sukraudavo į savo maišus ir nusinešdavo į mašiną, o iš mašinos atsinešdavo iš namų atvežtus kitus maišus su drabužiais ir juos palikdavo angare. Vėliau, šiuos maišus krovikai sukraudavo atgal į puspriekabę. Tą patį darydavo kiekviena moteris, kuri prisirinkdavo dėvėtų drabužių. Tokiu būdu ji įtarė, kad čia kažkas neteisėto, kad galimai vykdoma vagystė. Jai yra žinoma, kad toks drabužių perrūšiavimas vykdavo kas savaitę, daugiausia savaitgalį, vakare apie 19.00-20.00 val. ir užtrukdavo 4-5 val. Kiekviena moteris sverdavosi svorį atskirai. 2015 m. rugpjūčio 2 d. drabužių buvo prisirinkusi 3 maišus, nemažiau 30 kg, tačiau kadangi atvyko policijos pareigūnai ir įvyko sulaikymas už drabužius pinigų nemokėjo. Atvykimų metu visada būdavo R., ir kitos iš matymo pažįstamos moterys, L., jos mama, L., jos mama. Ji suprato, kad moteris į angarą kvietė R. R. jos buvo prašiusi su niekuo nebendrauti apie pirkimą. Supranta, kad dėvėtus drabužius iš Ž. įsigijo be dokumentų, dokumentų neįtraukė vėliau į apskaitą, dėl to labai gailisi. Pirkdama dėvėtus drabužius iš Ž., galėjo suprasti, kad tos prekės gautos neteisėtai (10 t., b.1. 165-166).

2015-08-02 angare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata, kratos protokole nurodyta, kad kratos metu rastas angare rastas krovininis automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prikrautas įvairaus dydžio spalvų maišų, kuriuose matėsi sukrauti įvairūs drabužiai. Angare buvo įvairaus amžiaus žmonių. Angare esantys asmenys nurodė savo duomenis: A. K., M. D., E. V., J. S., L. Š., L. M., A. M., N. M., R. J., D. B., R. K., L. K., L. T., L. R., K. T., V. R., E. K.. V. J. nurodė, kad jai priklauso 3 vnt., maišų, kuriuose yra drabužiai. N. M. nurodė, kad jai priklauso 4 vnt., maišų, kuriuose yra drabužiai, batai ir kiti daiktai. D. B. nurodė, kad jai priklauso 1 vnt., maišas, kuriame yra drabužiai. V. J., N. M. ir D. B. nurodyti maišai paimti. L. R. ir V. R. nurodė, kad joms niekas nepriklauso. K. T. ir L. T.(E.), nurodė, kad joms niekas nepriklauso. L. T. nurodė, kad visi maišai ir visas juose esantis tyrinys priklauso jam. Tačiau vilkikas esantis angare priklauso ne jam, o įmonei, kurios įvardinti negalėjo. Krovininio automobilio su puspriekabe plombos pažeistos. Ant stalo stovi svarstyklės. Angaro viduje, kairėje pusėje užplombuoti 5 vnt. maišų, 5 vnt. maišų kairėje pusėje prie durų, 4 vnt. maišų dešinėje pusėje. Angaras, vilkikas su puspriekabe po kratos užantspauduoti. Iš angaro paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su baterija ir SIM kortele, iš L. T. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ susim kortele ir baterija, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Angare prie vilkiko yra daugybė maišų ant žemės, kuriuose yra įvairūs daiktai. Kratos metu viso paimta svarstyklės „R.“, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su baterija ir sim kortele, 1 vnt., maišai kuriuose yra įvairūs dėvėti daiktai, 22 vnt. (2 t., b.1. 123-129).

2015-08-05 apžiūrėtas minėtas angaras, apžiūros protokole fiksuota, kad angare yra vilkikas, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į vilkiko puspriekabę sukraunami ant žemės esantys maišai su drabužiais ir kitais daiktais. Vilkiko su kroviniu svoris 31660 kg. Apžiūros metu paimta vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimo kopija, 1 lapas ir patikros sertifikato kopija Nr. 1550057, 1 lapas. (2 t., b.1. 148-152).

Į baudžiamąją bylą pateiktas Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos atsakymas į 2015-12-18 teisinės pagalbos prašymą. Teisinės pagalbos prašymo metu R. D. apklaustas liudytoju parodė, kad yra SIA „R.D.A. savininkas ir valdybos pirmininkas. Įmonės pagrindinė veikla yra prekyba naudotais rūbais ir jų eksportas. Įmonė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su ekspeditorių kompanija „Sonora RW“ (Latvija) užtikrinančią įsigytų prekių pristatymą nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos. Prekės - naudoti rūbai įgyjami D. B. iš kompanijos „FUS LTD“. Prekės dažniausiai būna supakuotos dideliuose polietileniniuose maišuose ir pakraunamos į krovininių automobilių priekabas. Prekių maišai dažniausiai pažymimi įvairiomis spalvomis nes prekės gaunamos iš įvairių vietų. Apie krovininių automobilių savininkus nieko negali papasakoti nes tai yra krovinių ekspeditoriaus kompetencija. Dažniausiai pakrovus krovinį į krovininį automobilį krovinys antspauduojamas pristatančioje valstybėje. Kalbant apie atvejį, kai kroviniui, vežamam iš D. B. į Latviją, Lietuvos teritorijoje buvo nuplėšta plomba, minėtas krovinys Latvijoje buvo gautas be plombos. SIA R.D.A. dėl to nepatyrė jokių nuostolių. Minėtu atveju į jį Latvijoje kreipėsi du vyriškiai, kalbėję rusiškai ir bandė kažką apie tai paaiškinti. Tačiau su jais nepavyko susitarti. Jų vardų, pavardžių, telefono numerių nežino, kokios įmonės atstovai, taip pat nežino (8 t., b.l. 35-40).

2016-07-05 Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovė(SIA) R.D.A, registracijos numeris 40003716476, juridinis adresas (duomenys neskelbtini) raštu nurodė, kad pagrobto 196,96 kg krovinio (dėvėtų drabužių) vertė 373, 38 EURO (4 t., b.1. 147).

2015-10-14 apžiūros protokolu fiksuota apžiūrimos elektroninės svarstyklės, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, „Labas“ sim kortelė. (2 t., b.1. 178-179).

2015-10-21 apžiūros protokolu fiksuoti apžiūrimi maišai, kuriuose yra įvairūs dėvėti drabužiai paimti 2015-08-02 kratos metu. (2 t., b.1. 183-184).

2015-10-21 apžiūros protokolu fiksluoti maišai, kuriuose yra įvairūs dėvėti drabužiai paimti 2015-08-02 kratos metu. (2 t., b.1. 188-189).

2015-10-23 apžiūros protokolu fiksuota 14 maišų, kuriuose yra įvairūs dėvėti drabužiai paimti 2015-08-02 kratos metu. (3 t., b.1. 1-3).

2015-08-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad iš V. L. paimta 2015-07-27 sutarties kopija, 1 lapas, važtaraščio kopija, 1 lapas, deklaracijos kopija, 1 lapas, važtaraščio kopija, 1 lapas. (3 t., b.1. 60-63).

2015-05-25 Alytaus aps. VPK KP SUS pateikto CD-R optinio disko vaizdo įraše, turinčiame reikšmės tyrimui, apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta: pateiktas vienas „Acme“ DVD-R diskas yra standartinės formos, kurio talpa yra 4.7 GB / 120 min. Diske esanti įrašyta informacija peržiūrima Alytaus apskrities VPK KP ENTS tarnybiniame kabinete Nr. 259, esančia kompiuterine sistema, kurią sudaro monitorius „HP L1906“ ir procesorius „HP Compad“, inventoriaus Nr. 7210007999. DVD-R diske ant kurio yra užrašyta juodos spalvos markeriu „2015-05-08 Nr. 52-PR2-7063 IT Nr. 01-1-21716-15“ atidarius kompiuteryje yra trys aplankai pavadinimu „Rec_0003“, „Rec_0004“, „Rec_0008“. Reikšmingos informacijos šiame aplanke „Rec_0003“ neužfiksuota. Atidarius antrą aplanką, pavadinimu „Rec_0004“, naudojant kompiuterinę programą „VLCPlayer“, pradedame viso jo peržiūrą. Matome nespalvotą vaizdo įrašą, trukmė iš viso 21min. Matome vaizdą angaro viduje, viduje šviesu, kairėje pusėje matome sieną iš plytų, prie sienos, kairėje pusėje matome padangos dalį, ant kažkokių daiktų užmesta keletas plokščių. Matoma patalpa užversta dėžėmis, maišais. Dešinėje pusėje, matome įvažiavusio į angarą vilkiko priekabos pat galą. Vyriškis tamsia apranga, trumpų plaukų praeina pro stebimą vaizdą, į dešinėje pusėje, už vilkiko priekabos, grįžta. Praėjus 13:40 min. matome praeinančius du vyriškius, į kairėje pusėje, galimai link išėjimo arba angaro durų. Iš karto grįžta ir vėl jų nesimato. Praėjus 19:50 min. vyriškis tamsia apranga kažką pasiima ir vėl nueina. Daugiau vaizdo nematyti. Atidarius tręčią aplanką, pavadinimu „Rec_0008“, naudojant kompiuterinę programą „VLCPlayer“, matome nespalvotą vaizdo įrašą, trukmė 30 min. Matome vaizdą angaro viduje, viduje šviesu, kairėje pusėje - siena iš plytų. Prie sienos, kairėje pusėje matosi padangos dalis, ant kažkokių daiktų užmestos plokštės. Matoma patalpa užversta dėžėmis, maišais. Dešinėje pusėje, prie žemės kažkas juda, matome moterį šviesiais plaukais. Atsisėdusi arba atsipūtusi kažką apžiūri. Praėjus 04:00 min. moteris tamsia apranga, pasilenkia, kažką užsirašo. Paima prekybines krepšius, juos padeda ir nueina už vilkiko priekabos. Matome margus, didelius prekybinis krepšius. Šviesių plaukų moteris atsisėdusi kažką atrenka ir deda į krūvas. Po 10:59 min. ateina dvi moterys ir nueina galimai link durų, į kairę pusę. Po 13:14min. jos grįžta ir nueina link dešinėj pusėje matomo vilkiko, praeina ir jos nematyti. 16:54 min. pasimato asmuo, tamsiai apsirengęs, kažką dedasi į prekybinius maišus. 18:55 min. matome praeinančią moterį, ji dedasi kažką į prekybinius maišus. Tuo metu prie maišų prieina vyriškis, maišą užriša, kitą šviesų maišą užriša ir padeda į šoną. Nueina į šalį, jo nematyti. Matoma pasilenkusi moteris, daugiau vaizdo nematyti (6 t., b.l. 125-127).

2015-06-12 Alytaus aps. VPK KP SUS pateikto CD-R optinio disko vaizdo įraše, turinčiame reikšmės tyrimui, apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta: pateiktas vienas „Acme“ DVD-R diskas yra standartinės formos, kurio talpa yra 4.7 GB /120 min. Diske esanti įrašyta informacija peržiūrima Alytaus apskrities VPK KP ENTS tarnybiniame kabinete Nr. 259, esančia kompiuterine sistema, kurią sudaro monitorius „HP L1906“ ir procesorius „HP Compad“, inventoriaus Nr. 7210007999. DVD-R diską, ant kurio yra užrašyta juodos spalvos markeriu „2015-04-24 Nr. 52-03(DS)-158-RN IT Nr. 01-1-21716-15“ įdedame į procesoriuje esantį DVD diskų leistuvą ir atidarome diską, kuriame yra du aplankai pavadinimu „20150509“ ir 20150510“. Aplankuose užfiksuota vaizdo, kad moterys ir vyriškiai iš angaro atsineša maišus, dedasi juos į automobilius bei iš automobilių neša maišus į angarą. Įeina ir išeina iš angaro (6 t., b.l. 128-132).

Iš 2015-06-15 Alytaus aps. VPK KP SUS pateikto CD-R optinio disko vaizdo įrašo, turinčio reikšmės tyrimui, apžiūros protokolo nustatyta: pateiktas vienas „Acme“ DVD-R diskas yra standartinės formos, kurio talpa yra 4.7 GB / 120 min. Diske esanti įrašyta informacija peržiūrima Alytaus apskrities VPK KP ENTS tarnybiniame kabinete Nr. 259, esančia kompiuterine sistema, kurią sudaro monitorius „HP L1906“ ir procesorius „HP Compad“, inventoriaus Nr. 7210007999. DVD-R diską, ant kurio yra užrašyta juodos spalvos markeriu „2015-04-24 Nr. 52-03(DS)-158-RN IT Nr. 01-1-21716-15“ . Atidarius aplanką„Rec_009.avi“, naudojant kompiuterinę programą „VLCPlayer“, iš failo, kurio pavadinimas „Rec_009.avi“, matoma nespalvotas vaizdo įrašas, kurio trukmė 27:32val. Angaro viduje šviesu, kairėje pusėje plytų siena, prie sienos kairėje pusėje padangos dalis, ant kažkokių daiktų užmesta keletas plokščių. Matoma patalpa užversta dėžėmis, maišais. Dešinėje pusėje, matoma įvažiavusio į angarą vilkiko priekabos galas, vaikščiojantys vyrai ir moteris, ant žemės matosi didelės talpos margi krepšiai. Šie asmenys kažkur nueina ir vėl grįžta. Matosi moters siluetas, ji kilnoja ir apžiūri drabužius ( kelnes, striukes), paskui juos deda į šalia esančius maišus, kitus pasideda šalia maišų, vėl kažką apžiūri, paskui kažką užsirašo. Po 20 min. matomos dvi moterys, iš maišų išimančios daiktus, juos apžiūrančios, matomi vaikščiojantys vyrai, kurie išeina ir ateina nešini kitais dideliais maišais (6 t., b.l. 133-135).

2015-07-17 pažyma dėl R. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės apie įeinančių, išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių analizę (7 t., b.l. 18-20), 2015-07-17 pažyma dėl L. E. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės apie įeinančių, išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių analizę (7 t., b.l. 21-23), 2015-07-17 pažyma dėl L. R. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės apie įeinančių, išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių analizę (7 t., b.l. 24-26), 2016-06-06 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas apie kontroliuojamą Ž. T. mobilaus ryšio telefono numerį (7 t., b.l. 33-37), 2015-07-17 pažyma dėl Ž. T. naudojamo mobilaus ryšio telefono išklotinės apie įeinančių, išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių analizės (7 t., b.l. 41-44), 2016-06-06 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas apie kontroliuojamą R. K. priklausantį mobilaus ryšio telefono numerį (7 t., b.l. 63-68) rodo tarp šių asmenų vykusį bendravimą telefoniniu ryšiu.

Iš 2016-11-08 R. K. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių analizės nustatyta, jog Ž. T. kartu su R. K. organizavo vykimą. T. telefonu informuodavo, kuriuo laiku susitinkama. Tuomet R. K. skambindavo asmenims kraunantiems krovinį, tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo M. D., S. P., N. V., E. V. ir R. K. sūnūs – A. bei nepilnametis E.. Tuomet skambindavo moterims, prekiaujančioms dėvėtais drabužiais, ir jos atvykdavo rinktis drabužių, dažnai su šeimos nariais. Perrinkus drabužius Ž. T. dažnai nebūdavo krovimo vietoje, tuomet R. K. skambučiu arba žinute informuodavo Ž. T. apie darbo pabaigą ir jis atvykdavo paimti pinigų, kai kuriais atvejais pinigus paimdavo R. K.. Klausantis pokalbių gauta duomenų, kad R. K. moko asmenis konspiracijos, į nusikalstamą veiką įtraukė nepilnametį sūnų E., nurodo, kokias sumas gavo iš prekybos dėvėtais drabužiais.

Gautų duomenų pagrindu galima teigti kad dėvėtų drabužių perrinkimas buvo organizuojamas 2016-04-25, nes 14:35:02 val. R. K. skambino M. D. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikslino, kad šiandien tikrai reiks, ar rytoj reiks, nežino. 4:39:04 val. R. skambino savo vyrui L. K. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad ji paskaičiavo šiandienos uždarbį turguje, kad jos - 480, o M. - 140. Abi „padarė“ virš 600. 20:08:05 val. Ž. T. paskambino R. ir informavo, kad atvažiuotų. R. 20:08:37 val. skambina M. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir praneša, kad jau galima važiuoti. 20:09:02 val. paskambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi N. V. ir pasako, kad reikia važiuoti. 20:29:21 val. R. K. skambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) L. E. ir praneša kad jau. 20:30:23 val. R. paskambina D. B. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir praneša važiuoti ir paprašo jos paskambinti savo draugei. 20:31:01 val. R. paskambina V. M. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasako, kad jau važiuotų. Iš pokalbių galima suprasti, kad R. skambina pažįstamoms moterims, kurios prekiauja dėvėtais drabužiais ir jas informuoja, kada reikia atvykti į angarą.

2015-04-26 01:21:02 val. R. K. paskambina T. T. ir pasako, kad jau pabaigė, gali atvažiuoti.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-04-26. 14:37:00 R. K. skambina N. V. ir jo klausia, ar jis suprato, kad šiandien susitinka. Atsako, kad suprato, susitaria vakare susiskambinti. 19:23:53 skambina M. D. ir informuoja jį, kad jie šiandien bus „trise“, kad šiandien bus greičiau, nes vilkikas be priekabos ir jie greičiau susitvarkys. Informuoja, kad vakare apie 20.00 val., dėl važiavimo laiko turi paskambinti. 20:17:07 val. vėl skambina M. ir liepia iš karto važiuoti ir pasako, kad šiandien ji atveš sūnų E.. Paprašo, kad žiūrėtų, kad niekas nematytų. 20:17:43 val. R. skambina N. V. ir pasako dabar važiuoti, „iš karto“. 20:51:52 val. Ž. T. skambina R. ir klausia, ar ji „netoli“. R. K. atsako, kad vietoje, Ž. T. nurodo, kad dar ne, prašo jos palaukti kur toliau, prie pagrindinio kelio. R. K. skambina moterims ir prašo sustoti kur nors, nevažiuoti, o laukti jos skambučio. 20:59:20 val. paskambino Ž. T. R. K. ir informavo, kad jau gali važiuoti. R. K. skambina moterims ir nurodo važiuoti. 01:44:36val. R. K. skambina T. T. ir prašo duoti jai dar vieną valandą, į pabaigą pasuks. 02:18:12 val. R. K. skambina T. T. ir pasako, kad jau baigė. R. K. skambina V. M. ir klausia, ar jau namie, informuoja, kad dabar bus trečiadienį, o kitą penktadienį bus „škotas“, kur Kaune registruojasi į eilę, pasiruošti dviem kartams.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-04-28. 10:09:22 val. R. K. skambina T. T. ir klausia, ar šiandien vyks kas nors. Ž. T. pasako, kad jie šiandien susitiks. Tada R. K. paskambina D. B. ir pasako, kad šiandien reiks ir ją įpareigoja paskambinti jos draugei. 10:24:56 val. R. K. paskambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) N. V. ir informuoja, kad reiks važiuoti. 10:28:23 val. R. paskambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) V. ir informuoja kad šiandien reikia važiuoti. 10:29:33 val. R. K. paskambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi D. R., ir ją informuoja, kad reikia šiandien „ten“ važiuoti. R. K. dar kartą pasako, kad šiandien ir savaitgalį, o penktadienį bus „škotas“, kad ji pagalvotų, nes pasiūlymas būna vieną kartą metuose. 11:05:01 val. R. K. paskambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) L. E. ir praneša, kad šiandien reiks važiuoti. L. E. pažada paskambinti L.. 12:50:15 val. A. K. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambina R. K., ji pasako, kad šiandien ir galimai šeštadienį reiks važiuoti, kad jeigu norės, A. galės padėti. 20:09:05 val. R. K. paskambina T. T. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo klausia, ar niekas nesikeičia, šis patvirtina, kad ne, kad dabar gali važiuoti. Iš karto R. K. paskambina M. D. ir nurodo jam važiuoti, tada paskambina N. V. ir nurodo vykti ir pradėti be jos. Tada skambina V. M., D. B. praneša, kad jau ir kad D. paskambintų savo draugei L. E., kad ji paskambintų L.. Kitos dienos 03:12:25 val. R. K. paskambina vyrui L. K. ir prašo atrakinti duris, yra prie durų.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-04-30. R. K. organizuoja iškrovimą skambindama L. R., ši pasako, nežino ar bus, L. neprisiskambina, nes eina į balių, D. B., V. M., D. R. ir krovikams S. P., M. D., N. V., sūnui A. K.. 01:02:02 val. R. K. paskambina T. T. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir praneša jam, kad jos jau į pabaigą ir paprašo atvažiuoti, nes teritorijoje pradėjo važinėti kažkokie automobiliai.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-02, R. K. organizuoja iškrovimą ir 01:54:31 val. paskambina T. T. ir praneša jam kad jau ji į pabaigą.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-06. 11:44:07 val. R. K. skambina T. T. ir paklausia, ar duos jis jai „išeiginę“, ar ne, pasitikslino, kada reikia važiuoti.

2015-05-07 13:16:16 val. Ž. T. paskambina R. K. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasako, kad reiks važiuoti šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį.

2015-05-08 R. K. informuoja moteris skambindama, kad rytoj susitiks. 14:09:22 val. paskambina N. V. ir pasako, kad jo ir jo brolio E. reikės šeštadienį ir sekmadienį, o jo ir pirmadienį. 2015-05-09 vakare skambina ir visus informuoja, kad reikalinga vykti. D. B. pasako skambinti savo draugei, važiuodamos pasižiūrėtų ar nėra svetimų mašinų. 2015-05-10 03:00:18 val. Ž. T. paskambina R. K., kuri jam pasako, kad pusvalandis liko, ne daugiau. 03:31:06 val. Vėliau ji skambina ir sako „jau“.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-11. R. K. 20:29:34 val. paskambina M. D. ir informuoja, kad 21.00 val. turi būti, pasiimti E. ir geriau ten palaukti ir viską pradėti. Priminė, kad viską reikia mesti į jos pusę. 20:57:41 val. R. K. paskambina į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi N. N., sakydama „N., jau skambink V.“. Po to R. K. skambina kitoms moterims nurodydama vykti. 2015-05-12 02:02:03 val. R. K. paskambina T. T. T. ir sako: “nu nu, jau”. 10:03:27 val. R. K. paskambina D. B. į ir sako, kad ką ji pasakys - būtų tarp jų. R. pasako, kad yra daroma dar viena komanda, ir klausia, ar ji norinti būti kitoje komandoje. D. B. pasitikslina, ar tai reiškia būti ir vienoje ir kitoje komandoje, ar ji (R.) irgi bus toje komandoje, R. K. atsako teigiamai, ji privalo, nes yra patikėtinė. Prašo D. B. pagalvoti, sakydama kad visus kartus gal ne, bet pro retą pasiimtų D..

2015-05-15 8:42:48 R. K. paskambina iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi D. R., pokalbio metu moterys kalbasi kaip sekasi turguje. R. K. sako, kad ir N. prastai, klausia: “aš be užuolankų klausiu, kur tu prekes imi?”. D. atsako, kad nuo seno turėjo užsipirkusi po 35, iš Šiaulių parsivežė be proto ir jais prekiaujanti. Tada R. K. paklausė A. iš kurio vairuotojo imdavo. D. atsako, kad ten retai būna. R. K. vėl paklausia: “aš už tai ir klausiu iš kokio vairuotojo imdavot.” D. atsako, kad iš A.. Tada R. sako, kad yra toks dalykas, gali būti ji galinti D. pakviesti važiuoti. D. atsako, kad labai smagu būtų. Tada, R. K. nurodo D. „burną ant užtrauktuko“, o D. jos paklausia, ar ji galinti A. apimti. R. K. atsako pagalvosianti. Tada ji nurodo, kad D. atvažiuotų be vyro, kad susiruoštų. R. K. D. liepia niekam nieko nešnekėti, kad „burna ant užtrauktuko“, jei važiuos - turės pasiimti normaliai, o ne „šūdeliauti“, kad tokia tvarka įvesta, kad sėdėtų, su niekuo nešnekėtų, su niekuo nebendrautų. D. klausia ar A. nepaims, nes jos sesė, nori kad jai būtų irgi geriau. R. K. sako pagalvosianti, suderins su kitu atsakingu žmogumi, paskui aptars.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-16. 19:56:50 val. R. K. skambino M. D. ir nurodė „vietoje“ būti 20.20 val., paimti E.. Paklausė, po kiek laiko E. išeiti, M. D. pasakė kad po 10 min. Tuoj pat skambino N. V. ir liepė su broliu būti po 20.20. Po to skambino D. B., pasakė “jau”, liepė paskambinti savo draugei L., D. R., V. M., į MRT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi N. N.. 00:47:27 val. skambina T. T. pranešdama, kad jau pabaiga.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-17. R. K. skambinėja ir organizuoja susitikimą vakare. 2015-05-18 01:26:53 skambina T. T. ir sako po „biškutį“.

2015-05-18 02:18:04 val. D. R. skambina R. K., ji informuoja, kad rytoj reiks susitikti kelioms valandoms ir būti pasiruošusiai, išsimiegoti ir liepia būti „ant užtrauktukų“. 13:12:46 val. paskambina D. B., pokalbio metu pasako, kad kalbėjo su Ž., viskas turėjo prasidėti nuo penktadienio, tačiau keičiasi planai, kad per pietus paskambins ir pasakys, reiks kelioms valandoms. R. K. pasako, kad jeigu galės - ims per viršų ir duos, nes niekas niekur neatsidaro, tai gal per viršų. 13:40:31 val. Ž. T. skambina R. K., ji klausia kaip reikalai, jis pasako, kad turi problemų. 13:48:02 R. K. skambina N. V. ir liepia ilsėtis, dabar atšaukta, susitiks savaitgalį.

2015-05-21 19:25:48 val. Ž. T. skambina R. K., ji klausia, ar skirs pasimatymą, jis atsako, ne, rytoj, kažkas šeštadienį, sekmadienį. Susitaria susiskambinti.

2015-05-22 R. K. telefonu skambindama nurodo krovėjams ir moterims, kad vykimas vyks šeštadienį ir sekmadienį.

2015-05-23 SMS žinutėmis informuoja „šeštad. sekmad“. Vakare nurodo skambindama atvykti, tik nieko nesinešti. 2014-05-24 02:13:06 val. R. K. skambina T. T., praneša „jau“.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-24. R. K. vakare organizuoja išvykimą. 2015-05-25 02:47:28 val. paskambina T. T., kuris atsiliepęs sako:„gerai“.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-25. R. K. organizuoja vykimą. 2015-05-26 02:10:48 val. paskambina T. T. ir klausia, ar jis girdi. Atsako, kad girdi.

Iš 2015-05-26 R. K. telefoninių pokalbių darytina išvada, kad Ž. T. organizuoja krovinio iškrovimą V., prašo R. K. surasti krovėjus, klausia, kiek moka už darbą. R. sako, kad „tris“ tai tikrai gaus, o „ketvirtą“ gal gaus, gal kažkas iš Vilniaus prisijungs, moka po 60. K. 17:41:20 val. skambina M. D. ir siūlo važiuoti į V. išmesti iš „fūros“ skudurus. Reiks su savo automobiliu važiuoti, Ž. sumokės, važiuotų E., N. skambins ir dar ketvirto žmogaus reikia. M. dringelis pažada paimti draugą. 17:47:15 val. R. K. paskambina N. V. ir siūlo vykti į V.. Jis sutinka. 18:44:12 val. Ž. T. paskambina R. K. ir pasako, kad šiandien neišeina, rytoj nuo aštuntos ryto prasideda darbas. R. K. pasako, kad savo „mazgį“ nuo mokyklos „nuims“, M. ir N. važiuoja, o A. prisijungs Vilniuje. M. gal savo draugą paims. Ž. T. sako, kad nori greičiau atsikratyti, kad žmogaus mašina, ėda sveikatą visą dieną, kad neturi kur padėti. Rytoj pažada R. informuoti. Susitaria susitikti degalinėje A., kur „cepelinai“, liepia vaikinams būti septintą ryto. 19:00:53 val. R. K. paskambina M. D. ir pasako, kad rytoj septintą susitinka pirmo Alytaus degalinėje, A. Vilniuje prisijungs, važiuoja N., reiks paimti ir E.. 19:03:20 val. R. K. paskambina N. V. ir informuoja, kad direktorius jų lauks ryte apie septintą, M. juos paims, palauktų degalinėje Ž.. 19:48:56 val. R. K. skambina E. K. ir liepia šiandien ilsėtis, o rytoj jį M. paims 6.15val. ryte.

2015-05-27 06:48:19 val. R. K. skambina M. D. ir jo klausia, ar jau važiuoja, ar dar laukia. M. D. atsako, kad jie dar laukia „miegalio“. 13:44:53 val. R. K. skambina sutuoktiniui ir sako, kad E.. parašė žinutę pirmą valandą, kad čia kažkoks „šūdas“, dar tik pusę darbo padarė.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-29. 12:01:00 val. Ž. T. skambino R. K. ir sakė, kad šiandien jos „užsimanys“, kaip visada - tuo pačiu laiku. R. K. organizuoja vykimą. 2015-05-30 00:42:20 val. ji skambina T. T. ir sako „jau, jau“.

2015-05-29 19:59:46 val. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambina R. K. J. S. ir prisistato J., D. rekomenduota. R. K. supratusi, jos paklausė ar D. jai papasakojo „tą visą dalyką“. Ši atsakė, kad D. nieko jai nepasakojo, kad ji viską žino. Aštuoni metai tuo užsiima. R. K. informuoja, kad „po mažai“ negalima važiuoti, ten virš „šimto gerų“ reikia visada imti, du kartai tai tikrai per savaitę būna. Paklausė J. ar bus su dukra. J. S. atsakė teigiamai. R. K. J. S. toliau dėsto, kad pas juos tokios sąlygos - jokiu būdu, kaip sako tardys ar žudys - negalima sakyti, kad čia važiuojate. Jokių kalbų, atvažiuoji savo darbą dirbti ir kitų žmonių nematai. Kad visada „pakeitimas“ būtų tvarkingas, nebūtų jokių lietuviškų etikečių. J. pasakė - du kartus neišeis, tik vieną kartą. R. pasako, kad nuo šios savaitės galės pradėti. Pokalbio gale R. K. J. S. pasako, kad 1 kg. - 5 eurai ir kad pagalvos dėl J. ir paskambins.

2015-05-31 10:45:53 val. M. D. paskambina R. K. ir jos klausia, ar šiandien jie susitinka, R. K. sako - taip. Vakare R. K. organizuoja vykimą. 2015-06-01 03:48:46 val. R. K. skambina T. T. ir jam sako labas rytas, jis atsako aha.

2015-06-02 18:49:23 val. R. K. paskambina B. ir B. pasakojo, kad ji kalbėjo su L., ji atsisako, nes su vyru pasitarė, jis jai nepadeda, o jai per sunku. R. K. atsako, kad gal gerai, nes jis tas žmogus, kuris gali pavesti. Tada R. K. sako, kad reikia sukti galvą dėl dar vieno žmogaus.

2015-06-04 R. K. skambina J. S. ir nurodo, kad rytoj susitinka. Klausia, ar ji žino A., J. S. atsako - „daugmaž“, ji žino kur važiuoti, link žiedo, link D. kur gyvena. Susitarė susitikti prie autobusų stoties, parduotuvės „Maxima“. J. pasako, kad jos automobilis VW Sharan, sidabro spalvos, numeris - (duomenys neskelbtini). R. nurodo būti apie šeštą valandą ir palaukti. R. K. skambina M. D., D. R., D. B., D. B. ir N. V. ir sako, kad susitinka šeštadienį.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-06-06. 14:47:54 val. R. K. skambina T. T. ir klausia ar be aštuonių niekaip, atsako, panašiai, kauniečiams išvažiuoti reiktų šeštą, Ž. T. atsako, kad septintą. R. K. sako, kad čia bobos, 1,5 valandos važiuoja, iš K., o ne iš K.. K. telefonu visus informuoja, kad pradeda apie 8 val. 2015-06-07 01:20:08 val. R. K. skambina Ž., bet jis nekelia, tada 01:21:28 val. parašo SMS žinutę.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-06-07. 11:11:28 val. M. D. skambina R. K. ir ji jo klausia, ar jie šiandien susitinka, nes be proto tas E. nori, jo, atsako M.. Vakare K. skambina moterims nurodydama vykti. 2015-06-08 01:58:50 val. R. K. skambina T. T. ir sklausia, ar jis gali, jai atsako teigiamai.

2015-06-11 18:17:53 val. R. K. parašo T. T. SMS žinutę su turiniu: „laba ar penktadienį susitinkam“. Gauna atsakymą: “jo“. Vakare visus informuoja telefonu apie susitikimą rytoj.

2015-06-12 14:09:32 val. R. K. paskambina T. T. ir klausia - ar šeštadienis ar sekmadienis, Ž. T. atsako, kad sekmadienis. K. visus informuoja, kad darbas sekmadienį.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-06-12. 18:54:42 val. Ž. T. skambina R. K. ir sako, kad tuoj pasiims mašiną ir paskambins, kad ji irgi šildytų variklį. R. K. skambina ir informuoja apie moteris ir krovikus apie vykimą. 2015-05-13 02:00:51 val. R. K. skambina T. T. ir sako, kad laukia.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas2015-06-13. 12:35:06 val. R. K. parašo SMS žinutę T. T. su turiniu: „ar niekas nesikeičia dėl vakaro“. Ž. T. atrašo:“ vakare“. 19:35:47 val. Ž. T. paskambina R. K. ir klausia, ką ji gero, R. K. atsako, kad valgo. Tada jai liepia pavalgyti ir atvažiuoti. R. K. skambina ir informuoja, kad reikia važiuoti N. V., M. D., D. R., D. R., D. B..

2015-05-14 01:49:49 val. Ž. T. skambina R. K., ji sako jam - po truputį.

Analogiškai T. T. informavus apie susitikimus, R. K. apie vykimus informuoja krovėjus bei moteris parduodančias dėvėtus drabužius 2015-06-21, 2015-06-22, 2015-06-26.

2015-06-27 01:01:09 val. R. K. skambina T. T. ir sako, kad jis gali jau atvažiuoti. Ž. T. sako, kad jis labai toli ir paprašo jos sutvarkyti, ši atsako, kad be problemų, paklausia kaip durys užsirakina. 01:32:43 val. R. K. paskambina T. T. ir pasako, kad užrakino, klausia kaip pinigus paduoti, informuoja, kad vakar vakaro rezultatas - virš 4.

Analogiškas krovimas užfiksuotas 2015-06-28. 21:38:17 val. R. K. paskambina T. T. ir jo paprašo atvažiuoti, nes kažkas prie mašinų, kokios bobos rėkia, kad pagavo vagį, kurą vagia ar medį, prašo atvažiuoti ir pažiūrėti. Ž. T. nurodo neiti niekam į lauką ir sako kad ten atvažiavę pas kažką, paprašo nešnekėti garsiai, o tyliai dirbti ir viskas. 21:52:25 val. Ž. T. paskambina R. K. ir jos klausia, ar ten ramybė, R. K. jam atsako, kad ten pagavo kurą vagiant, o dabar išvažiavo. R. K. paklausė, ar dirbti toliau. Ž. T. liepia neiti į lauką, jei nori „myšt“, eiti į kitą pusę, yra išėjimas.

Sekantis krovimo organizavimas užfiksuotas 2015-07-03 vakare, dalyvauja sūnus E. K., 21:57:57 val. Ž. T. paskambina R. K., ji jam praneša, kad jau baigė, jo klausia, ar gali Kėdainius pasverti ir paleisti, Ž. T. atsako teigiamai.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-07-07, tačiau R. visiems perskambina, kad visi važiuotų namo. 20:00:32 val. R. paskambina sūnui A. K. ir pasako, kad jau grįžo namo, buvo nuvažiavusi drabužių, bet dideli maišai, nėra kam padėti.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-07-12.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2016-07-13.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-07-17. Iš R. K. pokalbių su Ž. T. galima suprasti, kad drabužius rinktis atvyksta nauji asmenys, užfiksuoti R. K. skambučiai L. E. mamai K. T., V. J. bei nepilnamečiui sūnui E. K..

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-07-19.

2015-07-20 21:06:33 val. V. J. paskambina R. K. ir pasako, kad kažkokia moteris norėtų važiuoti, kad joms reikia susiskambinti, susitaria susiskambinti vėliau.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-05-24, iš pokalbių suprantama, kad R. K. naudojasi ir kitu telefono abonento numeriu, kuriuo skambina moterims ir vaikinams pranešti apie važiavimo laiką.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-07-26.

Sekantis krovimo organizavimas užregistruotas 2015-07-28. R. K. skambino M. D. ir liepė jam paimti jos nepilnametį sūnų E. K. (7 t., b.l. 72-102).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamųjų Ž. T. ir R. K. veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už atvirą svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobimo svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišnevagystė) arba automobilio vagystė, arba pagrobimą strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastuktūrą sudarančio turto.

Kaltinamųjų Ž. T. ir R. K. veika objektyviai reiškiasi per vieną iš alternatyvių veikų požymių - įsibrovimą į saugyklą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52, 15 p. nurodyta, kad saugykla – tai objektas, specialiai įrengtas ir skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių nelaimių ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Taip pat nurodyta, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma įsibraunant į saugyklą. Sistemiškai analizuojant šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimą darytina išvada, kad objektas, kuris pagal funkcinę paskirtį nėra saugykla, ja tampa, jei jis atitinka saugyklos kriterijus, t.y. kai jame saugomos materialinės vertybės ir jis yra apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis, ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji Ž. T. ir R. K. pagrobė dėvėtų drabužių krovinį iš vilkiko su priekaba, kuriais gabenamas tarptautinis krovinys pagal CMR važtaraštį ir kuris yra apsaugotas tam tikromis saugumo priemonėmis – užtraukiamu tentu, plombuotas. Taigi, nuo vagysčių ar kito pašalinio poveikio krovinys yra apsaugotas specialiomis mechaninėmis priemonėmis, vežėjui į paskirties vietą jį privalu nugabenti neatidarytą, su nepažeistomis plombomis, nepažeistu tentu. Nors kaltinamasis Ž. T. teisme duodamas parodymus nurodė, kad krovinys nebuvo plombuotas, tačiau tokie parodymai paneigiami jo paties paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad “…jis paprasčiausiai ištraukia tą vinuką ir išsineria trosas ir tuomet galima atitraukti puspriekabės užuolaidą iš šono per visą puspriekabės ilgį, o plomba lieka nepažeista” (11 t., b. l. 184-186). Liudytojas R. D., kuris yra krovinio gavėjo Latvijoje valdybos pirmininkas nurodė, kad krovinys atvyko su nuplėšta plomba (8 t, b. l. 35-40). Sprendžiama, kad šios baudžiamosios bylos atveju vilkikas su priekaba, kurio krovinys buvo specialiai apsaugotas mechaninėmis priemonėmis, yra saugykla, taigi, mechaniškai pažeidus plombą ir nuėmus krovinį dengiantį tentą buvo įsibrauta į saugyklą.

Apklausos teisme metu kaltinamasis Ž. T. pakeitė parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime ir dėl įsibrovimo požymio nebuvimo paaiškino esą jis dėl galimybės sau atsikrauti reikiamą kiekį dėvėtų drabužių buvo susitaręs su Latvijos įmonės užsakovo atsakingu darbuotoju, kurio vardas Raimundas, pavardės nežino. Jie esą buvo sutarę, kad jis (Ž. T.) išsikraus dalį krovinio Lietuvoje, atsirinkdamas sau tinkamas prekes, tačiau į Latviją atveš tokį kiekį rūbų, koks yra nurodytas prekių važtaraštyje, nes esą prekių gavėjui Latvijoje nebuvo svarbu daiktų kokybė, bet buvo svarbus tik prekių kiekis. Tokiu susitarimu su minėtu Raimundu esą buvo pasiekta abipusė nauda, nes latvių įmonės atstovui už leidimą atsirinkti iš krovinio dalį tinkamų daiktų jis pažadėjo nuolatines krovinio ekspedijavimo paslaugas už žemesnę kainą. Tokia kaltinamojo versija, kuri buvo išsakyta tik teisme, akivaizdu, yra grynai gynybinė, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apie jokį susitarimą su krovinio gavėju dėl gauto leidimo savo nuožiūra atsikrauti dalį krovinio apklausose neminėjo, taip pat ši kaltinamojo versija neatitinka logikos, kadangi Ž. T. vadovaujama UAB “L.” kaip vežėjas buvo sudaręs pervežimo sutartį ne su krovinio savininku Latvijos įmone SIA R.D.A., kurios valdybos narys yra R. D. ir galimai būtent šį asmenį kaltinamasis nurodė duodamas parodymus teisme, bet su pervežėjo įmone UAB “L.”, kuri pagal sutartį su kaltinamojo brolio L. T. vadovaujama įmone UAB “V. S.” buvo susitarusi dėl krovinio pervežimo (3 t. b.l. 64), taigi kaltinamasis Ž. T. neturėjo tiesioginių sutartinių santykių su krovinio gavėju SIA R.D.A. ir todėl nėra logikos, kad jis susitarė su šios įmonės vadovu dėl tariamai jam suteikiamo leidimo atsikrauti Lietuvoje dalį gabenamo krovinio sau svorio išlyginimui pakraunant kitas prekes.

Vagystės, įsibraunant į saugyklą, sudėtis yra materiali. Vagystė laikoma baigta užvaldžius bent dalį svetimo turto ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti, naudotis savo nuožiūra (LAT nutartys 2K748/2003, 2K-25/2002, 2k-234/2006, 2K-630/2011 ir kt.). Byloje nustatytomis aplinkybėmis dalis turto kaltininkus užklupus policijos darbuotojams Ž. T. jau buvo užvaldyta, t.y. kaltinamasis Ž. T. vilkiką su priekaba buvo įvairavęs į saugią nuo pašalinių akių vietą - broliui L. T. priklausantį uždarą angarą, sugadinęs plombos mechanizmą, iš kilpų ištraukęs palaikantį tentą trosą, tentą atkėlęs ir taip paruošęs krovinį pardavimui, už parduotus daiktus tikėjosi gauti užmokestį, t.y. Ž. T. daiktus pardavinėjo. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad Ž. T. su krovinio dalimi, krovikų iškrauta ant grindinio, elgėsi kaip su savo ir buvo įgijęs realią galimybę taip elgtis savo nuožiūra. Kita dalis krovinio, kurios krovikai pasirodžius policijos pareigūnams nespėjo išmesti ant grindinio ir kurio sukviestos moterys nespėjo perrinkti, liko paruošta užvaldymui. Taigi, padarytoje veikoje yra pakankamai sudėties požymių, leidžiančių kvalifikuoti veiką kaip baigtą nusikaltimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos Ž. T. užvaldytas daiktų kiekis sudarė 196,96 kg, o vertė, kaip nurodo krovinio savininkas bendrovė SIA "R.D.A", sudaro 373,38 Eur (4 t, b.l. 151-152). Įvertinant likusią krovinio dalį veika galėtų būti vertinama kaip pasikėsinimas, tačiau tik tuo atveju, jei kaltininko Ž. T. tyčia būtų nukreipta pagrobti didelės vertės svetimą turtą, nes didelės vertės turtas yra veiką kvalifikuojantis požymis (BK 178 straipsnio 3 dalis) ir šio turto nepavyktų užvaldyti. Tačiau šios bylos atveju kaltinamuosius užklupus policijos pareigūnams jiems dar nebaigus nusikaltamos veikos ir nesant įrodymų apie tikrąjį sumanytos vagystės mastą, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal atsiradusias pasekmes. Taigi, kaltinamajame akte dėl kaltinimo T. T. nurodyta “bei pasikėsino pagrobti daugiau krovinio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, policijos pareigūnams nutraukus vagystę”, kas akivaizdžiai yra pertekliniu kaltinimu, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir todėl iš kaltinimo šalintina.

Pažymėtina, kad krovinio vertė šiuo atveju, kai neįrodytas didelės vertės požymis, neturi lemiamos reikšmės, nes veiką kvalifikuoja ne kiekio, bet įsibrovimo į saugyklą požymis, veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Vertinant Ž. T. veiksmus būtiuna pastebėti, kad prokuroras kaltinime nurodo Ž. T. vagystės organizatoriumi ir kvalifikuoja jo veiką per BK 24 straispnio 4 dalį. Tačiau įvertinus Ž. T. faktiškai atliktus veiksmus matyti, kad jis ne organizavo vagystę, bet pats atliko vykdytojo veiksmus. Dėl to jo padaryta kvalifikuota vagystė turi būti kvalifikuojama ne kaip organizatoriaus, bet kaip vykdytojo per BK 24 straipsnio 1 dalį, 3 dalį. Dėl tokio kaltinimo pakeitimo teisme kaltinimo ribos, nustatytos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti kaltinamąjį teismui, nėra peržengiamos, kaltinimas nėra esmingai skirtingas faktinėmis aplinkybėmis, bet skiriasi tik teisinis kaltinamojo vaidmens bendrininkavime pagal tą pačią baudžiamąją veiką įvertinimas, kas kaltinamojo padėties nesunkina ir pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nereikalauja kaltinamojo įspėjimo proceso metu dėl jo kitokio vaidmens įvertinimo esant toms pačioms faktinėms veikos aplinkybėms.

Kaltinamasis Ž. T. veikė kartu su R. K.. Pastaroji baudžiamosios bylos duomenimis, sutikdama T. T. į vagystės vietą pristatyti pirkėjų bei krovinio krovėjų, iš anksto pažadėjo T. T. pasirūpinti vogtų daiktų pardavimu (realizavimu). Nors kaltinamosios parodymais ji tariami nesuprato tikrosios jos ir kitų jos surastų pirkėjų perkamų daiktų kilmės, nes ji esą buvo pakviesta Ž. T. palankia kaina iš jo nusipirkti daiktų, tačiau tokie parodymai paneigiami kita baudžiamosios bylos medžiaga. Visų pirma, duodama parodymus pati kaltinamoji nurodė, jog ji galėjo suprasti, kad rūbai nėra Ž. T. nuosavybė. Antra, R. K., susipažinusi su Ž. T., jau nuo 2015 metų balandžio mėnesio su juo bendradarbiavo – kaip pati nurodė, apie 8-12 kartų lankėsi jo brolio angare N. kaime tuo pačiu tikslu – įsigyti daiktų (rūbų), pasirūpindavo kitų pirkėjų ir krovėjų kvietimu, angare jau stovėdavo Ž. T. atvairuotas ir atidengtas rūbų atsirinkimui paruoštas vilkikas, krovinių perkrovimai vykdavo vakarais ir užtrukdavo iki vėlyvos nakties. M. D. patvirtino, kad jam R. K. buvo nurodžiusi, kad jei kas klaus, ką jis dirba, reikia sakyti, kad suvirto krovinys ir jis padeda sutvarkyti, taip pat R. K. perspėdavo prie angarų nepalikti automobilių. Telefoniniai R. K. pokalbiai su krovikais ir pirkėjomis yra aiškiai konspiracinio pobūdžio, trumpi, nurodomojo pobūdžio, pašaliniam asmeniui visiškai neinformatyvūs, iš jų matyti, kad asmenims iš anksto buvo žinoma, kur jie turi atvykti, nurodyta laikytis atsargumo. Jos frazės tokios kaip :”Žiūrėk, kad niekas nematytų”, pasakyta N. V. 2015-04-26, J. S. pasakyta frazė “Ar tardys ar žudys- negalima sakyti, kad čia važiuojate” (2015-05-29), Ž. T. prašymas palaukti kur toliau, prie pagrindinio kelio, bei R. K. perdavimas tokios žinios kitoms prekeivėms prašant toliau nevažiuoti, laukti jos skambučio (pokalbiai 2015-04-26), atsargumo laikymasis – skambina T. T. ir prašo atvažiuoti, nes teritorijoje pradėjo važinėti kažkokie automobiliai (2015-04-30), nurodo D. B. važiuojant pasižiūrėti, ar nėra svetimų mašinų (2015-05-08), nurodymas D. R. “laikyti burną ant užtrauktuko” (2015-05-15) ir kitos panašios frazės bei draudimas pirkėjams be jos vykti į angarą, nurodymai apie jų atliekamą veiklą nesiviešinti, nesipasakoti akivaizdžiai patvirtina kaltinamosios R. K. žinojimą apie Ž. T. daromą dėvėtų drabužių vagystę.

Tokį R. K. žinojimą sustiprina ir kiti įrodymai. Ž. T. niekada neišrašydavo nei R. K., nei kitoms pirkėjoms įsigijamų daiktų sąskaitų – faktūrų, pirkėjos privalėjo turėti su savimi atsivežtų dėvėtų rūbų svorio atstatymui, R. K. reikalavo, kad pakaitiniuose drabužiuose nebūtų lietuviškų etikečių. Visos šios aplinkybės ypač aiškiai rodo, kad tarp Ž. T. ir dėvėtų drabužių pirkėjų nebuvo įprasto civiliniams santykiams pirkimo ir leidžia konstatuoti, kad R. K. suprato dėl Ž. T. prekiavimo ne nuosavais, bet vogtais daiktais iš bendro krovinio vilkike. Tai, kad R. K. iš anksto pažadėjo T. T. parūpinti krovikų ir pirkėjų, patvirtina buvus išankstinį jų susitarimą daryti vagystę, R. K. prisidėjimas prie Ž. T. vagystės akivaizdus, o jos veika kvalifikuojama ne pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, kaip buvo nurodyta pirkimiane kaltinime, bet pagal BK 24 straipnio 1 ir 6 dalis ir BK 178 straipsnio 2 dalį, kas atitinka patikslintą kaltinimą (13 t., b.l. 60, 61), t. y. R. K., bendrininkaudama su Ž. T. ir pažadėdama padėti realizuoti jo vogtus daiktus, padėjo jam padaryti vagystę.

Pastebėtina, kad kaltinamajame akte dėl kaltinimo R. K. dar nurodyta “bei pasikėsino įgyti daugiau svetimo turto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, policijos pareigūnams nutraukus vagystę”. Toks kaltinimas įvertinus veikos baigtumą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį akivaizdžiai yra perteklinis, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir todėl iš kaltinimo šalintinas.

BK 159 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VII skyrius) nustato, kad valstybės, savivaldos institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio prasmę, vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Kaltinamosios R. K. veika objektyviai reiškėsi tuo, kad ji nurodė tuo metu dar nepilnamečiam sūnui E. K. prisidėti prie vogtų daiktų įgijimo - iškrauti dėvėtus rūbus iš vilkiko, kad taip prekeivėms būtų palengvintas darbas atsirinkti tinkamus parduoti dėvėtus drabužius, o vėliau tuos pačius maišus, tik jau su perrinktais rūbais ir į jų vietą svorio atstatymui sudėtais kitais rūbais sukrauti atgal į autovežį. Kaltinime buvo nurodytas papirkimo požymis, esą R. K. nepilnametį sūnų įtraukė į nusikalstamą veiką papirkdama, pažadėjusi sumokėti už drabužių krovimo darbus pinigines lėšas, tačiau tiek R. K., tiek E. K. neigiant tą dieną (2015-08-02) buvus konkrečiam pažadui sumokėti už atliktą darbą ir šio požymio neįrodžius kitais įrodymais, jis iš kaltinimo šalintinas.

Apklausiami teisme tiek R. K., tiek E. K. abu neigė, kad 2015-08-02 Eitvilas važiavo į angarą motinos paragintas ar įkalbėtas ar kitaip paveiktas ir abu teigė esą E. K. važiavo į angarą savo noru, nes nenorėjo pasilikti namuose vienas, norėjo būti su visais šeimos nariais, o nuvažiavęs į vietą esą žaidė telefonu kompiuterinius žaidimus. Tačiau kaip matyti iš M. D., E. V., iš dalies A. K. parodymų E. K. kartu su kitais krovikais dalyvavo kraunant daiktus ne pirmą kartą, mėtė rūbų maišus iš vilkiko, šią faktinę aplinkybę iš dalies patvirtinto pati R. K. paaiškindama, kad E. K. numetė kelis maišus ant grindinio, tačiau vėliau buvo nuvytas kitų krovikų, nes daugiau trukdė nei padėjo. Iš bylos medžiagos, kaltinamųjų parodymų matyti, kad E. K. anksčiau ne kartą dalyvavo iškraunat vogtus rūbus tame angare, kas rodo veiksmų tęstinį pobūdį, be to, R. K. savo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu yra pripažinusi, kad už krovimo darbus visi vaikinai, neišskiriant Eitvilo, gaudavo po 60 EUR. Nagrinėjamu atveju bylos faktiniais duomenimis nenustatyta, kad E. K. kaltinmaųjų sulaikymo dieną (2015-08-02) buvo pažadėtas atlyginimas, bet vertinant E. K. ir R. K. veikos tęstinumą, šeimos narių viršenybės vienas kitam santykius, kai sūnus paraginamas dalyvauti įgyjant vogtą turtą, yra pagrindas spręsti, kad E. K. dalyvavo nusikalstamoje veikoje motinos įtakoje, pasireiškusioje psichiniais veiksmais sukeliant paauglio norą dalyvauti nusikalstamos veikos daryme. Kaltinamosios R. K. veika atitinka BK 159 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Dėl kaltinamųjų D. B., L. E., L. R., K. T., J. S., V. R. A. K. ir E. K. veikų kvalifikavimo

BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamos D. B., L. E., L. R., K. T., J. S., V. R., objektyvieji požymiai pasireiškia iš anksto nepažadėtu svetimo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, naudojimusi juo arba realizavimu. BK 189 straipsnio sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Veikai kvalifikuoti pagal šį straipsnį užtenka bent vieno iš straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių požymių.

Objektyviai kaltinamųjų D. B., L. E., L. R., K. T., J. S., V. R. veika pasireiškė vogto turto pirkimu, kas atitinka įgijimo sąvoką, – sandorio su Ž. T. sudarymu, kuriuo jos iš pastarojo siekė atlygintinai įgyti jo neteisėtu būdu gauto turto. Kaltinamųjų A. K. ir E. K. veikos pasireiškė padėjimu kaltinamosioms prekeivėms tokius veiksmus atlikti – krovinio iškrovimu iš vilkiko priekabos. Kaltinamosios pripažino, kad 2015-08-02 jų lankymosi angare tikslas buvo įgyti prekių už palankią kainą, kaip ir ankstesniais kartais informaciją gaudavo viena per kitą arba tiesiogiai iš R. K.. Visos kaltinamosios 2015-08-02 jų sulaikymo metu iš maišų buvo atsirinkę sau daiktų, kuriuos krovikai A. K., E. K., M. D. ir E. V. buvo išmetę iš vilkiko. Dalį rūbų (196,96 kg) moterys jau buvo atsirinkusios ir sudėjusios kiekviena atskirai į savo atsineštus maišus arba laikė prie savęs pasiruošę už juos apmokėti ir išsivežti. Neabejotinai pirkimu visos kaltinamosios savo naudai siekė įgyti daiktų. E. K. ir A. K., suprasdami savo veikos neteisėtumą, kartu su E. V., kurio atžvilgiu pateiktas kaltinimas nepasitvirtino, ir M. D., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, joms padėjo įgyti daiktus, fiziškai sunkius maišus su dėvėtais rūbais iškraudami iš vilkiko.

Dėl daiktų kiekio ir svorio

Iš 2015-08-02 kratos protokolo (2 t. b.l. 123-143) duomenų matyti, kad angare (duomenys neskelbtini) kai kurie asmenys nurodė savo atsirinktus daiktus, kiti nenurodė, tačiau L. T. patvirtino, kad visi maišai, kuriuose yra įvairūs drabužiai, rankinės, batai ar kiti daiktai, priklauso jam. Konstatavus bendrininkavimą (dėl jo bus pasisakyta vėliau) nėra pagrindo spręsti ir vertinti, kiek kuris asmuo ketino įsigyti daiktų sau, kadangi esant bendriems veiksmams veikos kvalifikavimui turi svarbos tik bendras norėtų įsigyti daiktų kiekis, o jis nustatytas 2015-08-05 apžiūros protokolu (2 t., b. l. 148-152), 2016-07-05 Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės (SIA) R.D.A. raštu (4 t., b .l. 147), 2015-10-21 apžiūros protokolai (2 t., b. l. 183-184, 188-189). Konstatuota, kad kaltinamieji ketino įsigyti daiktų, kurių bendras svoris sudaro 196,96 kg, kurių vertė 373,38 Eur (4 t, b.l. 151-152). Įgyjamo nusikalstamu būdu gauto turto bendra vertė viršija 5 MGL sumą, kas sudaro pagrindą kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (sąvokų išaiškinimas BK 190 str. 1 d.)

Kritiškai vertintinas Ž. T. teismo posėdžio metu pateiktas CMR važtaraštis BP 0804172, kurio 13 grafoje padarytas įrašas rusų kalba apie tai, kad svorio neatitikimas galėjo įvykti dėl krovinio svėrimo skirtingomis svarstyklėmis. Visų pirma, įrašas kitame to paties važtaraščio egzemplioriuje, kuris pateiktas į bylą ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b l. 142), neatitinka įrašo originale, neaišku, kas ir kada skirtingus įrašus padarė. Kita vertus, krovinio svoris galutiniame jo gavimo taške šiuo atveju nėra tiek svarbus, kadangi įsigijimui skirtų daiktų svoris buvo nustatytas angare, kuriame vyko darbas, daiktai buvo pasverti ir nustatytas bendras svoris, sudarantis 196,96 kg. Nors sprendžiant daiktų kiekio klausimą kai kurie kaltinami asmenys teismo posėdžio metu bandė įrodyti, kad svoris gali būti netikslus, nes galimai kartu buvo pasverti ir prekeivių iš namų atsinešti drabužiai pakeitimui (svorio atstatymui), tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino, beveik visos kaltinmaosios nurodė, kad jų iš namų atsivežti rūbai dar nebuvo atnešti į angarą, be to, apžiūrint daiktinius įrodymus teisme nė viena iš kaltinamųjų prekybininkių nepatvirtino, kad kuris nors maišas su rūbais yra jos atsivežtas iš namų ir per klaidą susvertas kartu su įsigyti paruoštais drabužiais. Priešingai, dalis kaltinamųjų apžiūrint daiktinius įrodymus tik patvirtino, kad atpažįsta daiktus, kuriuos buvo atsirnkę įsigijimui, tačiqu nė vienas nepatvirtino, kad tarp jų yra iš namų atsivežtų daiktų krepšių.

BK 189 straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamieji suvokia, kad įgyja (padeda įgyti) turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori.

Nors bylos nagrinėjimo eigoje visi be išimties kaltinamieji tvirtino nesupratę, kad daiktai yra vogti ir tvirtino, kad jie buvo įsitikinę įgyjantys ar padedantys įgyti legaliai parduodamus daiktus, tačiau tokie parodymai paneigti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei jų visumos įvertinimu.

Kaltinamųjų sąmonės santykio su daroma veika ryšys pirmiausia nustatomas pagal tai, kokie buvo šių asmenų veiksmai iki šio nusikaltimo padarymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi be išimties kaltinamieji, išskyrus E. V., - tiek prekeivės, tiek krovikai, Ž. T. broliui L. T. priklausančiame angare lankėsi ne pirmą kartą, t. y. ir anksčiau ne kartą čia buvo suvažiavę tuo pačiu tikslu - moterys gera kaina įsigyti prekiavimui tinkamų dėvėtų rūbų, vyrai - už užmokestį atlikti joms talkininkavimo darbą. Visos kaltinamosios dalyvavo tiesiogiai atsirūšiuojant sau išsirinktus daiktus, jos visada apie parvažiuojantį krovinį būdavo informuojamos iš anksto bendraudamos telefonu su R. K., organizavusia pirkimus, arba susižinodavo viena per kitą.

Veikos subjektyvųjį požymį tiesioginę tyčią įrodo kaltinamųjų asmenų ir R. K. telefoninių pokalbių analizė, kuri patvirtina žinių perdavimo konspiracinį pobūdį - informacija kitiems kaltinamiesiems būdavo trumpa, nurodant tik atvykimo laiką, niekada pokalbiuose nebuvo minima susitikimo vieta, kas rodo, kad vieta kaltinamiesiems buvo žinoma iš anksto, būdavo liepiama laikytis atsargumo, nesiviešinti. Aukščiau nuosprendyje aptartos telefoninės frazės aptariant R. K. nusikalstamą veiką, patvirtina kaltinamųjų žinojimą apie veikos nelegalumą, ką parodo pvz. J. S. pasakyta frazė “Ar tardys ar žudys- negalima sakyti, kad čia važiuojate. Jokių kalbų, atvažiuoji, savo darbą dirbi ir kitų žmonių nematai. Kad visada pakeitimas būtų tvarkingas, nebūtų jokių lietuviškų etikečių” (2015-05-29), R. K. užduodamas klausimas J. S. dėl jos automobilio spalvos (2015-06-04), pagal kurią ji vėliau galėtų orientuotis apie atvykusį į vietą žmogų, Ž. T. prašymas palaukti kur toliau, prie pagrindinio kelio, bei R. K. perdavimas tokios žinios kitoms prekeivėms prašant toliau nevažiuoti, laukti jos skambučio (pokalbiai 2015-04-26) ir kitos panašios frazės akivaizdžiai patvirtina kaltinamųjų suvokimą apie veikos nelegalumą.

Nustatant kaltinamųjų tyčią svarbu pažymėti, kad darbas angare dažniausiai prasidėdavo vakarais ir užtrukdavo iki nakties, aplinka, kurioje veikė kaltinamieji, yra uždara, į angarą būdavo patenkama ne organizuotai, bet pakvietus į vidų R. K., nė viena prekeivė ar krovikas nežinojo tikrojo dėvėtų drabužių savininko ir tik įtarė, kad drabužiais disponuoja Ž. T..

Sprendžiant dėl kaltinamųjų sąmonės santykio su daroma veika būtina pastebėti, kad kaltinamosios yra prekybininkės, ilgą laiką užsiimančios dėvėtų rūbų prekyba turgavietėse, dirbančios pagal verslo liudijimą arba tai yra jų šeimos nariai, verslu užsiimantys ne pirmus metus. Ši aplinkybė ypač svarbi vertinant, kad kaltinamosioms visoms be išimties buvo gerai žinomas prekybai skirtų dėvėtų daiktų įsigijimo teisinis reglamentavimas, įpareigojantis prekėms turėti įsigijimo dokumentus. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, nė viena tokių dokumentų nei iš Ž. T., nei iš R. K. nereikalavo, mokėjo T. T. jo nurodytą kainą, kuri buvo žemesnė palyginus su kitose vietose įgyjamų daiktų kaina arba nors ne žemesnė, tačiau daiktai savo kokybe pranoko kitose vietose įgyjamų dėvėtų daiktų kokybę.

Apie daiktų įgyjimą R. K. tiek prekeivėms, tiek krovikams yra davusi nurodymus nesiviešinti ir tokio nurodymo kaltinamieji laikėsi.

Įsigytų daiktų svorio atstatymas iš namų atsivežtais daiktais tik dar kartą patvirtina, kad kaltinamieji asmenys suprato, jog angare nevyko įprasta civilinė prekyba, buvo akivaizdu, kad T. T. reikalingas toks prekių kiekis, koks buvo iki atidarant krovinį. Svorio atstatymas savo atsineštais rūbais be kaltinamųjų pripažinimo patvirtintas liudytojo A. B., įtariamųjų procese N. M., M. D., V. J., prieš kuriuos ikitiesminis tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, parodymais, jie patvirtino, kad perkant dėvėtus drabužius reikėdavo atstatyti nusipirktą kiekį savo iš namų atsivežtais, paprastai prastesnės kokybės drabužiais. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2015-06-12 Alytaus apskrities VPK pateikto CD-R optinio disko vaizdo informacija, kur įraše užfiksuota, kaip angare buvę moterys ir vyrai iš angaro išsineša maišus, dedasi juos į automobilius, o iš automobilių neša atgal į angarą maišus (6 t., b.l. 128-132), analogišku vaizdo įrašu, padarytu 2015-06-15 (6 t., b.l. 133-135). Iš dalies šią aplinkybę patvirtina kaltinamojo Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu duotai parodymai, kur jis nurodė, kad “moterys juos perrenka, t.y. iš puspriekabės esančių rūbų atsirenka geriausius, juos sveria, po to tiek pat svorio savo atsivežtų rūbų padeda atgal į puspriekabę, kad nebūtų svorio trūkumo” (11 t., b.l. 184-186).

Kaltinamieji E. K. ir A. K. yra R. K. sūnūs, ilgą laiką dalyvavę veikoje kartu su motina, taigi jų psichinį santykį atliekamų veiksmų atžvilgiu patvirtina šeimyniniai kaltinamųjų ryšiai ir nusikalstamų veikų daugiakartiškumas.

Visos nurodytos aplinkybės ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamieji suvokė įgyjantys turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to norėjo.

Be to, kaltinamieji ginasi nuo kaltinimo dar ir tuo, kad jiems nebuvo svarbu, kam priklausė dėvėti rūbai, kaip jie įgyti ir pan., nes jie tik matė, kad daiktais disponuoja Ž. T., tačiau jo veiksmais įsigyjant daiktus jie nesidomėję ir nesigilinę į tai, kam iš tikrųjų priklauso krovinys ir vilkike esantys daiktai. Šiuo klausimu Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas laikosi nuostatos, kad nusikalstamu būdu gautą turtą įgijantis asmuo neprivalo žinoti visas padaryto nusikaltimo, kuriuo gaunamas turtas, aplinkybes. Užtenka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (LAT nutartis byloje 2K-652/2012). Iš veiksmų slaptumo, krovinio svorio išlyginimo, pirkimo veiksmų be įsigijimo dokumentų kaltinamieji suprato, kad krovinio tikrasis savininkas nėra Ž. T., o jų abejingumas ir nenoras žinoti svarbių prekių įsigijimo aplinkybių patvirtina veiksmų neteisėtumą.

Ištyrus visas byloje esančias aplinkybes konstatuojama, kad kaltinamųjų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenuoseklumas, kaskart vis kitokių apsilankymo angare tikslų bei kitų aplinkybių nurodymas laikytinas gynybine kaltinamųjų pozicija. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, byloje yra pakankamai faktinių duomenų išvadai, kad kaltinamosios D. B., L. E., L. R., K. T., J. S., V. R. siekė įgyti žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ir to norėjo, o kaltinamieji A. K. ir E. K. padėjo joms tokią veiką daryti, taip pat žinodami, kad turtas įgytas neteisėtu būdu, ir tokių savo tikslų norėjo.

Dėl veikų baigtumo

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje, sudėtis yra formali, todėl nusikaltimo baigtumui nustatyti neturi reikšmės, ar kaltininkams pavyko nusikalstamu būdu įgytus daiktus panaudoti kaip savo, ar asmenys galėjo tokiais daiktais disponuoti kaip teisėtai gautais. Tačiau konstatuojant formaliąją nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti veikos objektyviųjų požymių buvimą. Sprendžiant dėl kaltinamųjų veikų baigtumo šiuo atveju negalima sutikti su kaltinamajame akte nurodytu kvalifikavimu padarius baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnyje. Nors formalioji nusikaltimo sudėtis nereikalauja atsirandančių iš nusikaltimo pasekmių, tačiau veiką kvalifikuojant kaip baigtą turi būti konstatuojama, jog yra atlikti jos objektyviąją sudėtį sudarantys veiksmai. Šios bylos atveju kalbama apie nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, kaltinamosios prekeivės siekė daiktus įsigyti - buvo išsirinkę ir paruošę atsirinktus rūbus išsinešti, kaltinamieji krovikai talkino joms atlikdami fizinį krovos darbą, kas reiškia, kad nusikalstama veika buvo pradėta daryti. Tačiau šiuo atveju kaip būtinas pirkimo sandorio sudarymo sudėtinis elementas, rodantis pirmimo – pardavimo sandorio baigtumą, yra apmokėjimas už prekes. Tik šis požymis duoda pagrindo teigti, kad civilinis daikto įgijimo sandoris galutinai įvyko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, už prekes apmokėjimas dar nebuvo atliktas, taigi, daiktų įgijimo sandorio procedūra nebuvo baigta, daiktai kaltinamiesiems neperduoti, disponavimas įgytomis prekėmis neprasidėjęs. Kaltinamieji vieksmų nebaigė, nes jiems sutrukdė netikėtai į angarą suėję policijos darbuotojai, kurie visas prekeives ir krovikus sulaikė nusikaltimo darymo vietoje bei paėmė ir sulaikė atsirinktas įgijimui prekes. Iš šių aplinkybių sprendžiama dėl veikos kvalifikavimo kaip nebaigto nusikaltimo, nes veikos negali būti laikomos baigtomis, kadangi kaltinmaųjų nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios veiksnių. Taigi, veikos kvalifikuotinos per BK 22 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.

Dėl tokio kaltinimo pakeitimo teisme kaltinimo ribos, nustatytos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti kaltinamuosius teismui nėra peržengiamos, kaltinimai nėra esmingai skirtingi faktinėmis aplinkybėmis, bet skiriasi tik teisinis kaltinamųjų veikų baigtumo pagal tą pačią baudžiamąją normą vertinimas, kas kaltinamųjų padėties nesunkina ir pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nereikalauja kaltinamo asmens išankstinio įspėjimo proceso metu.

Dėl bendrininkavimo

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Taigi pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Šios baudžiamosios bylos atveju visi kaltinamieji nuo pirminių apklausų momento neigė bet kokį bendrininkavimą ir nurodė, kad prekeivės veikė atskirai, viena kitos beveik nepažinojo, jokio tarpusavio susitarimo įsigyti dėvėtų daiktų bendrai nebuvo, kiekviena jų turėjo savo tikslą - įsigyti dėvėtų drabužių tik savo poreikiams, kadangi kiekviena vykdė prekybos dėvėtais drabužiais verslą ir tai darė skyrium viena nuo kitos, prekiavo dėvėtais drabužiais kiekviena pagal jai išduotą dokumentą, išskyrus L. E., kuri verslo liudijimo iš viso neturėjo, nes veikė tokį liudjimą turinčio šeimos nario – motinos K. T. interesais. Be to, V. R. ir L. R. parodė, kad jos yra motina ir duktė ir angare abi rinkosi ir norėjo daiktų įsigyti bendrai abi, tačiau atskirai nuo kitų moterų. Savo atskirumą visos kaltinamosios grindė tikslo įsigyti daiktus bendrai neturėjimu, o kadangi tokio tikslo nebuvo, tai nurodo, kad joms negali būti inkriminuojamas bendras įsigytų daiktų kiekis, nes jis nustatytas pasvėrus visų atsirinktas prekes, todėl netgi įrodžius tą aplinkybę, esą jos žinojo daiktų nelegalią kilmę, jų veiksmus vertinti kaip užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę negalima, nes baudžiamajami atsakomybei atsirasti nepakanka įsigyjamų daiktų kiekio. Sutinka su tuo, kad jos yra padarę finansinius teisės pažeidimus, nes prekes įsigijo be prekių įsigijimo dokumentų, kai prekės buvo skirtos verslui. Taip pat nurodė, kad nežinojo dėvėtų drabužių savininko, tačiau savininku laikė Ž. T., jam mokėdavo pinigus – po 5 eurus už įsigytų drabužių kilogramą, tačiau pabrėžė, kad pinigus mokėdavo kiekviena atskirai ir tik už savo atsirinktas prekes.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų nesutikimas su prokuroro kaltinimu, kad veika buvo įvykdyta joms veikiant bendrininkų grupe, iš esmės grindžiamas išankstiniu susitarimo dėl nusikaltimo darymo tarp jų nebuvimu ir skirtingu tikslų siekimu. Sprendžiant dėl kaltinamųjų veikos bendrininkaujant vertinama, kad susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o susitarimas gali įvykti ir konkliudentinių veiksmų pasekoje. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamųjų paaiškinimus, liudytojų parodymus, vaizdo įrašo duomenis, nustatant ne pavienį, bet besikartojantį tų pačių asmenų dalyvavimą, kitus faktinius bylos duomenis kaip visumą, nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas tarp nuteistųjų veikti bendrai. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad 2015-08-02 vakare į angarą Norgeliškių kaime susirenka visi šios baudžiamosios bylos kaltinamieji bei M. D., N. M., V. J., prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, angare stovi vilkikas su atidengtu tentu, vaikinai: M. D., A. K., E. V., E. K. iš vilkiko išmeta maišus su dėvėtais drabužiais, moterys ant grindinio juos perrenka, išsirinkdamos sau tinkančius ir atidėdamos į šoną.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, toks kaltinamųjų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų nebylų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką ir kartu paneigia argumentus, kad jie neva veikė atskirai. Iš elgesio įvykio dieną neabejotinai matyti, kad visi kaltinamieji veikė bendru sutarimu, vienu metu, suvokė bei pritarė vienas kito veiksmams, suprato, kad kiekvienas iš jų realizuoja dalį vagystės būdu gautų daiktų įgijimo objektyviųjų požymių ir norėjo taip veikti. Tai, kad kiekvienas turėjo tikslą vėliau daiktus parduoti atskirai, jų nusikalstamos veikos bendrumo požymių nepašalina.

Kaltinamųjų D. B., L. E., L. R., K. T., J. S., V. R. veiksmai kvalifikuojami kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 189 straipsnio 1 dalį, o kaltinamųjų A. K., E. K. veiksmus vertinti pagal BK 22 straispnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 6 dalis ir 189 straipsnio 1 dalį. Dėl tokio kaltinimo pakeitimo teisme kaltinimo ribos, nustatytos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti kaltinamuosius teismui nėra peržengiamos, kaltinimai kiekvienam iš kaltinamųjų nėra esmingai skirtingi faktinėmis aplinkybėmis, bet skiriasi tik teisinis kaltinamųjų vaidmens pagal tą pačią baudžiamąją veiką įvertinimas, kas jų padėties nesunkina ir pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nereikalauja kaltinamųjų asmenų įspėjimo proceso metu dėl jų kitokio vaidmens inkriminuojamoje veikoje esant toms pačioms faktinėms veikos aplinkybėms nustatymo.

Dėl kaltinimo E. V.

Baudžiamojoje byloje kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 1 dalį pareikšti E. V.. Jis kaltinamas tuo, kad žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis tokiomis aplinkybėmis: R. K. pranešus, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d. grįžta iš J. K. tranzitu per Lietuvos Respubliką į Latvijos Respubliką vykstantis krovininis vilkikas, gabenantis dėvėtų drabužių siuntą ir reikės perkrauti dėvėtus drabužius, T. T. nuvairavus vilkiką į (duomenys neskelbtini) esančius angarus, kad nebūtų matoma daroma nusikalstama veika, apie 19.00 valandą T. T. įsibrovus į saugyklą – automobilio plombuotą puspriekabę, gabenusią dėvėtų drabužių krovinį, neteisėtai atjungus plombavimo mechanizmą, jis kartu su E. K., A. K. ir M. D., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, iškrovė grobiamą turtą, R. K. sukviestos prekeivės dėvėtais drabužiais – J. S., D. B., V. R., L. R., K. T., L. E., V. J., prieš kurią ikitiesminis tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, ir N. M., prieš kurią ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, rinkosi tinkamus parduoti drabužius ir atsirinko 196,96 kg dėvėtų drabužių, taip T. T. pagrobus svetimą turtą – SIA “R.D.A” 196,96 kg dėvėtų drabužių, kurių vertė 373,38 EUR, o R. K., J. S., V. J., D. B., V. R., L. R., K. T., L. E. ir N. M., veikdamos bendrininkų grupe, juos neteisėtai įgijo bei kėsinosi įgyti daugiau svetimo turto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausnačių aplinkybių, nes policijos pareigūnai nutraukė vagystę ir žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą.

Kaltinamasis E. V. kaltas neprisipažino ir parodė, kad nors jis ir atliko faktinius jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau nesuvokė jų nusikaltamo pobūdžio. Jis paaiškino, kad į angarą N. kaime buvo pakviestas mokyklos draugo A. K., kuris jam pasiūlė užsidirbti iškraunant krovinį. Tada A. K. jam pasakė, kad už darbą bus apmokėta ir jis pasiūlymą priėmė. Tai buvo 2015 m balandžio mėnesį. Detaliai apie darbo pobūdį jie nesikalbėjo. Kaip jam buvo nurodyta, jis nuvyko į vietą, kurią nupasakojo A. K., įėjo į angarą, viduje stovėjo vilkikas su priekaba, prikrauta maišų. Angare buvo tik vienas vyriškis, kaip dabar žino Ž. T., tačiau jis pasakė, kad tą dieną darbo nebus. Kadangi darbo nebuvo, jis grįžo namo. Po kurio laiko A. K. vėl pasiūlė vykti užsidirbti į angarą, tačiau jis pasiūlymo nepriėmė, nes pirmą kartą jautėsi apgautas, tačiau davė savo brolio N. V. telefono numerį, kad darbo būtų pasiūlyta broliui. Jis žino, kad brolis N. V. buvo nuvykęs į angarą krovimo darbams, tačiau plačiau apie tai su broliu nekalbėjo. 2015 m. rugpjūčio 2 d. A. K. dar kartą jam pasiūlė krovimo darbų, šį kartą jis pasiūlymą priėmė, nes tuo metu neturėjo jokio darbo ir net neįtarė, kad krovimo darbais bus daromas nusikaltimas. Nuvykęs į nurodytą vietą angare pamatė keletą žmonių, kažkas jam pasakė, kad reikės išmesti iš puspriekabės maišus. Tuo metu maišus jau mėtė ant žemės A. K., E. K. ir nepažįstamas jam asmuo, kaip dabar žino M. D.. Jis prisijungė prie dirbusių vaikinų ir taip pat mėtė maišus žemyn. Apačioje moterys rinkosi iš maišų daiktus. Jis suprato, kad tos moterys prekiauja dėvėtais rūbais turguje, todėl renkasi sau tinkamus daiktus prekybai. Nei kad jos daro nusikaltimą, nei kad jis prisideda prie nusikaltimo darymo, jis nesuprato. Po kurio laiko jie padarė pertrauką pavalgyti ir tuo metu atvyko policijos pariegūnai, kurie darbą nutraukė.

Analogiškus parodymus E. V. davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b.l. 49-50).

Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. V. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl jis turi būti išteisintas.

Tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog E. V. atliko objektyviuosius nusikalstamos veikos veiksmus, nesudaro pagrindo jo pripažinti kaltu, nes nenustatyta šio asmens tyčia daryti nusikaltimą. Minėta, kad E. V. inkriminuojamas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. pripažįstant asmenį kaltu privaloma įrodyti, kad jį darantis asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaip matyti iš kaltinamojo E. V. parodymų, jis paaiškino lankęsis angare N. kaime 2015-08-02 iš viso antrą kartą, kai lankėsi pirmą kartą, jokie darbai ten nevyko. Tokie parodymai nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Todėl atvykęs į angarą 2015-08-02 jis pirmą kartą vizualiai pamatė visą darbinę aplinką - moteris, atsirenkančias drabužius, joms talkinančius krovikus, vilkiką su priekaba, pilną maišų. Tokia darbinė aplinka, įvertinus palyginus neilgą laiko tarpą iki kol atvyko policijos pareigūnai, pirmą kartą iškrovimo darbe dalyvaujančiam asmeniui negalėjo būti įtartina ir suprasta kaip nusikaltimo darymo vieta. Duomenų apie tai, kad E. V. iš anksto būtų buvęs kurio nors iš dalyvavusių veikoje asmenų apie nusikalstamą darbų pobūdį, byloje nėra. Pastebėtina, kad E. V. krovimo darbą pasiūlė A. K., kuris yra jo mokyklos laikų draugas ir būsimą darbą apibūdino tik bendra sąvoka “krovimo darbas”. Nei E. V., nei A. K. nepatvirtino, kad tarp jų buvo kažkokia išsamesnė kalba apie darbo pobūdį. E. V. pasiūlymą priėmė, nes tuo metu jokio darbo neturėjo, jam buvo aktualu gauti atlygį, išsamensės infomacijos apie numatomą darbą jis nė neklausė. Niekas iš apklaustų kaltinamųjų ar liudytojų nepatvirtino, kad E. V. angare anksčiau buvo matytas kaip krovimo darbus atlikęs asmuo. Nors R. K. tvirtino mačiusi šį asmenį ir anksčiau, tačiau vėliau savo apklausoje pati suabejojo ir parodė, kad galimai ji painioja E. V. su jo broliu N. V., nes tarpusavyje jie labai panašūs. Tą pačią aplinkybę apie asmenų panašumą patvirtino pats E. V. ir A. K.. Kadangi bylos duomenimis kaltinamojo brolis N. V. iš tiesų yra anksčiau dalyvavęs atliekant krovimo darbus angare, nėra pagrindo netikėti, jog kaltinamasis E. V. sulaikymo dieną krovimo darbus dirbo pirmą kartą.

Darytina išvada, kad tokios aplinkybės ir esant tokiems įrodymams dėl šio asmens žinojimo apie daromą nusikalstamą veiką, priešingai nei nurodyta kaltinime, leidžia tik spėti, daryti prielaidą, kad E. V. padėjo įgyti jam žinomai vogtus daiktus, o spėjimais bei prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymai draudžia. Tad, išanalizavus per ikiteisminį tyrimą surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamojo kaltę, darytina išvada, kad jie nėra pakankami tvirtinti, jog kaltinamsis E. V., atlikdamas dėvėtų drabužių krovimo darbus, tyčia, t.y. suprasdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, padėjo kitiems asmenims įsigyti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1p.)

Bausmių skyrimo klausimai

Skiriant bausmes kaltinamiesiems vadovaujamasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Skiriant bausmę T. T. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, į jo pavojingumo laipsnį – veika apysunkė (BK 11 straipsnio 4 dalis), į veikos baigtumą – viena baigta veika. Ž. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – Ž. T. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi vidurinį išsilavinimą, dirba, turi šeimą (t. 11, b. l. 174-180)

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į padarytų veikų pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę ir į vaiko interesus, padaryti du tyčiniai nusikaltimai, į jų pavojingumo laipsnį – viena veika apysunkė (vagystė), kita – nesunki (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), į vaikų baigtumus – abi veikos baigtos. R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – R. K. neteista, administracine tvarka nebausta, turi vidurinį išsilavinimą, dirba, turi šeimą (t. 11, b. l. 71-79).)

Skiriant bausmę D. B. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamosios D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – D. B. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirba pagal verslo liudijimą, turi aukštąjį išsilavinimą, turi šeimą (11 t., b. l. 24-25).

Skiriant bausmę L. R. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamosios L. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – L. R. praeityje neteista, administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas šios bylos atveju vertinant jos pavojingumo laipsnį didelės įtakos neturi, vykdo individualią veiklą, turi šeimą, augina mažametę dukrą (11 t., b. l. 44-52).

Skiriant bausmę L. E. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamosios L. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – L. E. yra aukštojo išsilavinimo, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, turi šeimą, augina mažametę dukrą (10 t., b. l. 72-79).

Skiriant bausmę K. T. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamosios K. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – K. T. yra vidurinio išsilavinimo, praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti pagal verslo liudijimą, išsituokusi (10 t., b. l. 97-103).

Skiriant bausmę J. S. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – J. S. yra aukštesniojo išsilavinimo, praeityje neteista, administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas šios bylos atveju vertinant jos pavojingumo laipsnį didelės įtakos neturi, išsituokusi (10 t., b. l. 179-184).

Skiriant bausmę V. R. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamosios V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – V. R. yra našlė, pensininkė, praeityje neteista, administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas šios bylos atveju vertinant jos pavojingumo laipsnį didelės įtakos neturi (11 t., b. l. 27-32).

Skiriant bausmę A. K. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – A. K. yra aukštesniojo išsilavinimo, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas šios bylos atveju vertinant jo pavojingumo laipsnį didelės įtakos neturi, nevedęs, vykdantis individualią veiklą (11 t., b. l. 129-136).

Skiriant bausmę E. K. atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį – pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, padaryta viena veika, jos pavojingumo laipsnis – vienas nesunkus nusikaltimas, į veikos baigtumą – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamsis E. K. nusikalto būdamas nepilnametis, jam bausmė skirtina sutinkamai su BK XI skyriaus nuostatomis. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – E. K. nusikalto būdamas moksleivis, praeityje neteistas. Parenkant bausmės rūšį E. K. atsižvelgtina į tai, kad jis yra moksleivis, duomenų apie savo įgytą turtą teismui nepateikta, todėl netikslinga skirti švelniausios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos, jam skirtinas laisvės apribojimas.

|Skiriant bausmes kaltinamosioms prekeivėms dėvėtais rūbais ir padėjėjams krovikams atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad nusikaltimo objektas – dėvėti daiktai, jų bendra vertė palyginus nedidelė, žalos faktas nenustatytas, kadangi krovinio gavėjas pateikė duomenis, kad toks kiekis prekių neatitikimo su važtaraštyje nurodytu kiekiu jam nėra svarbus ir byloje civilinio ieškinio nereiškė.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje 2015-08-02 kratos metu iš angaro esančio (duomenys neskelbtini), paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kurio savininkas nenustatytas, bei svarstyklės „Rapa“. Daiktai yra nusikalstamos veikos įrankiai ir turi būti konfiskuoti ir sunaikinti.

Vokas, kuriame yra dokumentai, 4 lapai, rasti pas R. K. 2015-08-03 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), 1 vnt., bei vokas, kuriame yra: DVD-R kompaktinis diskas 2015-06-15, Nr. 52-06-BT-87-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-06-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-08-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-07-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-05-15; CD-R kompaktinis diskas, 2015-05-08, Nr. 52-06-BT-67-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-121-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-59-15; DVD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-123-15; DVD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-124-15; CD-R kompaktinis diskas, Nr. 52-06-BT-151-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-153-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-171-15;CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-122-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-35-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-34-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-33-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-11-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-10-16; CD-R kompaktinis diskas viso 7 DVD-R diskai ir 12 CD - R diskų nesudaro didelės apimties, yra susiję su šia baudžiamąja byla ir paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. Maišai su dėvėtais drabužiais ir įvairiais dėvėtais daiktais, saugomi Alytaus apskrities VPK, grąžintini krovinio savininkui SIA R.D.A.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 20 MGL (753,20 Eur) bauda.

R. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 ir 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį ir nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 ir 6 dalis, 178 straipsnio 2 dalį 15 MGL (564,90 Eur) bauda;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį 10 MGL (376,6 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 15 MGL (564,90 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą 1 parą (2015-08-03) ir nustatyti galutinę bausmę 13 MGL (489,58 Eur) baudą.

D. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 MGL (263,62 Eur) bauda.

L. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 MGL (263,62 Eur) bauda.

L. E. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 MGL (263,62 Eur) bauda.

K. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 MGL (263,62 Eur) bauda.

J. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 MGL (263,62 Eur) bauda.

V. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 7 MGL (263,62 Eur) bauda.

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straispnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 6 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 5 MGL (188,3 Eur) bauda.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 6 dalis, 189 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 24 valandos iki 6 valandos būti namuose.

E. V. išeisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti kaltinamiesiems R. K., D. B., L. R., T. T., L. E., A. K., K. T., E. K. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti spręsti taip:

- mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, svarstyklės „Rapa“ konfiskuoti ir sunaikinti;

-voką, kuriame yra dokumentai, 4 lapai, rasti pas R. K. 2015-08-03 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), 1 vnt., bei voką, kuriame yra: DVD-R kompaktinis diskas 2015-06-15, Nr. 52-06-BT-87-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-06-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-08-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-07-15; DVD-R kompaktinis diskas 2015-04-24, Nr. 52-06-ST-05-15; CD-R kompaktinis diskas, 2015-05-08, Nr. 52-06-BT-67-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-121-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-59-15; DVD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-123-15; DVD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-124-15; CD-R kompaktinis diskas, Nr. 52-06-BT-151-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-153-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-171-15;CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-BT-122-15; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-35-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-34-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-33-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-11-16; CD-R kompaktinis diskas Nr. 52-06-ST-10-16; CD-R kompaktinis diskas viso 7 DVD-R diskai ir 12 CD - R palikti saugoti su baudžiamąja byla;

-maišus su dėvėtais drabužiais ir įvairiais dėvėtais daiktais, saugomus Alytaus apskrities VPK, grąžintini krovinio savininkui ribotos civilinės atsakomybės bendrovei (SIA) R.D.A.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja S. J.