Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) direktoriaus R. L. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla Č. M. atžvilgiu nutraukta, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-06-10 laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val. graižtviniu šautuvu CZ 550 308 Winchester Nr. A324562 (su optiniu taikikliu), priklausančiu V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš medžioklinio bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini) MK (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose nušovė R. J. priklausantį šunį, tuo pažeidė medžioklės taisyklių 4 p., 58.2.2 p. reikalavimus.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Č. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015-09-21 priėmė nutarimą administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 str. 6 d. sudėties.

Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino bylos medžiagoje surinktus įrodymus, ko pasėkoje padarė netinkamą išvadą. R. J. pastoviai paleisdavo šunį, Č. M. ir kietiems MK (duomenys neskelbtini) medžiotojams šuo buvo žinomas.

Vilniaus RAAD teigimu, mintis, kad šuo buvo nušautas ginantis, Č. M. kilo vėliau, pasitarus su kitais medžiotojais bei pasiskaičius teisės aktus, kai medžiotojas suprato, kas jam gręsia už tokį administracinį teisės pažeidimą. Teigia, kad Č. M. aiškindamas, kad šuo buvo benamis ir neva jį užpuolė, bando klaidinti teismą, siekiant išvengti atsakomybės. Vilniaus RAAD teigimu, dalinai šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad teismo posėdžio metu teisėjo paklaustas, kur yra šautuvas, Č. M. informavo teismą, kad šautuvas, kuriuo buvo nušautas šuo, parduotas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad Č. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d.

Administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 85 str. 6 d. atsiranda neteisėtą už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės sumedžioti, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Č. M. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir paaiškino, kad nušovė, šunį, kuris kėlė pavojų jam ir medžiojama gyvūnui – kiškiui, o kitas pabėgo. Apie tai, kad šuo priklauso R. J., nežinojo. Nušautas šuo buvo be pavadėlio, todėl jis jį laikė benamiu šuniu, kurių labai daug tenka sutikti medžiojant medžioklės plotuose (b.l. 60-62).

Taigi, ginčas dėl fakto, kad Č. M. nušovė šunį, nagrinėjamu atveju nekyla.

Nukentėjusysis R. J., apklaustas teisme, parodė, kad jis turi sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje turėjo du šunis, iš kurių vienas pririštas, o kitas ne. Sodybos teritorija nėra aptverta. Tą dieną jam priklausantis šuo, kaip visada, buvo paleistas palakstyti šalia namų esančiame miške. Po kažkiek laiko išgirdo šūvį ir suprato, kad turbūt medžiotojai nušovė jam priklausantį šunį. Pretenzijų Č. M. neturi (b.l. 62-64).

Liudytoju teisme apklaustas V. K. paaiškino, kad ten daug šunų laksto, šeimininkų rasti neįmanoma, šunis pastarasis mato dažnai visur, ne tik toje vietoje (b.l. 64-65).

Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kurie paneigtų Č. M. versiją, jog jam nebuvo žinoma, kam priklauso šuo, todėl jis jį laikė benamiu, kadangi šuo buvo be pavadėlio ir kitų ženklų, kėlė grėsmę gyvūnijai ir pačiam medžiotojui.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepilnai ištyrė visas aplinkybes, kadangi neapklausė svarbių liudytojų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdyje dalyvavęs Vilniaus RAAD atstovas A. M. teprašė liudytoju apklausti J. K., t.y. nukentėjusiojo pusbrolį, kuris paties įvykio nematė (b.l. 55). Kiti skunde minimi liudytojai – B. B., R. M. taip pat įvykio nematė, atvažiavo tik po to. R. M. paaiškinime užfiksuota, kad jis paliko Č. M. prie jo bokštelio, taip pat matė lakstantį šunį ne vieną kartą, šuns šeimininko nepažįsta (b.l. 41).

Skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog šuo buvo žinomas Č. M. ir kitiems medžiotojams, patvirtina B. B. teiginys 2015-06-11 paaiškinime Vilniaus RAAD Šalčininkų RA, tačiau teismo nuomone, byloje esantis B. B. paaiškinime užfiksuotos aplinkybės nei patvirtina nei paneigia minėtą aplinkybę. B. B. minėtame paaiškinime nurodė, jog po šūvio paskambino Č. M., kuris paprašė atvažiuoti, nes jam grasino. Atvažiavęs pamatė nužudytą šunį ir šuns savininką. Iš savininko žodžių išgirdo, kad vienas šuo grįžo, kitas ne (b.l. 37, 38).

Teismo nuomone, nepatvirtina Č. M. kaltės ir ta aplinkybė, kad šautuvą, kuriuo buvo nušautas šuo, sūnus pardavė.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, numato galimybę sunaikinti benamius šunis, jeigu benamis šuo kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui (Žin., 2000, Nr. 53-1540, 4 p.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, pagrįstai abejones ir neaiškumus vertino Č. M. naudai. Tokiu būdu pagrįstai konstatuota, jog nėra vienareikšmiškai įrodyta, kad Č. M. neteisėtai iš medžioklinio bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini) MK (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose nušovė R. J. priklausantį šunį, t.y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad Č. M. administracinį teisės pažeidimą padarė 2015-06-10, todėl nuobaudos skyrimo terminas sueina 2015-12-10 (LR ATPK 35 str. 1 d.).

LR ATPK 35 str. 3 d. numato, kad minėtas terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam negu 1 metų laikotarpiui tuo atveju, jei dėl kažkokių priežasčių negalima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimo.

Esant tokioms aplinkybėms, t.y. apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Č. M. atžvilgiu, minėtas terminas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Administracinės nuobaudos skyrimo Č. M. terminą pratęsti iki 2016-06-10.

Nutartis neskundžiama.