Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 40 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 29 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 14.22 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2022 m. balandžio 27 d., pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 29 d., vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuomet 2022 m. lapkričio 10 d. apie 14.22 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. ryte, apie 7.00 val., draugas V. K. atvežė jį savo automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko (duomenys neskelbtini), nes ten (duomenys neskelbtini) jis dirbo. V. išvažiavo, jis pats tuo metu buvo visiškai blaivus. Būdamas darbe su kolegomis gėrė brendį. Tada tarp jo ir darbų vadovo–brigadininko įvyko konfliktas, jis nusprendė išvažiuoti iš objekto, sėdo prie minėto automobilio vairo. Jo draugas V. galvojo, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nežinojo, kad ji yra atimta, taip pat V. išvažiuojant jis buvo visiškai blaivus, todėl patikėjo jam savo automobilį. Apie tai, kad jis girtas sėdo prie vairo, draugas sužinojo tik vėliau, po šio įvykio. Draugas nori atgauti minėtą automobilį, nes juo važinėja į darbą. Kai atsisėdo prie automobilio vairo, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą automobilį („busiką“) „Chrysler“, koks valstybinis numeris, jis nepamena. Kiek prisimena, nukentėjusiojo automobilio „Chrysler“ savininkas iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policija, jis neneigė vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, taip pat neneigė, kad yra išgėręs. Policijos pareigūnai tikrino jo blaivumą, bet kiek tiksliai nustatė, jis nepamena. Dėl šio įvykio jis labai gailisi. Jeigu būtų galimybė, prašo skirti piniginę baudą, o ne realią bausmę, nes žada susirasti oficialų darbą ir dalimis sumokėti paskirtą baudą. Realios bausmės nenori, nes yra buvęs įkalinimo įstaigoje ir atlikęs realią bausmę. Jo darbas laisvėje būtų naudingesnis, negu uždarymas įkalinimo įstaigoje. Jo draugas V. žino, kad turi susisiekti ir pateikti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, šį dokumentą turi ir tikrai pateiks tyrėjai.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. apie 14.22 val. išgėręs alkoholio sėdo prie automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį. Labai gailisi, kad sėdo prie automobilio vairo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Formalus automobilio savininkas yra jo draugas V. K., bet faktiškai automobilis priklauso jam. Jis sutarė su V., kad naudosis automobiliu ir išsipirks jį. Minėtą automobilį turėjo paimti iš saugojimo aikštelės. Kai V. paliko jį ir minėtą automobilį prie darbo, šis nežinojo, kad jis sės prie vairo, nes jis draugui sakė, kad vairuos jo kolegos, kurie turi teisę vairuoti transporto priemones ir yra blaivūs. Taip pat pripažįsta, kad 2022 m. kovo 26 d. neblaivus vyko tuo pačiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to apgailestauja, byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Apie tai, kad šis sprendimas įsiteisėjo, jis žino. Dėl to, kad nevykdė minėto sprendimo ir sėdo prie automobilio vairo neturėdamas teisės vairuoti, jis labai galisi. Labai atsiprašo, pasižada daugiau nesėsti prie automobilio vairo neblaivus ir kol neturės teisės vairuoti. Prašo nesodinti į įkalinimo įstaigą, o skirti švelnesnio pobūdžio bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Pagal BK 243 straipsnį, atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Be G. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo E. V. parodymais apie tai, jog jis matė, kad į automobilį „Chrysler“ atsitrenkė automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, dėl to paskambino numeriu 112; liudytojo V. K. parodymais apie tai, kad 2022 m. lapkričio 10 d. 7.00 val. jis nuvežė tuo metu blaivų G. K. į darbą, šis jam pažadėjo, kad prie vairo sės tik teisę vairuoti transporto priemones turintys asmenys, jis patikėjo ir paliko automobilį; liudytojo policijos pareigūno K. Š. parodymais apie tai, kad gavo pranešimą apie girtą vairuotoją, kuris kliudė kitą automobilį, pranešėjas sulaikė vairuotoją, atvykęs patikrino vairuotojo G. K. neblaivumą, nustatytas jo 2,80 prom. girtumas, vairuotojas prisipažino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir sėdo neblaivus prie vairo; 2022 m. lapkričio 10 d. policijos pareigūno K. Š. surašytu tarnybiniu pranešimu apie tai, kad gavęs pranešimą atvyko į įvykio vietą, kur pranešėjas E. V. informavo, jog „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbulomis atsitrenkė į automobilį „Chrysler“, nurodė vairuotoją, kaip paaiškėjo – G. K., kuris prisipažino, kad prieš 2 val. vartojo alkoholį ir vairuodamas atsitrenkė į kitą automobilį, bendravimo metu nuo asmens sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, kalbėjo nerišliai, patikrinus neblaivumą buvo nustatytas 2,80 prom. girtumas; 2022 m. lapkričio 10 d. neblaivumo nustatymo aktu; alkotesterio rodmenų duomenimis, patvirtinančiais, kad 2022 m. lapkričio 10 d. 14.34 val. kaltinamajam nustatytas 2,91 prom. neblaivumas, o 14.53 val. – 2,80 prom.; 2022 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų įrašai; 2022 m. lapkričio 16 d. tyrėjos tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2022 m. balandžio 27 d.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 40 parų arešto bausmė, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės konfiskavimas ir draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 29 d.; Lietuvos probacijos tarnybos 2022 m. lapkričio 22 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pabaiga numatyta 2025 m. gegužės 7 d.; kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. K. 2022 m. lapkričio 10 d. apie 14.22 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,80 prom. etilo alkoholio koncentracija; taip pat jis vengė vykdyti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2022 m. balandžio 27 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus, nes 2022 m. lapkričio 10 d. apie 14.22 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės apie tai, kad G. K. sukėlė eismo įvykį, o būtent, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, nes šios aplinkybės neturi jokios įtakos kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, kartu pažymint ir tai, kad minėtas patikslinimas jokios įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai neturi.

Paskelbus G. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę G. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Skiriant bausmę G. K. atsižvelgtina į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baudžiamasis nusižengimas teisingumui, šias veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. K. – teistas, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,85 prom. neblaivumas), tik 2022 m. rugpjūčio 10 d. paleistas atlikęs bausmę, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė ir, praėjus vos trims mėnesiams, vėl padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką; administracine tvarka nebaustas; nuo 2022 m. lapkričio 28 d. dirba; (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo dydį už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatant artimą maksimaliam, nustatytam už nusikaltimą, o už BK 243 straipsnyje – artimą vidurkiui, nustatytam už baudžiamąjį nusižengimą.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokie bausmių dydžiai nebus akivaizdžiai per griežti ar per švelnūs, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, G. K. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina bausmė, prilygstanti griežčiausiai paskirtai bausmei.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. K. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. veiką padarė būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, teistas už vairavimą esant neblaiviam, sukėlė eismo įvykį, prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, jam nustatytinas 4 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, skaičiuotinas nuo 2022 m. lapkričio 14 d.

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo G. K., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra V. K., tačiau iš V. K. ir G. K. parodymų byloje nustatyta, jog faktiškai automobilis nuosavybės teise priklauso G. K. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo G. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2‑ojo skyriaus prokuroro 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Pripažinti G. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti G. K. paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti jam 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 14 d. ir apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai; ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės; nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą; nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.