Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) įtariamo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 3 d., gynėjo advokato Irmanto Ruželės skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. G. įtariamas tuo, kad 2011 m. kovo 15 d., apie 01.00 val., veikdamas grupėje su T. T., E. T., L. M. ir T. Č., įsibrovė į A. P. priklausančią fermą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė didelės vertės A. P. priklausantį turtą: 25 000 Lt vertės ratinį traktorių „MTZ-82.1", valst. Nr. 2116LC su 18 000 Lt vertės krautuvu „Sipma T-426", padarydamas A. P. 43 000 Lt turtinę žalą.

Įtariamajam T. G. skundžiama 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirta vieno mėnesio trukmės kardomoji priemonė – suėmimas, motyvuojant tuo, kad T. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Skundu įtariamojo gynėjas advokatas Irmantas Ruželė prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29d., kuria paskirta įtariamajam T. G. kardomoji priemonė – suėmimas.

Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos įtariamojo T. G. teisės, nes teismas suėmimą grindė prokuroro pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo nenurodytais pagrindais. Prokuroro pareiškime buvo nurodytas tik vienas iš BPK 122 straipsnyje numatytų galimų suėmimo paskyrimo pagrindų – pagrįstas manymas, kad įtariamasis būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas. Tačiau nutartyje nurodyti ir kiti du suėmimo pagrindai - pagrįstas manymas, kad įtariamasis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, teismo bei trukdyti nustatyti byloje tiesą. Taigi, įtariamasis ir jo gynėjas teismo posėdžio metu neturėjo galimybės pateikti argumentų dėl šių, pareiškime nenurodytų, suėmimo pagrindų.

Gynėjas skunde pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nesuteikė galimybės T. G. iki teismo posėdžio susitikti su jo pageidaujamu gynėju. Todėl tik pradėtas teismo posėdis buvo nutrauktas, suteikiant laiko (kuris nebuvo pakankamas) jam pabendrauti su įtariamuoju, susipažinti su prokuroro pareiškimu ir įtarimu. Tai, gynėjo manymu, apribojo jo galimybę tinkamai ginti T. G..

Advokatas Irmantas Ruželė teigia, kad kardomoji priemonė pratęsta nepagrįstai ir neteisėtai. Suėmimo pagrindas, kad įtariamasis būdamas laisvas gali daryti naujas nusikalstamas veikas, teismo buvo motyvuotas tuo, kad T. G. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį jam gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tokie motyvai, gynėjo manymu, visiškai nepagrindžia teismo padarytos išvados dėl galimų naujų nusikalstamų veikų darymo. BPK 122str. 4 d. aiškiai nurodo, kad šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei yra duomenų, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo gali daryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Teismas nutartyje nenurodė visiškai jokių duomenų, jog T. G. būdamas laisvas gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien ta aplinkybė, kad T. G. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, gynėjo manymu, nėra pakankamas pagrindas išvadai apie galimą tolesnę jo nusikalstamą veiką, juolab, kad praeityje įtariamasis nėra teistas, neturi jokių turtinių įsipareigojimų, yra išlaikomas tėvų.

Suėmimo pagrindas, kad įtariamasis būdamas laisvas gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, teismo, gynėjo manymu, taip pat yra nepagrįstas. Šio pagrindo buvimą gynėjas ginčija šiomis aplinkybėmis: T. G. įtariamuoju pripažintas pirmą kartą, praeityje nebuvo teistas, sulaikytas ar suimtas. Yra jauno amžiaus, besimokantis vidurinėje mokykloje, abiturientas, sėkmingai iki suėmimo laikęs baigiamuosius egzaminus. Charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvais, iš kurios niekad nebuvo išvykęs, čia yra ir registruotas. Ryšys su tėvais yra glaudus, santykiai geri. Tėvas invalidas, netekęs 70 % darbingumo, todėl padeda jam ūkyje, prižiūri kartu šeimoje augantį nepilnametį brolį. Ryšių užsienyje neturi. Taigi, gynėjo manymu, T. G. nėra jokios priežasties vengti tyrimo ir slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo.

Gynėjas ginčija ir trečią nutartyje nurodytą suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p. (pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui). Šį pagrindą teismas grindžia tuo, kad įtariamasis neprisipažįsta, tyrimas byloje tik pradėtas, dar neatlikti svarbūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra apklausti kiti įtarime nurodyti asmenys ir neaiškios kitos svarbios bylos aplinkybės. Gynėjas nurodo, kad įtariamojo neprisipažinimas jokiu būdu negali būti laikomas motyvu jį suimti. Tai įtariamojo teisė, kuria pasinaudojo T. G.. Gynėjas nesutinka su teismo motyvu, kad ikiteisminis tyrimas yra tik pradėtas, nes nuo įvykio iki suėmimo yra praėję beveik pusantro mėnesio, per kurį galėjo būti padaryti visi tyrimo veiksmai. Be to, teismas nutartyje nemotyvavo, nedetalizavo kokiu būdu T. G. gali trukdyti procesui. Įstatymas (BPK 122 str. 3d.) nurodo, kad šiuo pagrindu suėmimas gali būti paskirtas tik tada, „...jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:...". Teismui nutartyje nenurodžius tokių duomenų, laikytina, kad jų nėra.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas advokatas Irmantas Ruželė prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Įtariamojo T. G. gynėjo advokato Irmanto Ruželės skundas tenkintinas.

Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 119 str. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus

Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad Anykščių rajono apylinkės teismas paskyręs T. G. kardomąją priemonę – suėmimą visais trejais BPK 122 str. 1 d. numatytais pagrindais, pažeidė įtariamojo teises, nes prokuroro pareiškime buvo nurodytas tik vienas iš jų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BPK normų, reglamentuojančių suėmimo skyrimo ar pratęsimo prasmę, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas, skir­da­mas su­ėmi­mą, ga­li prokuroro pareiškime nurodytą su­ėmi­mo sky­ri­mo pagrindą pa­keis­ti ki­tu, pa­pil­dy­ti nau­ju ar­ba jį pa­tiks­lin­ti, jei­gu iš pa­teik­tos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos ma­ty­ti ap­lin­ky­bės, pa­tvir­ti­nan­čios ki­tą pa­grin­dą, ta­čiau pro­ku­ro­ras šį pa­grin­dą ne­tin­ka­mai su­for­mu­la­vo. Tačiau teisėjas tokiais atvejais turėtų motyvuoti kodėl tikslinamas, keičiamas ar papildomas prokuroro pareiškime nurodytas pagrindas. Kaip matyti, skundžiamoje nutartyje prokuroro nurodyto pagrindo (BPK 122 str. 1 d. 3 p.) papildymas kitais dvejais pagrindais (BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p.) motyvuotas nebuvo, o nutartyje nurodyti suėmimo motyvai negalėjo būti laikomi pakankamais skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ro­dy­tu pa­grin­du ski­riant su­ėmi­mą, bū­ti­na at­si­žvelg­ti į vi­sas BPK 122 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes, t.y. darant išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, būtina atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas šio pagrindo buvimą motyvavo tik tuo, kad nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas T. G., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, kitos aplinkybės, numatytos BPK 122 straips­nio 2 da­ly­je, teismo įvertintos nebuvo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. G. įtariamuoju pripažintas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, besimokantis gimnazijoje. Gimnazijos direktoriaus pateiktoje charakteristikoje T. G. apibūdinamas kaip paslaugus ir mandagus moksleivis. Tėvai rūpestingi, nuolat domisi sūnumi. Mokosi muzikos mokykloje. Gyvena su tėvais, su jais ryšys yra glaudus, santykiai geri. Tėvas invalidas, netekęs 70 % darbingumo, todėl padeda dirbti ūkio darbus, prižiūri kartu šeimoje augantį nepilnametį brolį. Duomenų apie tai, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Įvertinus minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismo išvada, kad įtariamasis T. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra nepagrįsta.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra pagrįstų faktinių duomenų apie tai, kad T. G. gali trukdyti procesui. Atsižvelgus į BPK 122 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas), manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą šiuo pagrindu, nenurodė jokių pagrindžiančių duomenų, rodančių, kad T. G. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti, nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Minėtos kardomosios priemonės – suėmimo T. G. taikymo pagrindo nepagrindžia ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, tokių duomenų prokuroras nenurodė ir skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kad T. G. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą veiką, tyrimas byloje tik pradėtas ir neatlikti svarbūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra apklausti kiti įtarime nurodyti asmenys, neištirtos kitos svarbios bylos aplinkybės, negali būti priskirti prie aplinkybių, trukdančių procesui, nes tokios aplinkybės įstatymu nenustatytos. Beje, reikia pažymėti, kad asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos savalaikiai neatliko būtinų tyrimo veiksmų, nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų įrodymų, o įtariamojo neprisipažinimas vertintinas tik kaip jo pasirinktas gynybos būdas (BPK 21 str. 3 d.). Taigi, suėmimo taikymas vien dėl nutartyje paminėtų aplinkybių vertintinas kaip įstatymo neleidžiama priemonė išgauti įtariamojo prisipažinimą. Sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teisme, prokurorė nurodė, kad įtariamasis T. G. darė poveikį liudytojui R. M.. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. M. 2011 m. balandžio 28 d. apklaustas liudytoju, nurodė, kad L. (M.), T. (T.) ir T. (G.) jį kalbino „vienam prisiimti šią vagystę“. Kaip matyti iš R. M. parodymų, tai buvo tik prašymas pokalbio metu be kokių nors pažadų, grasinimų, fizinio ar psichinio smurto vartojimo. Liudytojas su įtariamųjų siūlymu ne tik nesutiko, bet ir pranešė apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Beje, kitų duomenų, patvirtinančių šį pokalbį, medžiagoje nėra. Todėl tai negalima laikyti poveikiu liudytojui. Reikia pažymėti, kad R. M. procesinė padėtis byloje dar nėra aiški, neįvertintas jo vaidmuo pasisavinant ir realizuojant traktorių ir krautuvą. Kokių nors kitų objektyvių duomenų, kad įtariamasis T. G. ateityje gali trukdyti procesui byloje nėra.

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Vien sunkaus nusikaltimo padarymas, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje, negali būti pakankamas motyvas grindžiant šio pagrindo buvimą, nes tai savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Iš pateiktos prokuroro ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis yra gimnazijos moksleivis, todėl išlaikomas tėvų. Nėra teistas, gimnazijos direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. Minėtos aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo išvadą kad būdamas laisvėje T. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.

Taikant procesines prievartos priemones, ypač griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, būtina laikytis teisėtumo principo, tikslingumas negali persverti teisėtumo. Procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik įstatymo numatytais atvejais, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Nesant nei vieno Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. nustatyto pagrindo, suėmimo skyrimas T. G. laikytinas neteisėtu. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir T. G. iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartis neskundžiama.