Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romos Sabinos Alimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi ir atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esančių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, ribų. Pastebėjo, kad pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano suderinimu ir kadastrinių duomenų patikslinimu, pažeidžiančiais pareiškėjos žemės sklypo ribas. Tokiu būdu teismas laikė, jog pareiškėja iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Pažymėjo, jog keliamas ginčas susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis byloje S. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis byloje S. D. ir R. O. T. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2010 m. vasario 10 d. nutartis byloje D. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis byloje A. P. ir J. P. v. Alytaus apskrities viršininko administracija).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Be to, pagal ABTĮ prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai paprastai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000; „Teismų praktika“ Nr. 14).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčydama B. S. geodezinių darbų personalinės įmonės atliktus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinius matavimus, pareiškėja iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Pažymėtina, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti bylose yra nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį; 2009 m. vasario 23 d. nutartis; 2009 m. sausio 26 d. nutartį).

Taigi pareiškėjos reikalavimai – panaikinti B. S. geodezinių darbų personalinės įmonės atliktus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinius matavimus ir įpareigoti S. P. grąžinti jai natūra neteisėtai įgytą sklypo dalį esančią (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, yra civilinio teisinio pobūdžio, t. y. grindžiami privatinės teisės normomis bei atitinkamai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d.). Nors kartu yra ginčijamas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atliktas S. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, parengto plano suderinimas bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl S. P. sodo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinių duomenų patikslinimo, veiksmų ir administracinio akto neteisėtumas yra grindžiamas ne viešojo administravimo procedūrų pažeidimu, bet būtent pareiškėjos nuosavybės teisės pažeidimu. Taigi, vertindamas ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir akto teisėtumą, teismas visų pirma turės vertinti klausimą dėl ginčo žemės sklypų ribų, t. y. spręsti civilinio teisinio pobūdžio klausimą. Todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalimi bei taikant joje įtvirtintą absorbcijos taisyklę (bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio) tokie reikalavimai taip pat privalo būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria šis teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą bei išaiškino, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.