Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trakų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo J. M. laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui B. M., gim. 2006-12-07, po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo, taip pat areštuoti atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke esančias lėšas 18950 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Remiantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė atsižvelgdamas tik į ieškovės argumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės netyrė ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikui, taip pat reikalavimo pagrįstumo tuo aspektu, kiek jame nurodyti vaiko poreikiai todėl, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio/priešieškinio pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko, nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs. Kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį, bus teismo nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas teismo sprendimu priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo teisės ginčijama nutartimi yra iš esmės pažeidžiamos.

Apeliantas nesutinka su jo nepilnametei dukrai priteistu laikino išlaikymo dydžiu, argumentuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis yra prasta, jis negali savo dukros poreikiams skirti 1000 Lt per mėnesį, pagal jo gaunamas pajamas (1780 Lt per mėnesį) dukros išlaikymui jis gali mokėti po 400 Lt periodinių išmokų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteisto išlaikymo dydžio, kadangi nepilnametė B. M. turi specialių poreikių, t.y. serga astma ir odos liga, todėl iš atsakovo priteisė po 1000 Lt per mėnesį periodinių išmokų. Pirmos instancijos teismas šiuo atveju netyrė abiejų šalių finansinių galimybių teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Pažymėtina, kad nagrinėjant šeimos santykių bylas teismas turi ginti viešajį interesą ir aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime. CPK 376 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrino abiejų šalių gaunamo uždarbio dydį ir nustatė, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 2200 Lt, o ieškovės apie 1700 Lt. Išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Nagrinėjamu atveju abu tėvai yra dirbantys asmenys, gaunantys pastovias pajamas, todėl privalo abu teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametės B. M. poreikiai yra didesni už minimalius, kadangi ji serga astma, turi odos problemų, todėl tokiam vaikui reikalinga didesnė priežiūra, atitinkamai ir didesnis materialinis išlaikymas. Pirmos instancijos teismas šiuo atveju specialius vaiko poreikius traktavo kaip gana didelius, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo priteisė 1000 Lt dydžio laikiną materialinį išlaikymą. Kadangi vaikui teikiamas materialinis išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaikų poreikiams, bet ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.), įvertinus byloje esančius įrodymus ir abiejų šalių finansinę padėtį, iš atsakovo priteistas 1000 Lt dydžio laikinas išlaikymas yra mažintinas iki 700 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios laikinosios apsaugos priemonės užtikrins proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteiks nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, apsaugos nepilnamečio vaiko interesus bei nesuvaržys vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina. Pažymėtina, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog šalių nepilnamečiui vaikui yra teiktinas mažesnis išlaikymas negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese būtų įskaitytos.

Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Jei fiziniai asmenys, kurių lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jų skolos didėja, t. y. pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010). Pirmos instancijos teismui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus ir pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – areštavus atsakovo pinigines lėšas 18 950 Lt sumai, esančias banko sąskaitoje, buvo apribota atsakovo galimybė teikti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl pirmos instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra keistina, leidžiant atsakovui kas mėnesį iš areštuotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) perversti po 700 Lt periodinių išmokų nepilnametės dukros B. M. laikinam išlaikymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nutarties rezoliucinę dalį, kuria ieškovės R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo užtikrinimui areštuotos atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos 18 950 Lt sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pakeisti leidžiant atsakovui J. M. kas mėnesį pervesti po 700 Lt periodinių išmokų nepilnametės dukros B. M., gim. 2006-12-07, laikinam išlaikymui.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.