Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti motinos K. R. valdžią, jos dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškinyje nurodė, kad nepilnametės G. R., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai yra K. B. (dabar – R.), ir V. R.. Mergaitės tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė K. R. turi dar du nepilnamečius vaikus – E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nuo 2022 m. lapkričio 11 d. gyvena tėvo šeimoje. K. R. šeima (tuometinė su jos kitų dviejų vaikų tėvu) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2015 m. birželio 11 d., o nuo 2020 m. birželio 16 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinės paslaugos. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. keturis kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnametės G. R. atžvilgiu: 2020 m. birželio 12 d. registruotas policijos pranešimas, kad Klaipėdos autobusų stotyje mažametė G. R. buvo su neblaiviais tėvais, vaiko motinai nustatytas 1.94 promilių neblaivumas; 2021 m. rugpjūčio 1 d. registruotas policijos pranešimas, kad abu G. R. tėvai neblaivūs, vaikui nesaugi aplinka jo gyvenamojoje vietoje; 2022 m. gegužės 16 d. registruotas pranešimas 5VTP-1196 apie tai, kad vaiko mamai nustatytas 2.46 prom. girtumas; 2022 m. lapkričio 10 d. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jog K. R. yra namuose neblaivi su nepilnamečiais vaikais E. M., D. M. ir G. R., vaikų motinai nustatytas 1.56 promilių neblaivumas. 2022 m. lapkričio 15 d. Skyriaus specialistė pradėjo nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą. Nepilnamečiams E. M. ir D. M. apsaugos poreikis nenustatytas, kadangi vaikai turi įstatyminį atstovą, galintį jais tinkamai pasirūpinti. Vertinant mažametės G. R. situaciją buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, kadangi biologinis vaiko tėvas V. R. miręs, o vaiko motina K. R. dėl alkoholio vartojimo problemų ir netinkamos socialinės aplinkos negali tinkamai pasirūpinti mažametės dukters priežiūra ir auginimu, saugumu. Skyriaus specialistė priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų šeimoje, t .y. paskirti vaiko tetą D. B. laikina G. R. prižiūrėtoja. 2023 m. sausio 16 d. buvo priimtas sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo, kadangi visos įmanomos pagalbos šeimai ir vaikui priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko motina nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio, o šeimoje toliau išliko realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. 2023 m. sausio 16 d. buvo priimtas vaiko laikino apgyvendinimo aktas ir vaikas laikinai apgyvendintas pas tetą. 2023 m. sausio 19 d. priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti G. R. iš jos atstovės pagal įstatymą. 2023 m. sausio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1886-328/2023 buvo leista paimti G. R. iš jos atstovo pagal įstatymą – mamos K. R.. 2023 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-169 G. R., kaip likusiam be tėvų globos vaikui buvo nustatyta laikinoji globa pas tetą D. B.. 2023 m. liepos 12 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro motyvuotame siūlyme nurodyta, jog 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. rugsėjo 28 d., 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. sausio 9 d. vyko pagalbos plano peržiūros ir laikinosios globos peržiūros. K. R. dėjo pastangas ir pagal galimybes vykdė pagalbos plane numatytas pagalbos priemones, buvo stebimi teigiami pokyčiai. Nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. buvo gydyta Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. 2024 m. balandžio 24 d. atvejo vadybos posėdžio metu iš paslaugų gavėjos K. R. gauta informacija, kad moteris gyvena su kitu sugyventiniu 1 kambario būste. Nutarta tęsti laikinąją globą, numatytos pagalbos priemonės siekiant stiprinti vaiko ir motinos ryšį, stiprinant moters psichologinę būklę, sprendžiant priklausomybės alkoholiui problemą. 2024 m. birželio 25 d. įvyko atkrytis - K. R. vartojo alkoholinius gėrimus, bandė nusižudyti. 2024 m. birželio 28 d. Nr. KUL12-867 VšĮ Klaipėdos Universitetinės ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ gautame rašte yra minima, kad nuo 2024 m. birželio 25 d. iki 2024 m. birželio 27 d. K. R. gydyta po patirtos galvos traumos, intoksikacijos alkoholiu fone. Nustatytos diagnozės: kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, nepatikslinto alkoholio toksinis poveikis, akies voko ir periokulinės srities sumušimas, sukrėtimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija. Gydytojo rekomendacijos: visiška abstinencija, kreiptis į priklausomybių centrą, gydytojo psichiatro ambulatorinė konsultacija ir kt. Taikant atvejo vadybos procesą, iš turimų faktų apie šeimą konstatuota, kad K. R. yra sudėtinga išlaikyti stabilią šeimos situaciją, keisti gyvenimo būdą iš esmės, moteriai trūksta vidinės motyvacijos spręsti priklausomybės alkoholiui problemą. 2024 m. birželio 28 d. atvejo vadybos posėdžio metu, įvertinus turimą informaciją apie šeimą, pokyčius šeimoje, nutarta rengti motyvuotą siūlymą dėl terminuoto motinos valdžios ribojimo K. R. į vaiką G. R.. Pati K. R. spręsti galimą priklausomybės alkoholiui problemą vykti į reabilitacijos bendruomenę VšĮ „Taikos kelias“ atsisakė. Psichologo ar psichiatro konsultacijos nedavė rezultatų ir galimai neduos, K. R. reikalingas ilgalaikis gydymas, kad sustiprėtų, gebėtų pasirūpinti savimi, o tik tada galės pasirūpinti vaiku. Atsakovės šeimoje esančios problemos yra ilgalaikės ir besikartojančios, ji patiria atkryčius dėl alkoholio vartojimo ir nesprendžia šios problemos iš esmės. Nuo 2020 m. šeimai teikiamos socialinės paslaugos, tačiau per ši laikotarpį K. R. nesiėmė aktyvių, nuoseklių veiksmų alkoholio vartojimo problemai išspręsti. Vaikų motinai taip pat trūksta elementarių socialinių įgūdžių, rūpinantis nepilnamečių vaikų higiena, namuose vaikai priversti gyventi antisanitarinėmis sąlygomis. Įvertinus K. R. situaciją, buvo padaryta išvada, jog moteris nededa pakankamų pastangų susigrąžinti nepilnametę dukrą G. R. į šeimą, nesudaro dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų, kurios užtikrintų sveiką vaiko fizinės ir psichinės raidos vystymąsi. Atsakovės šeimoje fiksuoti ir smurto artimoje aplinkoje atvejai ir patirti alkoholio vartojimo atkryčiai, todėl darytina išvada, jog Atsakovė nebuvo motyvuota dėti maksimalias pastangas, kad dukra galėtų augti savo biologinėje šeimoje. Dėl šios susiklosčiusios K. R. situacijos, Skyrius priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl atsakovės K. R. terminuoto valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko G. R. atžvilgiu, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus nuo galimos žalos. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10994-1048/2024 buvo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei K. R. jos nepilnametės dukros G. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyta nepilnametės G. R. gyvenamoji vieta su D. B., iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo; priteistas iš atsakovės K. R. išlaikymas nepilnametei dukrai G. R., mokamas periodinėmis išmokomis po 200 Eur/mėn. iki dukros pilnametystės; skirta laikinoji globėja D. B. G. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1844-1048/2025 nepilnametei G. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta nuolatinė globa, o nuolatine globėja paskirta D. B., nustatant nepilnametės G. R. gyvenamąją vietą globėjos D. B. gyvenamojoje vietoje. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo, įvyko trys atvejo vadybos posėdžiai: 2024 m. gruodžio 12 d., 2025 m. kovo 13 d. ir 2025 m. birželio 26 d., kurių metu buvo aptartos skirtos pagalbos priemonės K. R. šeimai, vertintas šeimos situacijos pokytis, pagalbos priemonių ir rekomendacijų vykdymas/nevykdymas, siekiant K. R. susigrąžinti dukrą G. R.. Tačiau viso atvejo vadybos proceso metu teigiamo pokyčio šeimoje nepastebėta, atsakovė pagalbos šeimai procese yra pasyvi, naudojasi nenuosekliai arba išvis nesinaudoja siūloma pagalba, kuri yra orientuota į tėvystės įgūdžių stiprinimą, emocinės būklės gerinimą, priklausomybės nuo alkoholio gydymą. Socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu atsakovė turėjo ilgą laiko tarpą pokyčiams, tačiau nesiekė keisti savo elgesio iš esmės, dėl ko galimai išlieka rizika ir nėra užtikrintas saugumas G. R. augti biologinės motinos šeimoje. Atsakovė galimai veda netinkamą gyvenimo būdą, kuris visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovė nesiima atitinkamų veiksmų, kurie duotų teigiamų pokyčių šeimoje, iki šiol nėra visiškai įveikusi priklausomybės alkoholiui – nors periodiškai kreipiasi į gydymo įstaigas, dalyvauja priklausomybės gydymo programose, tačiau po trumpalaikio pagerėjimo pasireiškia atkryčiai, tai rodo, kad jos priklausomybės problema nėra išspręsta iš esmės, o ilgalaikis ir tvarus gyvenimo būdo pokytis nepasiektas. Atsakovei trūksta esminio elemento – vidinio suinteresuotumo atsakingai ir pareigingai vykdyti savo, kaip motinos pareigas ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, kurie galimai naudojami priešingai vaiko interesams. Atsakovė pagalbos priemones vykdo nenuosekliai, nereguliariai dalyvauja specialistų konsultacijose, atidėlioja pagalbos priemonių įgyvendinimą ir pasyviai įsitraukia į asmeninės gerovės stiprinimo veiklas, nesiekia savo elgesio keisti iš esmės, dėl ko galimai išlieka rizika ir neužtikrinamas saugumas mergaitei augti šeimoje, todėl nutarta kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo.

Teismo posėdžio metu atsakovė K. R. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo neterminuotai neapriboti jos, kaip motinos, valdžios nepilnametės dukros G. R. atžvilgiu. Atsakovė pripažino, kad retai aplanko dukrą, tačiau tai lemia ilgos darbo valandos, sveikatos problemos bei finansiniai sunkumai. Paaiškino, kad slenkantis darbo grafikas ir papildomas darbas, siekiant didesnių pajamų, taip pat apsunkina dalyvavimą pagalbos plano veiklose. Nurodė, kad sveikatos problemos (nesenai atlikta operacija ir reabilitacija) taip pat turėjo įtakos jos galimybėms tinkamai vykdyti pareigas. Atsakovė pažymėjo, kad jos mėnesinės pajamos, atskaičius išlaikymo išlaidas, siekia apie 400 Eur. Be nepilnametės G., ji išlaiko dar du sūnus, moka būsto nuomos ir komunalinius mokesčius. Finansinę paramą jai teikia partneris. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, o ankščiau, esant poreikiui, lankė anoniminių alkoholikų susitikimus bei konsultavosi su psichologu. Šiuo metu, jos teigimu, problemų dėl alkoholio neturi, todėl nemato poreikio toliau lankytis šiose programose. Atsakovė taip pat nurodė jaučianti socialinių darbuotojų demotyvuojantį požiūrį, pažymėdama, kad po ankstesnių posėdžių buvo teigiama, jog „vaikas prarastas“. Atsakovė išreiškė norą susigrąžinti dukrą, žadėjo dažniau ją lankyti, vykdyti visus įsipareigojimus, bei kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo.