Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo R. P. 100,39 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti vietinę už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą Lazdijų rajono savivaldybėje. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu – šiuo atveju pagal Nuostatus, Rinkliavos įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą ir Atliekų tvarkymo įstatymą. Nurodo, kad konkrečiu atveju pagal Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenis, nekilnojamas turtas priklauso nuosavybės teise atsakovui, todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Pareiškėja pažymi, kad siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau jis rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėja nesusisiekė. Nurodo, kad šiuo atveju jokių aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas rinkliavos neturėtų mokėti nėra, kaip ir nėra sprendimų, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo.

Atsakovas nėra pateikęs atsiliepimo į prašymą. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas taip pat informuotas viešo paskelbimo būdu.

Prašymas tenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. susidariusios 100,39 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (30 straipsnio 9 dalis). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pagal Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-03-31 sprendimu Nr. 5TS-801 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (8 p.), kuris parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (28 p.) ir yra atsakingas už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą (75 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (LVAT administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (su istorija) patvirtina, kad atsakovui R. P. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Nuostatus atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Iš vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovas nemokėjo nustatytos vietinės rinkliavos mokesčio už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2021-09-30, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris 2021-11-11 pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą Nr. duomenimis iš viso sudaro 100,39 Eur.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl yra teisinis pagrindas iš atsakovo priteisti 100,39 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2021-09-30, pareiškėjos naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašymą teismui pareiškėjo vardu pateikė pagal 2021 m. gegužės 14 d. atstovavimo sutartį advokatų kontoros „Win&Law“ advokatas. Teismui pateikti dokumentai (advokato 2021-11-19 išrašyta PVM sąskaita faktūra ir 2021-11-22 mokėjimo nurodymas) patvirtina 9,68 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas atstovui advokatui už prašymo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad administraciniame procese teismo įsakymo teisena ir atsirado būtent dėl galimybės viešojo administravimo subjektams supaprastinta tvarka kreiptis į teismą dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės įstaigų biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinių ar juridinių asmenų. Pažymėtina, kad teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 131-4 str. 4 d.). Liteko duomenimis į teismą nebuvo kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, kad ABTĮ numatyta ekonomiškesnė ir operatyvesnė procedūra išieškoti laiku nesumokėtas vietines rinkliavas – teismo įsakymo procedūra, kuria pareiškėja be pagrindo nepasinaudojo, procesinis prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sąlygojo pareiškėjos pasirinkta sudėtingesnė vietinės rinkliavos išieškojimo procedūra, o ne tai, kad atsakovai laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos. Be to, vertinant prašomų iš atsakovo priteisti atstovavimo išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Pareiškėja nepagrindė būtinumo naudotis advokato teisine pagalba tokio pobūdžio ginčuose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 100,39 Eur (vieną šimtą eurų 39 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.