Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-501-370/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-02
Bylos Nr.
2A-501-370/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
Ieškovas
K.G.
Atsakovas
Šilutės pirmajai gimnazijai
Kategorijos
  • 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-501-370/2008

Teisėja I.Vilkienė Procesinio sprendimo kategorija 6.3; 14.3.7;

16.2.4; 106.1 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. liepos 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei K.G., ieškovės atstovui adv. Vaclovui Janušauskui, atsakovės atstovams Alvydui Petrošiui ir adv. Galinai Morozovai, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-27-299/2008 pagal ieškovės K.G. ieškinį atsakovei Šilutės pirmajai gimnazijai dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 3418,76 Lt darbo užmokesčio už atliktą darbą, nesulygtą darbo sutartimi, 3000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji, dirbdama Šilutės pirmosios gimnazijos valytoja, be pagrindinio valytojos darbo, privalėjo dirbti ir kitus darbus: budėti rūbinėje, skambinti skambučiu į pamokas bei pertraukas, pamokų metu papildomai valyti koridorių patalpas. Šie papildomi darbai nebuvo darbo sutartimi patvirtinti, už juos atsakovė nemokėjo daugiau nei 7 metai. 2007-02-06 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbo ginčų komisijos sudarymo. Komisija 2007-05-10 pripažino, kad ieškovė dirbo darbą, kuris nebuvo sulygtas darbo sutartimi, ir nutarė sumokėti 500 Lt. Kadangi ieškovė dėl tokio sprendimo nesutiko, buvo paduotas ieškinys teismui. Ieškovė nurodo, kad dėl vykdomo Gimnazijos vadovybės spaudimo jai, ieškovė patyrė didelį sukrėtimą, tai pakenkė jos sveikatai, todėl prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės valdybai 2001 m. priėmus sprendimą dėl tipinių švietimo įstaigų etatų, atsakovė buvo priversta sumažinti etatus bei atleisti iš darbo rūbininkus ir budėtojus. Remiantis šiuo sprendimu, buvo nuspręsta budėtojų pareigą skambinti į pamokas bei pertraukas, prižiūrėti tvarką rūbinėje bei išsivalyti esamus plotus, pavesti Gimnazijos valytojoms, nustatant, kad šias pareigas valytojos atliks pagal sudarytą slankųjį grafiką. 2001-05-17 buvo sudaryta pareiginė instrukcija, visos valytojos buvo su šia instrukcija supažindintos, jai neprieštaravo, tačiau ieškovė atsisakė šią instrukciją pasirašyti, nors vėliau ji dirbo nurodytą darbą, pagal slankųjį grafiką budėdavo, jokių pretenzijų nekėlė. Visuomet buvo atsižvelgiama į ieškovės pageidavimus, ne kartą pačios ieškovės prašymu buvo mažinamas darbo krūvis.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-03-05 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Darbo sutarties sąlygų pakeitimo metu (pareiginės instrukcijos sudarymo metu) galiojo Darbo sutarties įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-973), kurio 22 straipsnis numatė galimybę pakeisti darbo sąlygas (dabartinio Darbo kodekso 120 str. analogija). Nors ieškovė ir atsisakė pasirašyti po darbo sąlygas nustatančia forma (pareigine instrukcija), tačiau vėliau dirbdama šioje instrukcijoje numatytus darbus parodė sutinkanti su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, darbo sąlygų pakeitimo neapskundė įstatymų nustatyta tvarka (darbo ginčų komisijai, teismui), todėl konstatuotina, kad ieškovė priėmė atsakovės pateiktas darbo sutarties sąlygas. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, byloje esamų darbo tabelių, ieškovė niekuomet nedirbdavo viršvalandžių, t.y. jai netekdavo dirbti ilgesnį darbo laiką nei tai numato įstatymai, nes budėjimas – tai darbas pasibaigus darbo dienai, o ne darbas darbo dienos metu (DK 155 str.). Ieškovė nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad jai pakeitus darbo sąlygas iš esmės pasikeitė jos dirbamas darbas, padidėjo darbo krūvis. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl neturtinės žalos priteisimo niekuo nepagrįstos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad darbo ginčų komisija 2007-05-10 pripažino, jog ieškovė daugiau kaip penkerius metus dirbo darbo sutartimi nesulygtą darbą, už kurį turėjo būti mokamas papildomas darbo užmokestis, ir nutarė ieškovei sumokėti 500 Lt. Nesutikdama su šiuo komisijos sprendimu ieškovė jį apskundė teismui. Ieškovės atliktas papildomas darbas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į tai, kiek realiai laiko ieškovė sugaišdavo bei kokį darbo užmokestį darbdavys mokėdavo šį darbą anksčiau atlikusiems asmenims. Ieškovės skaičiavimais darbdavio skola ieškovei sudaro 5000 Lt. Tiek darbo metu, tiek ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu ieškovė jautė nuolatinę nervinę įtampą, buvo priversta stresuoti, tai neigiamai atsiliepė ieškovės sveikatai. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad valytojos savo tiesiogines pareigas – išvalyti priskirtus plotus – privalėjo atlikti nepriklausomai nuo to, ar budėjo mokykloje, ar ne. Budėti reikėdavo po 8-9 val., budėjimas vykdavo pamokų metu ir tik pasibaigus pamokoms ir mokyklai ištuštėjus galima buvo atlikti savo tiesiogines pareigas. Budint valomos pamokų metu patalpos bei atliekami kiti darbai nebuvo atskirai įrašomi į tabelius, todėl buvo mokama tik už patalpų valymą. Aplinkybė, kad valytojos neišdirbdavo aštuonių darbo valandų, nėra šio ginčo esmė, nes Darbo kodekso 119 straipsnis draudžia reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būt sutarta darbo sutartimi. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės pareigos nuo 2001-06-01 buvo pakeistos (pavesta atlikti dalį budėtojo funkcijų). Tuo metu galiojęs Darbo sutarties įstatymas numatė, kad nesutikdamas su perkėlimu į kitą darbą, darbuotojas per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio perkėlimą, gavimo dienos, turi kreiptis į teismą. Ieškovė nustatyta tvarka ir terminu darbo funkcijų neginčijo, daugiau kaip penkerius metus atliko visas pareigas pagal pareiginę instrukciją. Į darbo sutartį neprivaloma įrašyti visas darbuotojo atliekamas funkcijas. Faktas, kad darbuotojas, kuris buvo tinkamai supažindintas su pareigine instrukcija, atsisakė ją pasirašyti, nors šių pareigų neginčijo ir jas vykdė, nereiškia, kad dėl papildomų pareigų ar darbų su juo nebuvo sutarta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovė pas atsakovę dirbo valytoja nuo 1991-09-01 (b. l. 43). 2001-05-17 buvo patvirtinta pareiginė instrukcija (b.l. 37), kurioje numatyta, kad valytojos nuo 2001-06-01 iki 2006-09-01 pagal slankųjį grafiką privalės budėti mokytojų kambaryje, nuo 2001-09-01 budėti rūbinėje ir mokytojų kambaryje ir kt. Ieškovė su instrukcija buvo supažindinta ir, nors ją pasirašyti atsisakė, tačiau instrukcijoje numatytas funkcijas vykdė. Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka (2000-06-20 Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo 5 str. 1 d., 6 str., 10 str. 3 d.) neginčijo darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumo. Ieškovė 2007-02-06 kreipėsi į atsakovę dėl darbo ginčų komisijos sudarymo išspręsti reikalavimui dėl atlyginimo už jos atliekamą papildomą, darbo sutartimi nesulygtą, darbą. Komisija darbo ginčą išnagrinėjo 2007-05-10 priimdama sprendimą (b. l. 4-17) ieškovei sumokėti 500 Lt (DK 292 str. 3 d.).

Individualiems darbo ginčams dėl piniginių reikalavimų yra numatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka (DK 289 str., 295 str. 2 d). Įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) arba iškeltą bylą nutraukti (CPK 293 str. 2 p.). Darbuotojas, nepatenkintas darbo ginčų komisijos sprendimu, gali kreiptis su ieškiniu į teismą (DK 293 str. 1 d., 295 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė pareiškė reikalavimą nesutikdama su darbo ginčų komisijos priteistu darbo užmokesčio už papildomai atliktą darbą dydžiu. Priteisto užmokesčio už papildomą darbą dydis yra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 135 str. 1 d, 4 p.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimą – pasikeitė ar ne ieškovės dirbamas darbas, jos darbo krūvis, kadangi šis klausimas (papildomo, darbo sutartimi nesulygto, darbo atlikimo faktas) jau buvo išspręstas darbo ginčų komisijoje, dėl šios dalies ieškovė komisijos sprendimo neskundė, o darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo apskųsti negali (DK 293 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti ne dėl paties papildomų darbų atlikimo fakto, o dėl jų apimties, ieškovės darbo masto padidėjimo ir, atsižvelgiant į jį, nustatyti proporcingą ieškovei priteistino atlyginimo dydį (DK 197 str. 1 d., CPK 417 str.). Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį darbo sutarties sąlygų pakeitimui nuginčyti, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra kitas, įstatymas numato kitokią tokio ginčo nagrinėjimo tvarką (DK 295 str. 2 d. 1 p., 297 str. 1 d.). Visiškai nepagrįstai ieškovės reikalavimą dėl darbo metu atlikto papildomo darbo (darbo masto padidėjimo – DK 197 str.) teismas susiejo su darbo trukme (viršvalandžiais – DK 193 str.).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nagrinėdamas ieškinio dalį dėl individualaus darbo ginčo neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir išėjo iš ieškinio ribų (CPK 260, 265 str., 417 str.), todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs ir su darbdavio veiksmų teisėtumo klausimu (DK 250 str., CK 6.250 str. 2 d), todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl individualaus darbo ginčo, naikintina ir sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325-333 str.,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė