Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-98-332/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
AN2-98-332/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00016-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Pareiškėjas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-98-332/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00016-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.3.3; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-04-05 nutarimo, kuriuo Č. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį įspėjimu, o administracinių bylų nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį jo atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Č. N. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog jis 2018 m. gruodžio 29 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete vykusios medžioklės varymo metu, sumedžiojo suaugusį tauriojo elnio patiną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Prieš medžioklę medžioklės vadovas K. C. buvo informavęs visus medžiotojus apie medžiojamuosius gyvūnus, kuriuos turi teisę medžioti. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

2. Be to, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 29 d. 11.00 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete vykusios medžioklės varymo metu užsitaisė medžioklinį graižtvinį ginklą ir šovė dar neatsistojęs į šaudymo vietą linijoje (nestovėjo medžioklės vadovo nurodytoje vietoje). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

3. 2019-04-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu Č. N. nubaustas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje įspėjimu, o pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019-04-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimą ir priimti naują nutarimą – Č. N. skirti administracines nuobaudas pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis.

5. Skunde Institucija nurodo, kad skundžiamas 2019-04-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas Č. N. nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nesant jo kaltę įrodančių įrodymų, yra prieštaraujantis administracinio nusižengimo byloje suriktai rašytinei bylos medžiagai bei apylinkės teismo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms.

6. Institucija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė G. G. rašytiniu paaiškinimu ir jo parodymais, duotais apylinkės teisme. Liudytojas G. G. parodė, kad aiškiai per optinį taikiklį matė elnių bandą, joje esančius elnio patinus bei pateles bei kaip pataikė į savo šautą tauriojo elnio patelę ir matė kaip ji nukrito. Teigia, kad G. G. apylinkės teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad daug metų medžioja ir pagal šūvio garsą galima nustatyti, kada šūvis yra taiklus, t. y. kai „pataiko į žvėrį“. Nurodo, kad po pirmojo Č. N. šūvio G. G. aiškiai girdėjo, jog šūvis buvo taiklus, kuriuo buvo nušautas tauriojo elnio patinas. Šį faktą, anot institucijos patvirtina ir byloje esanti G. G. sudaryta medžioklės schema, kurioje nurodyta medžiotojų išsidėstymo tvarka bei tai, kad tarp kritusių elnio patelių bei tarp tauriojo elnio patino buvo gan didelis atstumas.

7. Be to, Č. N. kaltę padarius administracinį nusižengimą ir sumedžiojus tauriojo elnio patiną, patvirtina K. G. paaiškinime ir pirmosios instancijos teisme duoti nuoseklūs parodymai. K. G. tiek apylinkės teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis per optinį taikiklį matė, jog po antrojo ir trečiojo šūvių nukrito dvi tauriojo elnio patelės, o Č. N. atliko pirmą šūvį į ateinančius elnius. Tokias pat aplinkybes jis patvirtino ir sudaryta medžioklės schema, įrodančia elnių kritimo vietas.

8. Institucijos manymu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat neįvertino ir administracinio nusižengimo byloje esančių medžiotojų pateiktų medžioklės schemų, garso įraše užfiksuotų medžiotojų paleistų 6 (šešių) šūvių į elnių bandą bei paties Č. N. paaiškinimų, jog jis atliko pirmą šūvį į elnių bandą. Institucija nurodo, kad visi medžiotojai vieningai nurodė, kad tauriojo elnio patinas buvo kritęs arčiausiai medžiotojų. Garso įraše užfiksuota, kad tarp pirmojo Č. N. atlikto šūvio, antrojo ir trečiojo šūvių yra aiškūs, dideli laiko intervalai, per kuriuos, institucijos įsitikinimu, jis spėjo iš naujo užsitaisyti savo medžioklinį graižtvinį ginklą, per optinį taikiklį išsirinkti tauriojo elnio patelę bei atlikti šūvį. Po dviejų papildomų šūvių visi medžiotojai patvirtina, kad krenta dvi elnių patelės.

9. Apibendrindama savo apeliacinį skundą Institucija teigia, kad pirmąjį šūvį atliko Č. N. dar neatsistojęs į nurodytą medžioklės vadovo vietą, po kurio krito tauriojo elnio patinas, nes visi medžiotojai pro savo optinius taikiklius matė, kad tik po sekančių šūvių krito dvi tauriojo elnio patelės.

10. Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

11. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

12. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusižengimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, nes tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

13. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl Č. N. administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, ginčija jo veikoje esant kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-04-05 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, Č. N. nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytos veikos požymių. Pažymėtina, kad Institucija apeliaciniu skundu neginčija Č. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, neprašo paskirti kitą nuobaudos rūšį, todėl aukštesnės instancijos teismas dėl šio administracinio nusižengimo, nepasisako.

15. Nagrinėjamu atveju Č. N. administracinio nusižengimo protokolu buvo inkriminuojamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2.2 punkto reikalavimų pažeidimas. Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus.

16. Iš bylos duomenų ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Č. N. kaltinantys nusižengimo padarymu įrodymai yra liudytojų G. G., K. G. parodymai apylinkės teisme, jų rašytiniai paaiškinimai, byloje pateiktos Č. N., G. G. ir K. G. medžioklės schemos, byloje esantis vaizdo–garso įrašas bei paties Č. N. rašytiniai paaiškinimai, tačiau juos vertinant turi būti atsižvelgta ne tik į jų, bet ir į visų byloje pateiktų, surinktų ir ištirtų įrodymų, tiek kaltinančių, tiek teisinančių visumą.

17. Iš 2019-01-21 Aplinkos apsaugos departamento tarnybinio pranešimo matyti, kad medžioklės vadovui K. C. organizuojant medžioklę, antrojo varymo metu buvo sumedžioti trys medžiojamieji gyvūnai (2 vnt. tauriojo elnio patelių, 1 vnt. suaugęs tauriojo elnio patinas). Elnių bandą matė ir šūvius atliko šie medžiotojai: I–as šūvis Č. N.; II–as šūvis G. G.; III–as šūvis Č. N.; IV–as šūvis G. G.; V–as šūvis Č. N.; VI–as šūvis K. G.. Analizuojant vaizdo–garso įrašą nustatyta, kad tauriojo elnio patelės buvo sumedžiotos po II ir III šūvių. Jos buvo sumedžiotos joms tolstant nuo medžiotojų, nukrito vėliau nei tauriojo elnio patinas. Pagal medžiotojų paaiškinimus ir medžioklės schemas nustatyta, kad tauriojo elnio patinas buvo sumedžiotas Č. N., pirmojo šūvio metu, nes jo kirtimo vieta buvo arčiausiai medžiotojų. Tauriojo elnio patinas krito vietoje, nes buvo pataikyta į galvą (b. l. 5). 2019-01-04 Aplinkos apsaugos departamento pareigūno tarnybiniame pranešime nustatyta, kad trys medžiotojai atliko šūvius į sumedžiotus dvi tauriojo elnio pateles ir tauriojo elnio patiną: K. G., Č. N. ir G. G.. Apklausiant K. G. jis nurodė, kad nepataikė į tauriojo elnio patiną, jo manymu pataikė Č. N. (b. l. 9). Iš 2019-01-09 patikrinimo akto Nr. 3 matyti, kad Č. N., medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete vykusios medžioklės varymo metu, sumedžiojo suaugusį tauriojo elnio patiną, kurio sumedžioti neturėjo teisės (b. l. 7-8). Iš 2018-12-29 K. C. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nežino, kas nušovė tauriojo elnio patiną. Jo manymu jį galėjo sumedžioti medžiotojai: K. G., G. G. ar Č. N., kurie į elnių bandą šovė po du šūvius (b. l. 12). Iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lapo Nr. 318 (data nenurodyta) matyti, kad tauriojo elnio patiną nušovė K. G., G. G. ir Č. N. (b. l. 13).

18. Iš K. G. rašytinių paaiškinimų ir medžioklės schemos matyti, kad jis nematė, kas atliko pirmą šūvį, nematė kaip krito tauriojo elnio patinas. Apie tai, jam pasakė jo sūnus V. G., kuris ėjo kritusiai elnio patelei nutraukti kančias. Jis šovė į tauriojo elnio patelę, bet nepataikė. Matė, kaip po II ir III šūvių krito du elniai (b. l. 19-21). Iš G. G. rašytinių paaiškinimų ir medžioklės schemos matyti, kad jie su Č. N. taikėsi į tauriojo elnio pateles. Pirmą šūvį paleido Č. N. Po antro ir trečio šūvių krito dvi patelės. Jis girdėjo, kad Č. N. šūvis buvo taiklus, bet kas nukrito – nematė (b. l. 22-24). Iš Č. N. rašytinių paaiškinimų ir medžioklės schemos matyti, kad jis atliko pirmą šūvį, tačiau nepataikė. Šovė du kartus. Po jo šūvį atliko G. G. Jis nematė, kaip krito patinas (b. l. 27-29). Iš filmuoto garso–vaizdo įrašo matyti, kad tolumoje bėga didelė elnių banda, įraše girdisi 6 (šeši) šūviai. Pažymėtina, kad vaizdo–garso įraše nesimato nei kaip krinta sumedžioti žvėrys, nei kur stovi medžiotojai, kas atlieka šūvius (b. l. 44).

19. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas K. G. parodė, kad matė, kaip krito du sumedžioti žvėrys. Jis šovė vieną šūvį. Kad nušautas tauriojo elnio patinas jis pamatė tik po visų šūvių. Mano, kad tauriojo elnio patiną nušovė Č. N., nes jis šovė pirmas, sprendžia iš šūvio garso, kad šūvis buvo taiklus. Liudytojas G. G. apylinkės teisme parodė, kad Č. N. į elnius šovė pirmas. Iš viso buvo šauti 6 (šeši) šūviai, trys buvo taiklūs. Jis po šūvių pamatė, kad nušautas tauriojo elnio patinas. Č. N. apklaustas pirmos instancijos teisme neprisipažino nušovęs tauriojo elnio patiną. Jis į elnių bandą šovė tris šūvius. Matė, kaip trečiu šūviu nušovė patelės jauniklį. Kas nušovė tauriojo elnio patiną – nematė.

20. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje jokie surinkti įrodymai objektyviai nepatvirtina, kad Č. N., sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Pastebėtina, kad liudytojo K. G. ir G. G. duotose parodymuose apylinkės teisme yra tam tikrų prieštaravimų. Apylinkės teisme apklaustas G. G., priešingai nei savo rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė, kad jis girdėjo pirmą Č. N. šūvį, kuris jo nuomone, buvo taiklus. Jis nematė, kada krito tauriojo elnio patinas. Liudytojas K. G. priešingai savo rašytiniams paaiškinimams taip pat manė, kad girdėjo Č. N. šūvį, kuris galėjo būti taiklus, tačiau nematė kaip krito tauriojo elnio patinas. Nei vienas iš apylinkės teisme apklaustų medžiotojų nei savo rašytiniuose paaiškinimuose, nei duodami parodymus teisme nematė, kada ir nuo kurio medžiotojo šūvio krito tauriojo elnio patinas. Nušautą tauriojo elnio patiną jie pamatė tik baigus šaudyti į elnių bandą, t. y. atlikus 6 (šešis) šūvius. Kiti teisme apklausti liudytojai V. G., A. S., A. P. šio įvykio nematė. Be to, Č. N. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad atliko pirmą šūvį, tačiau nenurodė, kad jis būtų nušovęs tauriojo elnio patiną. Institucijos skunde akcentuojamame vaizdo–garso įraše nėra užfiksuota kur konkrečiai stovėjo medžiotojai, t. y. kas po ko atliko šūvių seriją į elnių bandą, nesimato ir po šūvių krentančių elnių.

21. Pažymėtina, kad liudytojų K. G. ir G. G. įsitikinimas galint girdėti taiklų šūvį, pats savaime nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis, t. y. jų samprotavimai, neturint tam specialių žinių, juolab, tokie liudytojų parodymai negali būti objektyvus įrodymas tvirtinti, kad Č. N. pirmu atliktu šūviu sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Duomenų, nuo kurio šūvio krito tauriojo elnio patinas, nėra surinkta. Įvertinus minėtus duomenis darytina išvada, kad liudytojų K. G. ir G. G. parodymai ir rašytiniai paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, medžioklės schemos, vaizdo–garso įrašas neįrodo Č. N. kaltės todėl, nėra pagrindo juos vertinti kaip neabejotinai patvirtinančius Č. N. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

22. Apylinkės teismas, nutraukdamas Č. N. administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais ir patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepagrindžia Č. N. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Byloje surinkti įrodymai, kuriuos išsamiai skundžiamame nutarime išanalizavo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtino, kad Č. N. turėjo tyčią sumedžioti, tuo metu draudžiamą gyvūną – tauriojo elnio patiną.

23. Vien ta nustatyta aplinkybė, kad Č. N., atliko pirmą šūvį į elnių bandą, po kurio sekė ir kitų medžiotojų šūviai, dėl ko jis, anot institucijos, pirmu šūviu nušovė tauriojo elnio patiną, nepatvirtina Institucijos protokole bei skundžiamame apylinkės teismo nutarime padarytų išvadų, kad tauriojo elnio patiną sumedžiojo būtent Č. N., pasinaudodamas savo medžiokliniu ginklu. Pažymėtina, kad kaip teisingai skundžiamame nutarime konstatavo apylinkės teismas, iš karto po įvykio nebuvo rasta medžioklinio ginklo kulka, kliudžiusi tauriojo elnio patiną, nebuvo apžiūrėta bei aiškiai, tiksliai fiksuota įvykio vieta, t. y. byloje nėra įvykio vietos apžiūros protokolo, nuotraukų, kuriose matytųsi kritę elniai, jų išdėstymas, nebuvo apžiūrėti medžiotojų medžiokliniai ginklai, iš kurių buvo šauta į tauriojo elnio patiną, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėjo būti atlikta tam, kad būtų galima neabejotinai padaryti kategorišką išvadą dėl Č. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo. Juolab, kad įrodymus, paneigiančius nekaltumo prezumpciją, turi pateikti institucija, inicijavusi bylą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Č. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

24. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Č. N. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nėra įrodyta. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019-04-05 nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis