Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Šioje byloje nuteistas ir M. Š., bet dėl jo nuosprendis neskųstas.

Iš H. M. ir M. Š. solidariai priteista M. Ž. 500 litų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

H. M. nuteistas už tai, kad 2008-01-24, apie 19 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą metu sugadino M. Ž. turtą - stumdamas petimi sulaužė 200 litų vertės namo prieangio lauko duris, spirdamas koja sulaužė 300 litų vertės kambario duris. Iš viso sužalojo 500 litų vertės turtą.

H. M. nuteistas ir už tai, kad 2008-01-24, apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), veikdamas su M. Š., apsvaigęs nuo alkoholio, išlaužęs M. Ž. namo prieangio lauko duris, įsibrovė į namo vidų, iš kur pasikėsino pagrobti M. Ž. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes sulaikė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis H. M. nurodė, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Teismas nenurodė turto, į kurį buvo pasikėsinta, vertę. Nukentėjusioji gyveno varganai, todėl tinkamo pagrobti turto nerado. Žala menka, durys vos apgadintos. Nuteistasis nukentėjusiajai siūlėsi duris pataisyti, tačiau ji nesutiko, pareikalavo pinigų, taip pati siekė pasipelnyti. Nuteistasis kaltu prisipažino, padėjo nustatyti veikos bendrininką. Nuteistasis yra invalidas, nedarbingas, jam būtina chirurginė operacija, būdamas izoliuotas nuo visuomenės negalės nukentėjusiajai atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl prašo paskirti švelnesnę bausmę.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro atsikirtime į apeliacinį skundą nurodė, kad H. M. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, jam paskirtos tinkamos bausmės, nes H. M. teisiamas ne pirmą kartą, jo teistumas neišnykęs, todėl nuosprendis nekeistinas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, H. M. kaltu pripažino pagrįstai, jo nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. kvalifikavo teisingai. Nuteistasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika pasireiškė konkrečių veiksmų atlikimu - įsibrovimu į gyvenamąją patalpą siekiant surasti kokį nors tinkamą pagrobti turtą. Tam, kad įsibrautų į gyvenamąją patalpą, nuteistasis turėjo įveikti tam tikras kliūtis. Patekimo į patalpas būdą, sulaužant durų staktas, kaltinamasis pasirinko pats. Apie tai, kokią žalą padarys durų sugadinimu, kokio dydžio žalos atlyginimo gali pareikalauti turto savininkė ir ar leis duris remontuoti pačiam kaltininkui, nuteistasis privalėjo pagalvoti dar prieš braudamasis į patalpas, o kad durys sugadintos, patalpos gyvenamos ir jose turto buvo, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b. l. 7-18). Tai, kad nuteistasis jam tinkamo pagrobti turto nerado, nukentėjusioji, kaip rašoma skunde, gyveno vargingai, tai jau ne nuo nuteistojo priklausanti aplinkybė. Tai, kad nuteistasis tik norėjo pasižvalgyti po gyvenamąjį namą ir patikrinti, ar yra tinkamo pagrobti turto, jo atsakomybės nepašalina. Pats įsibrovimas į patalpą siekiant apvogti yra nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kvalifikuojanti aplinkybė, ir jis tą veikos dalį padarė, todėl už ją baudžiama nepriklausomai nuo to, kad turtas pagrobtas nebuvo. Nuteistasis turto nepagrobė ne todėl, kad atsisakė pabaigti pradėtą nusikaltimą (ne dėl savanoriško atsisakymo), o todėl, kad nerado sau tinkamo turto. Nebaigdamas nusikaltimo (vagystės), nuteistasis veiksmus, atitinkančius objektyviuosius veikos požymius ir numatytus baudžiamajame įstatyme, atliko, pasikėsinimą baigė, nors sumanymo pagrobti svetimą turtą iki galo neįgyvendino, numatyto nusikaltimo pasekmių nesukėlė, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. kaip pasikėsinimas pagroti svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Skirdamas bausmes, teismas jų skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 2 d., vadovavosi, atsižvelgė ir į esmines bylos aplinkybes, ir į nuteistojo asmenybę, jis dėl neišnykusio ir nepanaikinto teistumo už svetimo turto pagrobimą laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Skirti švelnesnės rūšies bausmę įstatyminių pagrindų nėra. Nuteistojo skunde minimas invalidumas, nedarbingumas teisės daryti nusikaltimus nesuteikia ir švelnesnės atsakomybės nuteistajam kaip recidyvistui nenumato. Teismas laisvės atėmimo bausmių paskyrimą nuteistajam motyvavo tinkamai, o už nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., net ir labai sureikšminus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė per švelnią bausmę, kuri žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo H. M. apeliacinį skundą atmesti.