Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto vadyba“, ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1065-163/2017 iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vadyba“, kuri įgaliotu asmeniu paskyrė Loretą Beržinskienę. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 3 d. 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių finansiniai reikalavimai. 2017 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 27 d. 2017 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi už dokumentų ir turto neperdavimą buvusiam įmonės vadovui S. K. paskirta 2 000 Eur bauda.

UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas buvo S. K., kuris ir turėjo teismo nutartyje nurodytu laiku įvykdyti minėtą nutarties dalį, t. y. per 15 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, tačiau iki šiolei buvęs vadovas nėra perdavęs bankroto administratoriui jokio BUAB (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų.

Bendra teismo patvirtintų BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 12710,61 Eur.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, vadovas neišsaugojo ir neperdavė įmonės turto pagal balansą, padarė įmonei žalą, bei jos kreditoriams. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas būtent atsakovui, kaip bendrovės vadovui, numato pareigą perduoti turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtą pagal balansą, todėl atsakovas, laiku neįvykdęs šios pareigos ir neperdavęs administratoriui įmonės turto, turi ieškovei atlyginti dėl to patirtą žalą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Atsakovui laiku ir rūpestingai atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti patenkinti, o ieškovas būtų galėjęs visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, todėl galima konstatuoti, kad yra atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių ir teismo ištirtų įrodymų, nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo kaip vadovo pareigų tinkamai, neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų (pateikta tik 2015 m. finansinė atskaitomybė), žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, jos nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau didino skolas kreditoriams, be to atsakovui neperdavus bankroto administratoriui visų bankrutuojančios įmonės dokumentų, šis negali nustatyti tikslios kreditorių struktūros ir skolų dydžio. Visa tai įvertinus atsakovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), ir iš atsakovo ieškovui priteistina 12 710,64 Eur žalos (CK 6.249 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovė teismo prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas nuo 2017 m. gegužės 3 d. (šią dieną įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą BUAB (duomenys neskelbtini)) iki visiško žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovės atstovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki visiško žalos atlyginimo, taip pat nuo kokios sumos tokios palūkanos turėtų būti skaičiuojamas. Be to sutinkamai su teismine praktika ieškovo pareiga yra paskaičiuoti palūkanas iki kreipimosi iki teismo dienos. Teismas nenustatė, kad būtų pagrindas priteisti šias ieškovės atstovės prašomas palūkanas, be to 12 710,64 Eur žalos ieškovei dydį teismas konstatavo tik šiuo sprendimu už akių, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų palūkanų nuo 2017 m. gegužės 3 d. iki visiško žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 286 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 710,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 12 710,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 286 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.