- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-738-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00213-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- UAB „Pasvalio vandenys“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3703-1001-2019 pagal ieškovės UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinį S. V., S. V. dėl nuostolių, patirtų savavališkai vartojus geriamąjį vandenį, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų priteisti solidariai 634,19 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.
2. Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo viešojo geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektus (duomenys neskelbtini)2018-08-23, (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų patikrinimo metu ieškovės darbuotojai prieš įrengtą vandens apskaitos prietaisą, rado savavališkai prijungtą vandentiekio tinklą prie ieškovės valdomos ir naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Taip buvo vartojamas neapskaitytas geriamasis vanduo ir ieškovei padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovai.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų S. V. ir S. V., ieškovei UAB „Pasvalio vandenys“, 634,19 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (634,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas : po 7,5 Eur žyminio mokesčio ir po 270,32 Eur advokato pagalbai apmokėti.
4. Teismas nurodė, kad atsakovas S. V. nuo 2005 m. nuosavybės teise valdo pastatus (duomenys neskelbtini), tarp jų - ir ūkinį pastatą, kuriame įrengtas aptariamas vandentiekio tinklas. Nors nekilnojamas turtas registruotas S. V. vardu, prievolė atlyginti nuostolius ieškovei tenka solidariai abiems atsakovams, nes geriamasis vanduo buvo vartojamas atsakovų šeimos namų ūkyje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau –CK) 3.109 str. 1 d. 3 p.).
5. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad nėra registruota jokių šio nekilnojamojo turto nuomos, panaudos sutarčių ar kitokių trečiųjų asmenų daiktinių teisių į ūkinius pastatus. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovai yra atsakingi už savavališką vandentiekio tinklo prijungimą ūkiniame pastate prie ieškovės eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros ir vandens naudojimą.
6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad nei vienas iš šiuo adresu esančių ūkinių pastatų nėra nustatyta tvarka prijungtas prie vandentiekio tinklų. Prie vandentiekio tinklo ūkiniame pastate iki ieškovės darbuotojų atlikto patikrinimo nebuvo įrengtas joks apskaitos prietaisas.
7. I. P. mstl., (duomenys neskelbtini), vandentvarkos ūkį valdo 1999-12-31 savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iki 2004 m. rugsėjo mėn. atsakovai su ieškovu už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo pagal savivaldybės patvirtintas geriamojo vandens suvartojimo normas. 2004 m. rugsėjo mėn. atsakovams priklausančiame gyvenamajame name buvo sumontuotas geriamojo vandens apskaitos prietaisas. Apie kitus esamus geriamojo vandens įvadus atsakovams priklausančiuose statiniuose ieškovas informacijos neturėjo, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nei viename iš atsakovams priklausančių ūkinių pastatų nėra komunalinio vandentiekio, jis yra tik gyvenamajame name.
8. Teismas nurodė, kad atsakovai pažeidė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 14 dalį, pažeidė Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, patvirtintų Aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr. D1-500, 1.4, 2.2, 4 ir 25 p., Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, 2.1 p. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 (2015-10-15 įsakymo redakcija), 23.1 punktą savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros yra laikomas nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant.
9. Atsakovams nepateikus jokių įrodymų, kad jie būtų kreipęsi ir ieškovė būtų išdavusi atsakovams prisijungimo sąlygas jų ūkinių pastatų prijungimui prie ieškovės valdomos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, teismas padarė išvadą, kad atsakovai vandentiekio tinklą prie ieškovo valdomos ir naudojamos vandentiekio infrastruktūros naudojo savavališkai, pažeisdami teisės aktuose nustatytą tvarką. Vandentiekio tinklas atsakovų ūkiniame pastate buvo įrengtas ir neteisėtai prijungtas prie ieškovės valdomų vandentiekio tinklų, o atsakovai tai žinojo.
10. Ieškovė pagrįstai padarytos žalos dydį įrodinėja pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 50 punktą, kuris taikomas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 17 dalį. Taikant Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 50 punkte nurodytą formulę apskaičiuota, kad atsakovai, savavališkai naudoję geriamojo vandens tiekimo tinkle, savavališkai sunaudojo 37,98 m3 geriamojo vandens per parą. Ieškovė nenustatė savavališko prijungimo prie tinklų datos, todėl suvartoto vandens kiekį pagal nurodytas teisės normas skaičiavo už 30 dienų. P. P. rajono savivaldybės tarybos 2017-04-27 sprendimu ieškovui nustatytą geriamojo vandens tiekimo bazinę kainą vartotojams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo paslaugas individualių gyvenamųjų namų įvaduose, nustatyta, kad atsakovas už savavališkai suvartotą geriamąjį vandenį turi sumokėti 634,19 Eur.
11. Atsakovai geriamąjį vandenį vartojo žymiai ilgesnį laiką, nei ieškovės skaičiavimuose. Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, atsakovai pastatus valdo ir ūkiniame pastate geriamąjį vandenį be apskaitos prietaisų vartoja nuo 2005 m., taigi, patikrinimo metu – 13 metų, o ieškovė savavališkai suvartoto vandens kiekį skaičiavo tik už 30 parų. Tokio laikotarpio, teismas nelaikė per ilgu, o apskaičiuoto savavališkai suvartoto vandens kiekio - per dideliu.
12. Pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 50 punktą asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu visu įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį, pagal formulę: Q = ?D2 / 4 × v × l, kur Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai parą; ? – pi, matematinė konstanta – 3,14; D – vamzdyno diametras, metrai; v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; l – pažeidimo laikotarpis, sekundės. D reikšmė – tai prijungto įvado, o ne už jo pajungimo vietos einančių sanitarinių įrenginių (krano) diametras, kaip teigia atsakovai. Ieškovė sunaudoto geriamojo vandens kiekio (Q) skaičiavimuose pagrįstai naudojo savavališkai prijungto įvado diametrą (D) – 40 mm.
13. Atsakovų kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų jų kaltę dėl savavališko vandens vartojimo iš savavališkai prijungto vandentiekio tinklo prie ieškovės valdomo vandentiekio. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 634,19 Eur už savavališkai sunaudotą geriamąjį vandenį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
14. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Pasvalio vandenys“ ieškinį atmesti.
15. Nurodo, kad jie nesutinka su teismo sprendimu, manydami, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
16. Nurodo, kad 1988 m. tuometinis Pušaloto ūkis pastatė pastatus, tame tarpe ir ūkinį pastatą su įrengtu vandens tiekimu, skirtą dviems namams, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams įsigijus pastatus, įrengtas vandens tiekimas buvo likęs ir naudojamas. UAB „Pasvalio vandenys“ perėmus Pušaloto vandentiekio sistemą į atsakovo gyvenamąsias ir ūkines patalpas buvo atvykę ieškovės darbuotojai. Nesupratę vandentiekio sistemos, vandens apskaitos prietaisą įjungė rūsyje. Po to ne kartą keitė apskaitos duomenis, juos tikrino, nebuvo nustatę jokių pažeidimų.
17. Taigi atsakovai nebūdami specialistai nežinojo, ar ūkiniame pastate esantis vandens tiekimas yra apskaitomas per vienintelį apskaitos prietaisą gyvenamojoje vietoje. Vanduo 13 m. buvo vartojamas vienodu kiekiu. Atsakovai buvo įsitikinę, kad ūkiniame pastate esantis vandens tiekimas yra apskaitomas vienu apskaitos prietaisu. Nurodytos aplinkybės prieštarauja teismo nustatytiems faktams bei motyvams, neįrodant atsakovų neteisėto neveikimo ir kaltės.
18. 2018 m. rugpjūčio 23 d. savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklų užfiksavimo akte, fiksuotas vandens vamzdis 40 mm., o prijungtas ventilis 20 mm diametro. Teismas nors ir konstatavo 20 mm storio vandens ištekėjimo galimybę, paskaičiavo vandens kiekį kaip už 40 mm skersmens, nors per 20 mm vandens skersmenį negali pratekėti 40 mm skersmens vandens kiekis.
19. 2018 m. rugpjūčio mėnesį sumontuotas vandens skaitiklis iki šiol užfiksavo 0,7 kub. m vandens sunaudotą kiekį, vertinant ieškovės apskaičiuotą kiekį per dieną 327,98 kub. m. yra nesąžiningas skaičiavimas.
20. Atsakovai nėra atsakingi už neatsakingą ieškovės darbuotojų darbą, nes jie, suklaidinę pastatų savininkus, sudarė sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Patys ieškovės darbuotojai nustatė, kad gyvenamojoje vietoje yra vienas vandens tiekimo mazgas – namo rūsyje, ant kurio buvo įrengtas vandens apskaitos prietaisas ir neįrengė apskaitos prietaiso ant kito vamzdžio. Atsakovų prašymu pakeitė kraną ūkiniame pastate, įdėjo mažesnį ir nei karto per 13 m. tokio vandens tiekimo nelaikė neteisėtu.
21. Vandens tiekimas ūkiniame pastate jau buvo įrengiant apskaitos prietaisą name, tačiau ieškovės darbuotojai jo neapskaitė. Tai patvirtina, kad atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ieškovė prašo palikti sprendimą nepakeistą, o atsakovų S. V. ir S. V. apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovui UAB „Pasvalio vandenys“ iš atsakovų S. V. ir S. V. išlaidas advokato pagalbai
23. Atsakovai nėra gavę ieškovo, kaip viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, prisijungimo sąlygų, ir vandens tiekimas į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pajungtas, nedalyvaujant ieškovo atstovui.
24. Pagal naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų, patvirtintų Aplinkos ministro 2015-06-23 įsakymu Nr. D1-500, 1.4, 2.2, 4 ir 25 punktus, Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172, 2.1 punktą ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 (2015-10-15 įsakymo redakcija), (toliau – Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės) 23.1 punktą paminėtas prijungimas laikomas savavališku. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai ūkiniame pastate geriamąjį vandenį atsakovai vartojo savavališkai.
25. Teismo išvadą, kad atsakovai ūkiniame pastate geriamąjį vandenį vartojo savavališkai, patvirtina teismo argumentai, kad atsakovai, tapę pastatų savininkais ir juose gyvenę, žinojo Nekilnojamojo turto registro duomenis, kad ūkiniame pastate nėra komunalinio vandentiekio, t.y. kad jis nėra prijungtas prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos. Nepaisant to, kad faktiškai naudoja geriamąjį vandenį ne tik gyvenamajame name, bet ir ūkiniame pastate, apie tai nenurodė ieškovo darbuotojams, 2004 m. rugsėjo mėnesį įrenginėjusiems geriamojo vandens apskaitos prietaisus atsakovams priklausančiame gyvenamajame name.
26. Ieškovo darbuotojai apie kitus esamus geriamojo vandens įvadus atsakovams priklausančiuose statiniuose informacijos neturėjo, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nei viename iš atsakovams priklausančių ūkinių pastatų nėra komunalinio vandentiekio, jis yra tik gyvenamajame name. Dėl tų pačių argumentų atmestini atsakovų apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad ieškovės darbuotojai, įrengdami apskaitos prietaisus tik gyvenamajame name, elgėsi neatsakingai.
27. Nagrinėjamu atveju apeliantas, naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidė įstatymo reikalavimus ir be sutarties ar kito pagrindo, taigi neteisėtai, naudojo ieškovui priklausančią centralizuotų nuotekų šalinimo sistemą savo turto eksploatavimui, todėl būtent apeliantas kaip turto savininkas ir naudos iš neteisėto ieškovo paslaugų naudojimo gavėjas privalo atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius.
28. Pagal paminėtą Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatą, skaičiuojant asmens sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekį, D reikšmė – tai prijungto įvado, o ne už jo pajungimo vietos einančių sanitarinių įrenginių (krano) diametras, kaip skaičiuoti pageidauja atsakovai. Taigi ieškovas sunaudoto geriamojo vandens kiekio (Q) skaičiavimuose pagrįstai naudojo savavališkai prijungto įvado diametrą (D) – 0,04 m (žr. 2018-08-23 savavališko prisijungimo prie vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų užfiksavimo aktą ir prie jo pridėtas nuotraukas): Q = 3,14 * 0,04 * 0,04 / 4 * 0,35 * 86 400 = 37,98 m3 per parą.
29. Savavališkai be apskaitos geriamasis vanduo atsakovų ūkiniame pastate vartojamas nuo 2004 m. rugsėjo, taigi, daugiau kaip 12 metų 11 mėnesių, o nuostoliai ieškovei priteista tik už 30 parų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
30. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas keičiamas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 3 p.)
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
32. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovų 634,19 Eur nuostolių už savavališką prijungimą prie vandentiekio.
33. Byloje nustatyta, kad atsakovui S. V. nuo 2005 m. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su priklausiniais esantis (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir ūkinis pastatas, kuriame ieškovės atstovai 2018 m. rugpjūčio 23 d. savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklų užfiksavimo akte, nustatė, kad yra jame yra savavališkai įrengtas vandentiekio tinklas ir pagal Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nurodytą formulę paskaičiavo 634,19 Eur nuostolių dydį.
34. Apeliantai nurodo, kad jie patys savavališko vandens įvado neįsirenginėjo, jie jau pirko namą ir ūkinį pastatą, kuriame buvo įrengtas vandentiekis. Faktinės aplinkybės, kad atsakovui priklausančiame ūkiniame pastate yra įrengtas vandens įvadas, bei savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklų užfiksavimo akto, kuriame nurodyta, kad geriamas vanduo naudojamas be apskaitos prietaiso, neginčija, tik nurodo, kad tai nėra vien jų kaltė dėl susidariusios situacijos. Ieškovės atstovams perėmus vandens tiekimo tinklus ir įrenginėjant vandens apskaitos prietaisus, atsakovas nurodė, kad vandentiekis yra įvestas ir gyvenamajame name, ir ūkiniame pastate. UAB „Pasvalio vandenys“ darbuotojas pats nustatė, kur įrengti vandens apskaitos prietaisą ir toje vietoje jį įrengė. Daug metų darbuotojai atvykdavo tikrinti, keitė skaitliuką, tačiau jokių pažeidimų nenustatė, todėl atsakovai šiomis aplinkybėmis negalėjo žinoti, kaip ir nežinojo ieškovė, kad įrengtas vandens apskaitos prietaisas neapskaito viso suvartojamo vandens kiekio.
35. Atsakovai, kaip įsigyto žemės sklypo su pastatais savininkai, turi teisę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, jiems nuosavybės teise priklauso ir vandens įvadas (CK 4.20, 4.37, 4.40 str.). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovai patys įsirengė šį vandens įvadą, kuris buvo nuo seno, galėjo nežinoti, kad iš jo tiekiamas vanduo neapskaitomas, nes būtent ieškovės darbuotojai įrenginėjo vandens skaitliukus. To nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Byloje esantis rašytinis buvusios žemės sklypo su priklausiniais savininkės raštas patvirtina, kad atsakovams įsigyjant žemės sklypą su priklausiniais, vandentiekis jau buvo įvestas tiek gyvenamajame name, tiek ūkiniame pastate. Todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovai įsigijo ūkinį pastatą, kuriame jau buvo įrengtas vandentiekis. Atsakovai šiuo įvadu naudojosi ir to neneigia. Po to, kai aktu buvo konstatuotas šis faktas, buvo įrengtas skaitiklis vandens kiekiui apskaityti, sudaryta sutartis, jokie kiti papildomi įvado įteisinimo darbai nebuvo atlikti.
36. CK 6.263 str.2 dalyje numatyta, kad žalą padaręs asmuo privalo ją atlyginti visiškai, o teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, sutinkamai su bylos aplinkybėmis, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba pilnai atlyginti padarytus nuostolius, kuriuos sudaro ne tik asmens turėtos išlaidos, jo turto netekimas arba sužalojimas, bet taip pat ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei kitas asmuo (šiuo atveju apeliantas) būtų prievolę įvykdęs. Būtent tokių negautų pajamų apskaičiavimo metodiką, kai tiekėjas nustato savavališką prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, numato Infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 50 punktas (Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2011 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-562/2001).
37. Atsakovų atsakomybė deliktinė, t.y. nustatyti neteisėti veiksmai, kai neapskaitomas vartojamas vanduo (CK 6.246 str. 1 d.,6.263 str. 1 d.).
38. Todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai pažeidė savo, kaip savininkų, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų (CK 6.246 str. 1 d.), todėl privalo atlyginti dėl šių veiksmų / neveikimo padarytą žalą (CK 6.263 str.). Ne savavališku prijungimu, bet iš esmės neapskaitomu vandens naudojimu ieškovei padarytų nuostolių dydis buvo skaičiuotas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51 punktu, pagal tai, koks yra prijungto įvado diametras, todėl apeliantų argumentas dėl neteisingai apskaičiuoto geriamojo vandens kiekio, atmetami kaip nepagrįsti.
39. Pažymėtina, kad įstatymas numato sankcijas asmenimis, kurie patys savavališkai prisijungė prie vandens tiekėjo infrastruktūros, todėl teismo nuomone, šiuo atveju yra svarbi nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovai neteisėtą vandens įvadą įgijo kartu su žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kol vartojamo vandens kiekis buvo apskaitomas kitokia tvarka, todėl negalima jų veiksmų prilyginti tiems, kurie patys savavališkai prisijungia prie vandens tiekėjo infrastuktūros pažeisdami nustatytą tvarką ir taip išvengia apmokėjimo už teikiamas paslaugas.
40. Pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama ir tai, kad ieškovė yra profesionalė, o profesinei veiklai paprastai keliami griežtesni reikalavimai. Asmens atidumo bei rūpestingumo lygis šioje veikloje laikytinas aukštesniu nei bet kurioje kitoje veikloje. Todėl ar skolininkas elgėsi neteisėtai ir ar tik jis kaltas dėl žalos (nuostolių) atsiradimo tuo atveju, kai žala (nuostoliai) atsirado iš profesinės skolininko veiklos, turi būti nustatoma įvertinus ne tik skolininko elgesio atitiktį konkrečioms įstatymo ar sutarties nuostatoms, bet ir tikėtiną rūpestingo ir atidaus konkrečios rūšies profesionalo elgesį atitinkamoje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002).
41. Kaip minėta ankščiau, byloje nebuvo nustatyta, kad vandens įvadą be apskaitos prietaiso įsirengė patys atsakovai, kad jie šią aplinkybę slėpė nuo ieškovės, siekdami pasipelnyti. Todėl tik iš atsakovų, kaip savininkų, būtų nesąžininga reikalauti daugiau atidumo prižiūrint jų nuosavybe esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus bei įrenginius. Šiuo atveju atsakingas ir vandens tiekėjas, kuris, perimdamas atsiskaitymą ir kontrolę, pats įrengdamas vandens apskaitos prietaisus, galimai neatidžiai atliko savo darbą ir parinko netinkamą vietą vandens apskaitos prietaisui įrengti ir taip prisidėjo bei sudarė sąlygas kilti atsakovų civilinei atsakomybei.
42. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, nes visos bylos nagrinėjimo metu bei iki ginčo teisminio nagrinėjimo teikiant raštus ieškovei, atsakovas ir jo sutuoktinė buvo nuoseklūs, nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kad jie nieko neslėpė nuo ieškovės atstovų, kurie, įrengdami ir tikrindami vandens apskaitos prietaisą per eilę metų jokių neatitikimų nenustatė. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovai yra įsirengę šulinį, turi tvenkinį, todėl ginčo įvadu suvartoja labai nedaug ieškovės tiekiamo geriamojo vandens. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovai tikslo neteisėtai prisijungti prie ieškovei priklausančių vandens tinklų bei taip sutaupyti, neturėjo (CPK 12, 178, 185 str.), žala padaryta dėl aplaidžių abiejų šalių veiksmų. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant įstatyme nustatytą pagrindą, pagal ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovei priteistiną žalos atlyginimą sumažinti perpus iki 317,09 Eur (CK 6.259 str.).
43. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jei reikalavimas tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Patenkinus ieškinio 50 proc., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, mažinamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Patenkinus 50 proc. apeliacinio skundo, taip pat 50 proc. mažinamos ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Pasvalio vandenys“, įmonės kodas 169236961, 317,09 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (317,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas : po 3,75 Eur žyminio mokesčio ir po 135,16 Eur advokato pagalbos išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.Priteisti iš S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Pasvalio vandenys“, įmonės kodas 169236961, po 68,06 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš UAB „Pasvalio vandenys“, įmonės kodas 169236961, S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 7,50 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.