Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovui A. T., jos atstovei A. T., atsakovei L. A., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei, žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 213,51 Eur turtinei žalai (vaistai 21,90 Eur, tvarsčiai 12,36 Eur, sportinė avalynė 130,98 Eur, sportinės kelnės 48,27 Eur) ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad 2016-02-07, apie 9 val. 30 min., ieškovui grįžtant iš rytinio bėgimo pro (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje esančią „Neste“ degalinę ir kylant viaduko laiptais į tiltą, jį užpuolė du šunys. Šunys buvo dideli, suaugę, apie 60-80 cm ūgio. Šunys pradėjo urzgti jį puldami, kandžiojo jam kojas, rankas, todėl jis turėjo gintis ir grumtis su jais. Plentu važiuojantys žmonės, sustojo ir parvežė namo. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba ir policija. Greitosios pagalbos automobiliu jis buvo nugabentas į ligoninę, kurioje buvo susiūtos žaizdos ir suteikta kita medicininė pagalba. Paciento apžiūros lape nurodyta, kad viso buvo susiūtos 4 kastinės žaizdos, paskirta profilaktika - skiepai nuo stabligės ir pasiutligės, kiti medikamentai. Dėl sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, šoką, išgąstį, teko gulėti lovoje kol užgijo žaizdos, vaikščioti į polikliniką į perrišimus ir skiepus, jam visam likusiam gyvenimui liko subjaurota koja. Dėl šių padarinių prašo ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nepataisomai buvo sugadinta visai neseniai įsigyta sportinė apranga - šunys kandžiodami sudraskė termo-kelnes ir sportinę avalynę, prašo ir turtinės žalos atlyginimo, be to, patyrė išlaidų vaistams bei tvarsčiams.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-02-22 (ROIK (pažeidimo identifikacinis kodas) (duomenys neskelbtini)) dėl ATPK 110 str. 10 d. pažeidimo padarymo surašytas L. A. dėl S. V. sužalojimo ir dėl L. A. automobilio sugadinimo. Būtent dėl šio pažeidimo L. A. gailėjosi ir su juo sutiko. 2016-02-22 kaip ir nurodyta protokole nuvyko pas pareigūną į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą dėl minėtų dviejų nukentėjusiųjų asmenų. Iki 2016-02-22 niekas į ją nesikreipė dėl kitų asmenų sužalojimo ir jai nebuvo žinomos jokios kitos aplinkybės apart nukentėjusiųjų S. V. ir L. A., su kuriais susitarė dėl žalos atlyginimo ir minėtiems asmenims moka dalimis žalos atlyginimus. L. A. su jokiais kitais pažeidimais nesutiko ir nepasirašė, nes dėl jokių kitų pažeidimų nebuvo kviečiama atvykti į policiją ir duoti paaiškinimus, ji pasirašė, tik kad gavo nutarimą dėl baudos paskirtos susijusios su S. V. sužalojimu bei kad apgadino L. A. automobilį. 2016-02-22 pasirašė, kaip jau minėta po protokolu dėl pažeidimo susijusio su S. V. ir L. A., Šio protokolo pagrindu 2016- 02-22 ir buvo priimtas nutarimas, kuris 2016-02-23 buvo išsiųstas S. V. ir L. A. 2016-02-23 lydraštyje nurodant, jog siunčiama nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Pažymėtina, kad ROIK yra pažeidimo identifikacinis numeris ir į civilinę bylą pateiktas protokolas su ROIK: (duomenys neskelbtini) yra surašytas dėl nukentėjusiųjų S. V. ir L. A., bei jo antrame puslapyje nurodyta atvykti į policiją 2016-02-22 būtent dėl šio įvykio. Tačiau kaip matyti iš į bylą pateikto nutarimo su tuo pačiu ROIK, tai 2016-02-22 nutarimo turinyje, t. y. jo pirmame puslapyje yra pasisakoma dėl A. T., o tame pačiame nutarime antrame puslapyje dėl S. V. ir L. A., po kuo, būtent dėl pastarųjų dviejų asmenų, L. A. ir pasirašė, o ne dėl A. T.. Be to, pirmame minėto nutarimo puslapyje yra nurodyta, kad A. T. šunys įkando bėgiojant pastariesiems Artojo g., tačiau ieškinyje pats ieškovas nurodo, jog šunys jį užpuolė ant viaduko laiptų. Be to, įtarimų kelia ir aplinkybės, jog ieškovas grumdamasis su šunimis pastebėjo jų lytis, nurodant kokios spalvos ir lyties šunys jį užpuolė. Pagrįstai manytina, jog dokumentuose vietoj S. V. ir L. A. pavardžių buvo įrašyta A. T. pavardė neatliekant jokio tyrimo dėl pažeidimo, o tiesiog apkaltinant atsakovę. Todėl darytina išvada, jog nutarimas yra suklastotas, siekiant, jog A. T. įgytų teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės esant jai civilinei (deliktinei) atsakomybei. Dėl minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo panaikinimo bei kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų klastojimo. Todėl tokiu nutarimu nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo remtis šioje civilinėje byloje įrodinėjant atsakovės civilinę atsakomybę. Neįrodžius, jog būtent L. A. šunys sukandžiojo ieškovą, nekyla jai ir civilinė atsakomybė.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis propaguoja sveiką gyvenseną, yra vegetaras ir bėgikas, nuolat dalyvauja įvairiuose maratonuose, kuriuose gauna apdovanojimus. Sportui lauke atitinkamam sezonui jis įsigyja ir specialiai tam skirtą aprangą, avalynę bei įrangą, kurį šiuo atveju buvo nepataisomai sugadinta. Dėl patirto streso ir sveikatos sužalojimų, jam teko išgyventi didžiulius fizinius skausmus, nes žaizdos puliavo, buvo nuolat perrišamos, reikėjo vykti į polikliniką, gydymas truko daugiau nei mėnesį, jam teko gerti stiprius medikamentus, kurių jis paprastai nevartoja, jo koja liko subjaurota, todėl prašo ne tik turtinės, tačiau ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovo atstovė A. T. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovė L. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog policijos pareigūnai jai paaiškino, tik apie kitą įvykį, kurio metu buvo sužalota moteris ir apgadintas automobilis, tačiau apie ieškovo sužalojimus jai nieko nebuvo žinoma. Policijos pareigūnas jai nedavė ieškovo kontaktų, o pats ieškovas taip pat jai nepaskambino ir nieko nesakė, todėl ji nesanti tikra, kad tikrai jos šunys apkandžiojo ieškovą. Apie tai, kad ji pasirašė protokolą dėl ieškovo sužalojimo, ji suprato tik vėliau, nes manė pasirašanti dokumentus dėl kito įvykio.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo sprendžiamas klausimas dėl pareigos atsakyti už naminio gyvūno padarytą žalą.

CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas. Šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Šuo gali kelti pavojų ir padaryti žalos kitiems asmenims, todėl atsakovė, laikydama šunis ne voljere ar pririštus, arba su antsnukiu prisiėmė atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei ir priteistinų nuostolių dydžiui. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas. Tačiau nukentėjusiojo kaltė, skirtingai nei šuns savininko, nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalą padariusiam asmeniui.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo A. T. sveikata buvo sutrikdyta, kuomet 2016-02-07 apie 09.30 val. L. A. priklausantys ir iš pastarosios aptvertos teritorijos (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje išbėgę šunys palaidi bėgiojo po Artojo gatvę ir prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, po ko mišrūno veislės šuo įkando A. T. į dešinę koją, padarydamas žaizdas. Nustatyta, jog gyvūnai buvo nevakcinuoti nuo pasiutligės, nepaženklinti mikrocshemomis ir neregistruoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-22 Klaipėdos apskrities VPK nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje L. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 10 d. ir jai paskirta 144 Eur dydžio bauda. Atsakovė šio nutarimo neskundė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie šį įvykį, nes panašiu laiku jos šunys apkandžiojo ir kitą moterį, apgadino automobilį ir ji galvojusi kad, tai tas pats nutarimas ir protokolas, o apie A. T. policijos pareigūnai jai nieko dorai nepaaiškinę, o pats nukentėjęs jai neskambino ir nieko neprašė.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui buvo nustatytos 4 kąstinės nuo 1 cm iki 1,5 cm, 2 cm ir 3 cm žaizdos anterolateraliniame ir antermdeialiniame dešinės blauzdos paviršiuje. Ieškovo, jos atstovės paaiškinimais, rašytiniai duomenimis nustatyta ir tai, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovui buvo skirtas gydymas, jam teko pirkti vaistus ir tvarstomąją medžiagą. Ieškovo, jo atstovės paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis, posėdžio metu atlikta pateiktų daiktų apžiūra nustatyta ir tai, kad šunims užpuolus ieškovą, buvo sugadinti ir ieškovui priklausantys daiktai – sportinės kelnės, termo-kelnės bėgiojimui šaltu oru, kurių vertė 48,27 Eur ir sportiniai bėgiojimo batai A. G. Gumulus 16 Mens, kurių vertė 130,98 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės“. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CPK 178 straipsnis). Atsakovės veiksmai už šunų nepriežiūrą buvo kvalifikuoti kaip neteisėti, dėl ko 2016-02-22 Klaipėdos apskrities VPK nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje L. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 str. 10 d. ir jai paskirta 144 Eur dydžio bauda. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai <...>.“ Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 21,90 Eur išlaidų vaistams, 12,36 Eur tvarsčiams, 130,98 Eur kainavo sugadinta sportinė avalynė, o 48,27 Eur sugadintos sportinės kelnės. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo įsitikinimu yra pagrindas konstatuoti, kad prašoma priteisti ieškovo patirta turtinė žala yra pagrįsta ir pilnai įrodyta visa apimtimi. Iš viso iš atsakovės ieškovui priteisiama 213,51 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kita vertus, įstatymo numatyta pinigine satisfakcija siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), už kuriuos ji patraukta administracinėn atsakomybėn, ieškovui neabejotinai buvo sutrikdyta sveikata, jam buvo skirtas gydymas, koja liko nepagydomai subjaurota, todėl pagal įstatymą turi būti sprendžiama ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovas A. T., būdamas sportiškai aktyvus ir sveiką gyvenseną propaguojantis žmogus, dėl atsakovės kaltės patyrė ir fizinį skausmą, be to, daugiau nei mėnesį turėjo vartoti vaistus, nuolat vykti į gydymo įstaigą žaizdų perrišimui, dėl patiriamo skausmo negalėjo miegoti, bet to, ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus, t.y. didelį stresą, išgąstį grumiantis su jį puolančiais šunimis, negalėjo dalyvauti suplanuotose varžybose, gyventi pilnaverčio gyvenimo, užsiimti kasdiene veikla.

Įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kai šuns užpuolimu padaroma žala), ji laikytina įvairia, tačiau kiekvienu atveju teismų sprendimuose įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose negali būti identiškos, dėl to teismų praktikoje negali būti nustatyto ir vieno konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, imant domėn ir atsakovės turtinę padėtį, vadovaudamasis, teisingumo ir protingumo principais, mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir šioje dalyje ieškinį tenkina iš dalies (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) – iš atsakovės priteisiant 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5, 6.250 straipsniai).

Be to, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgus į nurodyta teisinį reglamentavimą, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė priteistinų sumų mokėjimą išdėstyti maksimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga, nes jos gaunamos pajamos nedidelės, be to, atsakovė turi ir kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika, dirbanti dviejuose darbovietėse. Dėl to konstatuotina, jog ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyra nebus pažeista, jeigu iš atsakovės priteistų sumų mokėjimas būtų išdėstytas šešių mėnesių laikotarpiui.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistina iš atsakovės. Teismas laiko, jog sprendimu buvo patenkinta 54 procentai reikalavimų, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 27,54 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 81,11 Eur išlaidų susijusių su nutarties dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymu įvykdymu. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 43,79 Eur (CPK 80,88,93 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 80, 88, 93, 177-185, 259-260, 263-264 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. A. 213,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos - 1713,51 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. T. naudai.

Atsakovei priteistos sumos – 1713,51 Eur mokėjimą išdėstyti šešiems mėnesiams, nurodant, jog kas mėnesį turi būti mokama po 285,60 Eur ir palūkanos.

Priteisti iš atsakovės L. A. 43,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. T. naudai.

Priteisti iš atsakovės L. A. 27,54 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.