Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-1383-548/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
T-1383-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36702-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
A. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1383-548/2022Baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-840/2017(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36702-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.13; 2.1.10.1; 2.5.11.2; 2.5.16; 2.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 13 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei J. Č.,nedalyvaujant nuteistajam A. R.,antstoliui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas antstolio D. J. teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam A. R. paskirtą ir likusią baudos dalį 990,91 Eur baudą pakeisti kita bausmės rūšimi.

Teikime nurodoma, jog antstolis D. J. vykdo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-202-840/2017 dėl 1129,80 Eur (30 MGL) baudos išieškojimo iš A. R. valstybės naudai. Skolininkas gyvena vykdomajame rašte nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2055 m. rugpjūčio 31 d. Pradėjus priverstinį ieškojimo vykdymą buvo atliekamos užklausos, turtinės padėties tikrinimas. Atliekant užklausas nustatyta, kad skolininkas per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. liepos 12 d. dirbo trumpą laiką, tačiau yra vykdoma pirmos eilės išieškojimas, todėl baudos išieškota tik 138,89 Eur. Skolininkui priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nenustatyta. VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nekilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonių taip pat neturi. Siunčiami pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, skolininkas neatvyksta, nebendrauja, baudos išieškota minimaliai. Skolininkas niekur nedirba nuo 2021 m. liepos 15 d., baudą mokėti vengia, nemoka ir kitų baudų, išlaikymo, todėl darytina išvada, kad skolininkas vengia mokėti baudas. Remiantis aukščiau išdėstytu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, prašo teismo paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais ar areštu (t 1, b. l. 171).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti ir pakeisti paskirtą A. R. baudą į laisvės apribojimą, kadangi nuteistasis vengia mokėti baudą. Prokurorė atsižvelgė į tai, kad A. R. niekur nedirba, nemoka kitų baudų, vengia bendrauti su antstoliu, kviečiamas neatvyksta.

Teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir antstolis D. J. nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, kur nustatyta, kad jeigu nuteistasis per 2 mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį (šiuo atveju – teismo baudžiamąjį įsakymą) priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Taigi, neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog A. R., Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimas ir 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (t. 1, b. l. 150-154). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. spalio 9 d., kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas 2017 m. gruodžio 11 d., išsiųstas antstoliui 2017 m. gruodžio 11 d. (t. 1, b. l. 166), ir antstolio priimtas vykdyti 2017 m. gruodžio 14 d. (vykdomosios bylos b. l. 3).

Kaip matyti iš antstolio D. J. teikime išdėstytų aplinkybių, antstolis nustatė, jog priverstinai įvykdyti teismo baudžiamojo įsakymo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, kadangi nuteistasis A. R. Lietuvoje nedirba, jam priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, kito skolininkui priklausančio turto nerasta, todėl išieškojimo galimybės nėra. Baudos išieškota tik 138,89 Eur (skolininkas turi pirmos eilės ieškojimą – išlaikymą), nuteistajam buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, tačiau skolininkas neatvyksta, nebendradarbiauja su antstolio kontora, nesidomi baudos išieškojimu. Taip pat antstolis teikime nurodo, kad A. R. nemoka ir kitų jam paskirtų baudų, išlaikymo.

Antstolis teikimu prašo pakeisti teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. paskirtą baudą – bausmę į kitą bausmės rūšį. Ir nors už vengimą mokėti baudą įstatymų leidėjas numato teismo teisę pakeisti nesumokėtą baudą į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog tik priverstinio baudos išieškojimo stadijoje teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytas taisykles paskirtą baudą gali pakeisti laisvės apribojimu ir tik antstolio teikimu.

Sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos – bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, būtina įvertinti tiek antstolio veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą, tai yra nustatyti, ar antstolis tinkamai vykdė savo pareigas, ar byloje savalaikiai buvo teiktos užklausos apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą ar turimą registruotiną turtą ir kt., kai tuo tarpu dėl A. R. veiksmų būtina įvertinti, ar skolininkas nevengė atlikti jam paskirtą bausmę – sumokėti baudą ar netrukdyti ją išieškoti, ar šios bausmės vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir kt.

Susipažinus su teismui pateikta vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei teikime nurodytomis aplinkybėmis, dėl 1129,80 eurų dydžio baudos iš nuteistojo A. R. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2017 m. gruodžio 13 d., ir per šį laikotarpį antstolis vykdant baudos išieškojimą patikrino VĮ „Registrų centras“ registro duomenis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, SODROS duomenų bazę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus visų pirma atsižvelgia į tai, kad A. R. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti. Taip pat nuteistajam turėjo būti žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. A. R. nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstoliui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, priešingai jis per skolos išieškojimo laikotarpį sumokėjo tik 138,89 Eur baudos. Pažymėtina, kad nuteistasis nors ir turi pirmos eilės ieškojimą (išlaikymą), tačiau niekada nesiekė savanoriškai dengti likusios baudos. Atsainų požiūrį į baudos mokėjimą parodo ir tai, kad A. R. neatvyko į teismo posėdį, nors teismo šaukimas jam įteiktas. Taigi, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų A. R., kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš A. R. nebuvo išieškota bauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad A. R., po Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, neieškojo galimybių kaip įsidarbinti ir tokiu būdu sumokėti paskirtą baudą, nors prieš tai dirbo pagal verslo liudijimą. Šiuo metu nuteistasis nuo 2021 m. liepos 15 d. niekur nedirba, per baudos išieškojimo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. liepos 12 d. dirbo trumpą laiką, nemoka ir kitų jam paskirtų baudų, išlaikymo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Aukščiau aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur dydžio baudos (likusi baudos dalis 990,91 Eur) bausmės vykdymo, todėl ji keistina laisvės apribojimu.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. buvo paskirta 30 MGL dydžio bauda (1129,80 Eur), kurios likusi baudos dalis yra 990,91 Eur, todėl ši baudos dalis keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, A. R. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 26 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad A. R. vengia mokėti likusią 990,91 Eur, baudos dalį, ilgą laiką yra nedirbantis bei neieško būdų kaip įsidarbinti ir tokiu būdu sumokėti likusią baudos dalį, bei į tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. R. skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimą: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

Antstolio D. J. teikimą tenkinti.

Nuteistajam A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 MGL (1129,80) dydžio baudą, kurios likusi neieškota baudos dalis yra 990,91 Eur, pakeisti laisvės apribojimu, 1 (vieną) MGL prilyginant 1 (vienai) laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 26 (dvidešimt šešių) dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jį įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir mokymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią, nutarčiai įsiteisėjus, skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo vykdyti ir nuteistojo supažindinimo su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis Probacijos tarnyboje dienos.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti antstolio D. J. kontorai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis