- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 1-72-762/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- R. S., T. S.
- Civilinis ieškovas
- A. Č.
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius, Eugenijus Baršys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, iš dalies darbingas (darbingumas 45 procentai), gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 5 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. sausio 12 d. apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) ribose, vietinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini) 100 m atstumu iki kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas savo automobilį „Opel Astra” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 133, 134 punktus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino ar net visiškai nesustabdė transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, priekiniu ratu užvažiavo ant važiuojamoje kelio dalyje gulėjusio pėsčiojo V. S., automobiliui tęsiant judėjimą nukentėjusysis užsikabino už automobilio dugno elementų, kartu temdamas ir nukentėjusįjį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl pilvo sumušimo - suspaudimo, įvykus kepenų ir blužnies plyšimams lydimiems vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę, tai komplikavosi plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumu, 2012-01-27 V. S. Panevėžio ligoninėje mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų sukeltų komplikacijų, tai yra S. K. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis S. K. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. apie 16.50 val. su savo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Vairavo jis pats, o šalia priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo sūnus. Oro sąlygos vairavimui buvo labai prastos – buvo jau tamsu, rūkas, šlapdriba, šlapias asfaltas sugėrė šviesas, matomumas buvo labai blogas apie 20-30 metrų. Dėl šlapdribos buvo įsijungęs artimąsias šviesas, nes ilgųjų naudojimas buvo neefektyvus, valytuvai buvo įjungti ir nuolat veikė. Atsižvelgdamas į labai prastas oro sąlygas važiavo nedideliu, tai yra apie 30 km/h greičiu. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) išgirdo automobilyje kažkokį dunkstelėjimo garsą. Kadangi kitokio garso nebebuvo, pakitimų vairavime nejuto, pagalvojęs, kad pervažiavo kokį nors grumstą, važiavo toliau. Be to, prie automobilio prikabinta priekaba, dunksėjo visą kelią. Tuomet dar pagalvojo, kad galėjo ir priekaboje vežti daiktai (padanga, kuro bakas) nukristi. Pavažiavęs kelis šimtus metrų ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) mieste apšviestą gatvę sustojo norėdamas pažiūrėti ar priekaboje vežti daiktai vietoje. Išlipęs iš automobilio ir eidamas link priekabos pamatė iš po automobilio galo iki kelių išlindusias žmogaus kojas. Pamatęs tokį vaizdą labai išsigando, greit atkabino priekabą ir kartu su sūnumi bandė pakelti automobilio galą bei ištraukti žmogų, tačiau to jiems patiems padaryti nepavyko. Susistabdžius pro šalį važiavusi autobusiuką, sūnus prašė skambinti pagalbos tarnyboms bei padėti pakelti automobilį. Po keleto minučių atvažiavo gelbėtojai, jie pakėlė automobilio galą ir ištraukė nukentėjusįjį iš po automobilio. Šis žmogus buvo su tamsiais drabužiais be atšvaitų. Tuo pat metu atvykusi greitoji pagalba nukentėjusįjį išvežė. Su atvykusiais pareigūnais apžiūrėjo automobilį, tačiau jokių automobilio apgadinimų nematė. Policijos pareigūnai patikrinę automobilį sakė, kad jis techniškai tvarkingas. Ant priekinio automobilio bamperio užfiksuotas nedidelis nuskėlimas buvo iš anksčiau. Manantis jei ratu būtų pervažiavęs žmogų būtų tikrai pajautęs, tačiau automobilio krestelėjimo, sumėtymo ar kažko panašaus nebuvo.
Kaltinimas S. K. padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, buvo grindžiamas šiais duomenimis:
Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. apie 16.50 val. jos sūnus V. S. dar skambino jos dukrai S. S. ir sakė, kad eina į namus iš ligoninės, minėjo, kad oras prastas ir žadėjo parėjęs į namus paskambinti. Minėjo, kad buvo aludėj ir iš jo atėmė dokumentus ir pinigus. S. S. gyvena kartu su ja ir apie pokalbį su V. S. jai iš karto pasakė. Dukra taip pat minėjo, kad V. S. yra išgėręs. Vėliau sūnui jau nebeprisiskambino. Kitą dieną jai paskambino kita dukra I. N. ir pasakė, kad V. S. komos būsenoje išvežtas į Panevėžio ligoninę. Sakė, kad V. S. pateko į avariją ir jį mašina užkabinusi tempė. 2012 m. liepos 27 d. sūnus mirė.
Nukentėjusiosios T. S. atstovė pagal įstatymą A. Č. parodė, kad ji kartu gyveno su V. S., turėjo bendrą vaiką T. S.. 2012 m. sausio 12 d. ji su dukra T. S. gulėjo ligoninėje. Apie 12 val. jų atėjo aplankyti V. S.. Išeidamas sakė, kad eina tvarkyti dokumentų dėl darbo. Vakare apie 17 val. V. S. skambino į mobilų telefoną, tačiau telefonas buvo išjungtas. Kitą dieną jai daktarai pasakė, kad V. S. pervažiavo automobilis ir jį dar tempė, kad jo būklė labai sunki. Aiškindamasi aplinkybes ji iš kaimynės I. A. sužinojo, kad V. S. 2012 m. sausio 12 d. po pietų kartu su I. A. ir O. L. gėrė aludėje. Link namų V. S. ėjo kartu su I. A., tačiau I. A. pakeliui sulaikė policija.
Liudytoja S. S. parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. apie 16.40 val. jai paskambino brolis V. S. ir sakė, kad jis eina link namų ir jau yra visai netoli, taip pat minėjo, kad jį apvogė. Brolis žadėjo neužilgo perskambinti kai tik pareis namo. Iš kalbos suprato, kad jis yra „pagėręs“, bet, kad būtų stipriai neblaivus nesijautė. V. S. ir prieš tai gėrė ne vieną dieną. Pamena, kad tą vakarą buvo šlapdriba, dar kalbant telefonu su V. S., girdėjosi, kad oras buvo prastas, girdėjosi, kad jam pro šalį važiavo mašinos. Apie 17 val. ji skambino V. S., tačiau jis ragelio nebekėlė, operatorius sakė, kad su abonentu negalima susisiekti. Kitą dieną jai paskambinusi sesuo I. N. pasakė, kad V. S. komos būsenoje ligoninėje, kad jį pervažiavo mašina ir dar po priekaba tempė.
Liudytojas M. K. parodė, kad 2012 m. sausio 12 d. kartu su tėvu S. K. važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Automobilį „Opel Astra“ vairavo S. K., o jis sėdėjo šalia priekinėje keleivio sėdynėje. Prie automobilio buvo prikabinta priekabėlė, kurioje buvo keletas daiktų (kanistras, domkratas ir kita). Važiuojant priekabėlė nuolat dunksėjo. Buvo labai blogos oro ir važiavimo sąlygos – buvo tamsu, rūkas, snigo, matomumas buvo labai blogas. Nuo šlapdribos kelio kelkraščiai jau baltavo, o pats kelias buvo šlapias ir tamsus. Su automobiliu važiavo nedideliu, apie 40 km/h greičiu. Važiavo įjungtomis trumposiomis šviesomis, nes snigo. Apie 16.50 val. nuo (duomenys neskelbtini) k. sankryžos pasukus link (duomenys neskelbtini), važiuojant ant kelio nesimatė jokių kliūčių, tačiau važiuojant pajuto kažkokį garsą, lygtai kažkas dunkstelėjo. Pagalvojo, kad kažkas nukrito priekabėlėje. Pavažiavus apie 400 metrų ir įvažiavus į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvę, ten kur apšviesta gatvė, S. K. sustojo ir išlipo iš mašinos. Iš karto surėkė, kad žmogus po mašina. Tuomet kartu greit atkabino priekabėlę, bandė ištraukti žmogų iš po mašinos. Žmogus buvo užsikabinęs drabužiais už galinio tilto, jo kojos buvo išlindusios per automobilio vidurį, gulėjo aukštielninkas. Kadangi patiems nepavyko ištraukti žmogaus, sustabdė pravažiuojantį automobilį ir prašė iškviesti pagalbą. Atvykus pagalbos tarnybai su gelbėtojais pakėlė mašiną ir ištraukė vyrą. Šis vyras buvo su tamsiais drabužiais. Atvažiavusi greitoji pagalba jį išsivežė. Apžiūrėjus automobilį ant jo nesimatė jokių apgadinimų.
Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytojas M. K. (duomenys neskelbtini) gatvėje 100 metrų atstumu prieš kelio ženklą (duomenys neskelbtini) parodė vietą dešinėje kelio pusėje , kur 2012-01-12 važiuojant su tėvu automobiliu „Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajuto dunkstelėjimą. Nuo šios vietos išmatavus atstumą iki kelio ženklo (duomenys neskelbtini) yra 100 metrų atstumas. Nurodė, kad važiavo toliau, sankryžoje pasuko į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo tiesiai iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir parodė vietą šioje gatvėje kur sustojo prie pirmo namo dešinėje kelio pusėje. (1 t. b. l. 199-203)
Liudytojas V. T. parodė, kad tikslios datos nepamena apie 16-17 val. savo dukrą vežė į autobusų stotį. Tuo metu jau buvo prietema, matomumas buvo labai blogas, snigo, buvo šlapdriba. Nuo namų pavažiavus apie 100 metrų (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė žmogus ir prašė padėti pakelti automobilį ir iš po automobilio ištraukti žmogų. Iš po mašinos matėsi išlindusios žmogaus kojos, ant vienos kojos buvo batas. Bandė kelti su domkratu, tačiau žmogaus ištraukti nepavyko. Šalia automobilio buvo atkabinta priekaba, kurioje buvo padėta pora kuro kanistrų. Įvykio aplinkybių nesiaiškino.
Liudytoja I. T. parodė, kad žiemą, tikslios datos nepamena, apie 17 val. ją tėtis vežė į autobusų stotį. Buvo blogas oras, tamsu, šlapdriba. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve juos sustabdė vyras, kuris prašė pagalbos. Sakė, kad partrenktas vyras. Ji paskambino pagalbos tarnybai. Buvo išlipusi iš automobilio ir matė iš po mašinos iki blauzdų išlindusias žmogaus kojas. Žmogus gulėjo ant nugaros. Kaip šis žmogus atsidūrė po mašina vyrai nesakė.
Liudytojas E. G. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo Rokiškio rajono policijos komisariato operatyvinėje grupėje ir pagal pranešimą vyko į eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Atvykus į vietą, išsiaiškino, kad žmogus buvo po mašina, tačiau jiems atvykus jis jau buvo ištrauktas ir išvežtas į ligoninę. Šalia automobilio dar rado nukentėjusiojo mobilų telefoną. Aiškinantis su vairuotoju eismo įvykio aplinkybes jis teigė, kad jam važiuojant senuoju keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pajuto kažkokį dunkstelėjimą, tačiau važiavo toliau. Išsiaiškino, kad nukentėjusysis į ligoninę pristatytas su vienu batu. Važiuodami vairuotojo nurodyta kryptimi rado batą, todėl spėjo, kad ten ir buvo tikroji įvykio vieta. Tuo metu buvo tamsus oro metas, šalikelėje buvo sniego, o asfaltas tamsus, buvo šlapdriba.
Liudytoja O. N. parodė, kad įvykio dieną dirbant policijos operatyvinėje grupėje apie 17 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį. Atvykus į (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., pamatė ant kelio stovintį automobilį „Opel Astra“ su atkabinta priekaba. Išsiaiškino, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai iš po mašinos ištraukė žmogų, kurį greitoji išvežė į ligoninę. Įvykio vietoje buvęs S. K. prisipažino vairavęs automobilį, teigė, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ant kelio lygtai matė šešėlį, kurį pervažiavo, išgirdo dunkstelėjimą, tačiau nieko neįtardamas važiavo toliau iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kol jam kažkas nesukėlė įtarimo. Tik išlipęs pamatė iš po automobilio kyšančias žmogaus kojas. Pagal S. K. nupasakojimą nuvyko į tą kelio vietą kur jis lygtai matė šešėlį ir jautė dunkstelėjimą, ten rado nukentėjusiojo batelį. Tą vakarą oro sąlygos buvo labai blogos – šlapdriba, lijo, šalikelėje buvo šlapias sniegas.
Liudytojas G. K. parodė, kad jis kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas atvyko į eismo įvykio vietą, kur po automobiliu gulėjo žmogus. Už automobilio buvo atkabinta priekaba, o automobilis pakeltas ant domkrato. Jis kartu su kitais gelbėtojais pakėlė automobilį ir ištraukė žmogų. Žmogus dar buvo gyvas, bet nejudėjo. Atvykę medikai nukentėjusįjį išsivežė. Bendraujant su vairuotojo apie įvykio aplinkybes, vairuotojas teigė nežinantis kaip tai įvyko, teigė lyg per kažką, lyg per kažkokį skudurą, pervažiavo.
Liudytojas V. P. parodė, kad gavus pranešimą, kad po mašina yra žmogus kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas kartu su kitais gelbėtojais atvyko į nurodytą įvykio vietą. Automobilis buvo šiek tiek pakeltas, priekaba atkabinta, o iš po automobilio kyšojo žmogaus kojos. Kiti gelbėtojai pakėlė automobilį, o jis palindęs po automobiliu pamatė, kad nukentėjusysis ties krūtinės sritimi buvo užsikabinęs už automobilio galinio tilto. Drabužiai buvo atitraukti į viršų, atsisegę, praplėšti. Žmogų ištraukė. Po to girdėjo kaip automobilį vairavęs žmogus teigė, kad važiuojant lyg jautė, kad kažkokį grumstą pervažiavo, lyg trinktelėjo, tačiau važiavo toliau ir tik kai pajuto, kad kažkas ne taip, sustojo.
Liudytoja L. S. parodė, kad jai atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje ji atliko eksperimentą dėl vairuotojo matomumo. Atliekant eksperimentą oro sąlygas buvo bandoma sutapatinti su buvusiomis eismo įvykio metu, tačiau oro sąlygos nebuvo tapačios. Eksperimento metu buvo tamsu, kelio danga šlapia, tačiau jokių kritulių nebuvo. Atliekant eksperimentą buvo naudojama kliūtis (žmogaus manekenas), kurio vieta kiekvienam automobiliui pajudant buvo keičiama. Eksperimento metu pašalinių automobilių eismas buvo ribojamas, tačiau vienas automobilis išvažiavęs iš šalutinio keliuko ir važiuodamas pervažiavo ant kelio gulėjusią kliūtį.
Kelių eismo įvykio apžiūros protokole 2012-01-12 17 val. užfiksuota, kad vietinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini), ant sniego, 100 m. atstumu nuo kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenvietės pabaiga“ link (duomenys neskelbtini) k. ir 0,30 m. atstumu iki kairės pusės važiuojamosios dalies krašto guli kairės kojos, juodos spalvos, sportinis batelis „PUMA“. Apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad kelio danga šlapia, šalikelėje prisnigta sniego. Fotonuotraukose matyti krituliai (1 t. b. l. 60-64).
Kelių eismo įvykio apžiūros protokole 2012-01-12 17.35 val. užfiksuota, kad automobilis „Opel Astra” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. prie 2-ojo namo. Priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkabinta, stovi už automobilio. Nuo automobilio galinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos yra 23.40 m. Už automobilio ant kelio dangos guli mobilus telefonas “Samsung”. Apžiūrint automobilį bei priekabą jokių sugadinimų nematyti (1 t. b. l. 65-71)
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2012-01-13 10.50 val. dienos metu apžiūrint eismo įvykio vietą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (91,80 m atstumu iki ženklo (duomenys neskelbtini) ant kelio važiuojamosios dalies įvairiais intervalais matyti juodo drabužio skiautės, vatalino skiautės, kurios baigiasi (duomenys neskelbtini) gatvėje Nuo pirmos rastos medžiagos skiautės iki paskutinės rastos (duomenys neskelbtini) gatvėje yra 599,5 metrų atstumas (1 t. b. l. 72-74)
Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti nukentėjusiojo V. S. drabužiai. Nustatyta, kad striukė yra juodos spalvos su užtrauktuku, ant dešinės rankovės baltos spalvos užrašas. Striukės kairė rankovė, kairės pusės šonas suplyšę, priekinė striukės dalis ypatingai kairė pusė suplėšyta stipriai. Sportinio tipo batai yra juodos spalvos, su baltos spalvos juostelėmis ir „Puma“ logotipu. Kelnės sportinės juodos spalvos. Kelnės suplėšytos priekinėje ir užpakalinėje dalyse. (1 t. b. l. 77-81 )
Protokoluose dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad 2012-01-12 apžiūrėjus automobilį „Opel Astra” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo išorinių sugadinimų nėra. Padangų, vairo mechanizmo, kojinio ir rankinio stabdžio būklė gera, tvarkingai veikia priekinių žibintų ilgosios ir trumposios šviesos, priekinis stiklas geras, valytuvai veikia (1 t., b. l. 75-76). Papildomai apžiūrint automobilį 2012-01-13 užfiksuota, kad nuskelta priekinio bamperio apatinė dalis (1 t., b. l. 100-101)
Apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrint automobilį „Opel Astra” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dugną užfiksuota, kad nuo automobilio priekinio tilto kairės pusės iki žemės yra 10,5 cm. atstumas, nuo dešinės pusės tiltas iki žemės 11 cm. atstumas, nuo automobilio dugno galinės dalies kairės pusės amortizatoriaus iki žemės 12 cm. atstumas, nuo dešinės pusės galinio amortizatoriaus iki žemės 11 cm. atstumas, nuo karterio iki žemės 15 cm. atstumas, nuo duslintuvo bakelio sujungimo su išmetimo vamzdžiu 13 cm. atstumas (1 t. b. l. 118-123).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. mirė 2012-01-27 11.50 val. Panevėžio ligoninėje. Jis mirė nuo pilvo sumušimo - suspaudimo, įvykus kepenų ir blužnies plyšimams lydimiems vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę, tai komplikavosi plaučių uždegimu, ūminiu kvėpavimo ir inkstų funkcijos nepakankamumu. Nustatyti sužalojimai ir jų sukeltos komplikacijos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. (1 t. b. l. 132-134)
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad po eismo įvykio paimtame nenustatyto asmens (vėliau nustatyta, kad tai V. S.) kraujyje rasta 3,06 promilės etilo alkoholio. (1 t. b. l. 129)
Autotechninės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo sekantis: automobilis „Opel Astra”, vairuojamas S. K., priekiniu ratu pervažiavo per tuo metu ant nugaros gulėjusį nukentėjusįjį V. S.. Toliau automobiliui tęsiant judėjimą nukentėjusysis užsikabino už automobilio dugno elementų ir pasisuko išilgai automobilio ašies. Automobilis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kartu tempdamas ir nukentėjusįjį. Jeigu automobilio „Opel Astra” vairuotojas S. K. važiuodamas paties nurodomu 30-40 km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę pastebėti ant kelio važiuojamosios dalies be atšvaitų gulintį pėsčiąjį automobiliui būnant didesniu kaip atitinkamai 23,8-34,3 m atstumu iki užvažiavimo vietos, tai laiku pradėjęs stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę būtų turėjęs techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo. Jeigu neturėjo objektyvios galimybės pamatyti jam sudaromos kliūties atstumu iki 23,8-34,3 m, tai jo veiksmai neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Automobilio „Opel Astra” vairuotojas S. K. privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino greičio, atsižvelgdamas į kelio ir jo elementų matomumą, o pastebėjęs jam sudarytą kliūtį, kelio važiuojamojoje dalyje be atšvaitų gulintį pėsčiąjį V. S., privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Pėsčiojo V. S. veiksmai, - gulėdamas važiuojamojoje kelio dalyje sudarė artėjančio automobilio „Opel Astra” vairuotojui S. K. netikėtą ir sunkiai pastebimą kliūtį, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. (2 t. b. l. 39-42) Ekspertizę atlikęs ekspertas L. A. teismo posėdžio metu papildydamas bei paaiškindamas pateiktas išvadas nurodė, kad ekspertizės akte nurodyti kliūties pastebėjimo atstumai ir su tuo susijusi techninė galimybė išvengti užvažiavimo ant pėsšiojo yra tik statistiniai ir apytiksliai. Eksperto nuomone, jei nustatytas ir šiek tiek didesnis atstumas iki kliūties, vis viena, nagrinėjamu atveju, gulinčio pėsčiojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Kompleksinės autotechninės – teismo medicininės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjęs V. S. pirminio kontakto su automobiliu „Opel Astra“, vairuojamu S. K., metu gulėjo ant nugaros, tikėtina, įstrižai automobilio judėjimo krypties kojomis link artėjančio automobilio. Tikėtina, kad užvažiavimo ant V. S. eiga buvo tokia. Automobilis „Opel Astra“, vairuojamas S. K., priekiniu ratu pervažiavo per tuo metu ant nugaros gulėjusį nukentėjusįjį V. S.. Kontakto metu automobilis „Opel Astra“ priekiniu ratu sužalojo nukentėjusiam V. S. juosmens sritį ir krūtinės ląstą (lūžę kairės ir dešinės pusės gaktikaulio šakos bei kairės pusės VI-VII-VIII-IX šonkauliai). Toliau automobiliui tęsiant judėjimą nukentėjusysis užsikabino už automobilio dugno elementų ir pasisuko išilgai automobilio ašies. Automobiliui betempiant nukentėjusįjį bei pastarajam kontaktuojant su automobilio dugno elementais buvo padaryta plėštinė mašnelės žaizda, muštinės žaizdos kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairio klubo srityje, odos nubrozdinimai apatinėje lūpoje, kakle, kairės kirkšnies srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairio kelio sąnario srityje. (2 t. b. l. 43-45)
Eksperimento protokole nurodyta, kad 2014-02-13 esant tamsiam paros metui, giedram dangui, šlapiai kelio dangai, kelio atkarpoje Rokiškis - Kavoliškis, (100 m. atstumu nuo kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) m. pabaiga”) buvo atliktas eksperimentas. Manekenas buvo aprengtas tamsiais drabužiais ir paguldytas kelio važiuojamoje dalyje, kiek įstrižai kojomis link artėjančio automobilio. Buvo tikrinamas manekeno matomumas artėjančiam automobiliui. Eksperimento metu nustatyta, kad automobiliui „Opel Astra” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba važiuojant 30 km/h greičiu su įjungtomis trumposiomis šviesomis manekenas pastebimas 38 metrų atstumu, važiuojant 30 km/h greičiu su įjungtomis ilgosiomis šviesomis manekenas pastebimas 37,16 metrų atstumu. Važiuojant 40 km/h greičiu su įjungtomis trumposiomis šviesomis manekenas pastebimas 36,11 metrų atstumu, o važiuojant 40 km/h greičiu su įjungtomis ilgosiomis šviesomis manekenas pastebimas 35,46 metrų atstumu (2 t. b. l. 48-49).
Apibendrindamas teisminio nagrinėjimo metu aptartus duomenis, teismas laiko nustatytu, kad 2012 m. sausio 12 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) r., vietinės reikšmės kelyje (duomenys neskelbtini) 100 m atstumu iki kelio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis „Opel Astra” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, vairuojamas S. K., pervažiavo per tuo metu ant kelio važiuojamosios dalies gulėjusį nukentėjusįjį V. S., ko pasėkoje automobiliui tęsiant judėjimą nukentėjusysis užsikabino už automobilio dugno elementų ir automobilis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kartu tempdamas ir nukentėjusįjį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. S. mirė. Tai, kad V. S. gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies, o ne buvo parblokštas patvirtina tai, kad ant automobilio „Opel Astra” jokių apgadinimų būdingų nukentėjusiojo parbloškimui nėra, be to šią aplinkybę patvirtino autotechninės ekspertizės išvados, kaltinamasis S. K. bei liudytojas M. K..
Šalies argumentai
S. K. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 133, 134 punktus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino ar net visiškai nesustabdė transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, priekiniu ratu užvažiavo ant važiuojamoje kelio dalyje gulėjusio pėsčiojo V. S..
Nurodomi Kelių eismo taisyklių 9, 19 ir 28 punktų reikalavimai yra bendro pobūdžio, kurių pažeidimas savaime negali sukelti eismo įvykio, todėl formuojant kaltinimą apskritai laikytini pertekliniais.
Analizuodamas ar S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus, teismas, atsižvelgia į eilę žemiau nurodomų aplinkybių.
Kelių eismo taisyklių 134 punktas reglamentuoja vairuotojo pareigą atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei sulėtinti greitį ar apskritai sustabdyti automobilį, jei tai reikalinga, ar apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Įstatymo leidėjas numatė vairuotojui pareigą laikytis šio punkto reikalavimų tik tuomet, jei jis gali iš anksto pastebėti kliūtį ar kitą grėsmę eismo saugumui. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju S. K. net negalėjo pastebėti ant kelio važiuojamosios dalies gulinčio V. S.. Motyvuodamas tokią išvadą teismas atsižvelgė į tai, kad S. S. buvo apsirengęs tamsiais (juodais) drabužiais, gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies, kelio danga buvo tamsi ir šlapia, o meteorologinės sąlygos buvo itin prastos (tamsu, rūkas, šlapdriba). V. S. matomumas tokiomis sąlygomis turėjo būti ypatingai prastas.
Vienu iš pagrindinių argumentų pagrindžiant kaltinimą S. K. pažeidus Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimą nurodomos autotechninės ekspertizės išvada bei atlikto matomumo eksperimento metu gauti rezultatai. Autotechninės ekspertizės akte nurodoma, kad jei S. K. važiuodamas 30-40 km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę pastebėti ant kelio važiuojamosios dalies be atšvaitų gulintį pėsčiąjį automobiliui būnant didesniu kaip atitinkamai 23,8-34,3 m atstumu iki užvažiavimo vietos, tai laiku pradėjęs stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę būtų turėjęs techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo. Atlikus eksperimentą, nustatyta, kad kliūties matomumas važiuojant 30-40 km/h greičiu yra 35,46 – 38 metro ribose.
Vertindamas tokius duomenis teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju S. K. veiksmai rodo į tai, kad jis apskritai nepastebėjo ant kelio gulinčio V. S., nes jis užvažiavęs ant V. S. jį po automobiliu tempė dar apie 600 metrų. Apskritai nelogiškas ir nesuprantamas būtų vairuotojo elgesys pastebėjus ar supratus, kad užvažiavo ant gulinčio žmogaus dar važiuoti tokį didelį atstumą. Atsižvelgtina ir į tai, kad kliūties matomumo eksperimento metu gauti rezultatai labai nežymiai viršija eksperto nurodomą matomumo ribą, kuriai esant vairuotojas tik būtų turėjęs techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo. Ekspertas L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizės akte nurodyti kliūties pastebėjimo atstumai ir su tuo susijusi techninė galimybė išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo, yra tik statistiniai ir apytiksliai. Be to, kliūties matomumo eksperimentas nors ir buvo atliktas kiek įmanoma panašiomis sąlygomis kaip ir eismo įvykio metu, tačiau netapačiomis – eksperimento metu buvo tamsu, kelio danga šlapia, dangus giedras, o eismo įvykio metu buvo tamsu, tačiau kelio danga šlapia su šlapiu sniegu pakraščiuose, esant šlapdribai bei veikiant langų valytuvams. Laikytina, kad būtent gausūs krituliai ar šlapdriba būtų ženkliai įtakoję prastesnį matomumą eksperimento metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eksperimento metu vairuotojai – statistai savo dėmesį būna išskirtinai sukoncentravę į kliūties pastebėjimą, todėl kliūties pastebėjimas yra greitesnis ir tikslesnis nei įprasto eismo metu. Tą patvirtina ir liudytojos L. S. parodymuose nurodyta aplinkybė, kad atliekant eksperimentą atsitiktinai į kelio ruožą, kur buvo atliekamas eksperimentas, įvažiavęs pašalinis automobilis, važiuodamas net nepastebėjo ir pervažiavo ant kelio gulėjusį žmogaus manekeną.
Išdėstytos aplinkybės ir argumentai, teismo nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. K. negalėjo iš anksto pastebėti ant kelio gulinčio V. S. ir išvengti užvažiavimo ant jo. Jis taip pat neturėjo galimybės pastebėti V. S. ir, ekspertizės akte nurodomu, didesniu kaip atitinkamai 23,8-34,3 m atstumu tuo pačiu ir neturėdamas techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant V. S.. Iš to seka, kad S. K. Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimų nepažeidė.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ne gyvenvietės ribose, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kur apskritai leidžiamas važiavimo greitis yra 90 km/h (Kelių eismo taisyklių 136.1 punktas). Laikytina, kad atsižvelgiant į blogas oro sąlygas S. K. pasirinktas sąlyginai nedidelis važiavimo greitis (30 – 40 km/h) buvo protingas ir būtų daug didesnis pavojus kitų automobilių eismo saugumui, jei S. K. nurodytomis oro sąlygomis būtų vos judėjęs ar apskritai sustojęs. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas taip pat daro išvadą, kad S. K. nurodomas važiavimo greitis eismo įvykio metu buvo saugus ir jis Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimų nepažeidė. Be to, vien važiavimo greitis savaime, nesant kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, niekaip negali būti priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko nustatytu, kad eismo įvykio metu nukentėjusio pėsčiojo V. S. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis esant labai blogam matomumui, neapšviestame kelio ruože, gulėdamas važiuojamojoje kelio dalyje su tamsiais drabužiais sudarė artėjančio automobilio „Opel Astra” vairuotojui S. K. netikėtą ir ypatingai sunkiai pastebimą kliūtį, pasireiškė Kelių eismo taisyklių 43, 48, 52 punktų reikalavimų pažeidimu, kuriuose nurodyta, kad pėstysis: privalo eiti kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu; eidamas neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti su prisegtu atšvaitu; važiuojamojoje dalyje neturi delsti ar stoviniuoti, eiti per kelią gali tik įsitikinus, kad eiti saugu. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas Kelių eismo taisyklėse net neaptarė tokios tikimybės, kad asmuo važiuojamojoje kelio dalyje gali gulėti. Teismas daro išvadą, kad tokie V. S. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tai yra su jo paties mirtimi.
Byloje nustačius, kad S. K. susidariusiomis sąlygomis eismo įvykio metu jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o Kelių eismo taisykles pažeidė pats nukentėjusysis V. S., kurių pažeidimas ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl S. K. išteisintinas, nustačius, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
Byloje A. Č. pareiškė ieškinį dėl 498,36 Lt turtinės ir 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. R. S. pareiškė ieškinį dėl 4974,38 Lt turtinės ir 120000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei prašė priteisti 4000 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Nustačius, kad S. K. nepadarė nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, todėl jis ir nėra atsakingas už A. Č. bei R. S. patirtą žalą, todėl ieškiniai atmestini (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. 1 p.), o teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
S. K. 2012-01-20 ir 2012-03-23 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Žalio nutarimais taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas bei S. K. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintini,
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1punktu, teismas
nuspren d ė:
S. K. išteisinti, nustačius, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje.
S. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
S. K. 2012-01-20 ir 2012-03-23 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Žalio nutarimais taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, panaikinti.
A. Č. pareikštą ieškinį dėl 498,36 Lt turtinės ir 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei R. S. pareikštą ieškinį dėl 4974,38 Lt turtinės ir 120000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti. R. S. teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.