Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartis, kuria nuteistosios J. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašiusio kasacinį skundą atmeti, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 207 punktuose numatytus reikalavimus, dėl ko įvyko avarija, dėl to buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent 2003 m. rugsėjo 15 d., apie 12.01 val., ji Vilniaus m. Goštauto – Gedimino pr. sankryžoje vairavo automobilį „Renault 19“ (duomenys neskelbtini) ir, važiuodama Goštauto gatvės pirmąja juosta Geležinio Vilko g. link, įvažiavo į sankryžą užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, o išvažiuodama iš sankryžos nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir partrenkė per perėją ėjusią pėsčiąją D. Š., kuriai avarijos metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, 2004 m. lapkričio 4 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios gynėjo kasacinį skundą, 2005 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes buvo pažeisti BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

Nuteistoji J. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl jos kaltės prieštaringos ir nepagrįstos. Teigiama, kad KET 53 punkto pažeidimas jai inkriminuotas nepagristai, nenurodant konkrečių šio teiginio motyvų. Nurodoma, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl KET 207 punkto pažeidimo, nes teismas vadovavosi prieštaringais D. K. parodymais. J. M. teigia, kad nepagrįstai buvo vadovaujamasi ir A. Š. parodymais, o U. N.parodymais nesiremiama. Nurodoma, kad D. Š. pati šiurkščiai pažeidė KET 87 ir 93.4 punktų reikalavimus, dėl to ir įvyko autoįvykis. Pagal kasatorę, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kodėl buvo atmesti apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, taip pat pažeisti BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes apeliacinės instancijos teismas nevykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų, išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartyje.

Nuteistosios J. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio apskundimo pagrindų (BPK 369 straipsnio 1 dalies)

Kasacine tvarka įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Nuteistosios J. M. kasacinio skundo prašymas ir apskundimo pagrindai nurodyti atsietai vienas nuo kito. Kasatorės prašymas nutraukti bylą pateiktas, nenurodant bylos nutraukimo pagrindo, o pagal skundo turinio esmę galima spręsti, kad pagal kasatorę, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, jos kaltė neįrodyta, ir turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, o nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmetė.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, netikrina, todėl nuteistosios J. M. skundas nagrinėjamas tiek, kiek jame nurodyti motyvai priskiriami prie esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Kasatorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padarytu įrodymų įvertinimu, tačiau nenurodo nei vienos konkrečios įstatymo normos, kuri buvo pažeista atliekant įrodymų tikrinimą ir jų vertinimą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitinkinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasatorė nurodo, kad teismas negalėjo grįsti nuosprendį liudytojų D. K., A. Š. parodymais, tačiau nepateikia įstatymiškai pagrįstų motyvų, kodėl teismas turėjo atmesti šių liudytojų parodymus, juo labiau kad nei pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nei apeliacinės instancijos teismo nutartis liudytojos A. Š. parodymais negrindžiami, todėl tikrinti šios liudytojos apklausos teisėtumą netikslinga.

Dėl BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo. Kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji ėjo pėsčiųjų perėja. Taip pat nebuvo atsakyta į apeliacinio skundo motyvą, jog pati nukentėjusioji pažeidė KET 87 ir 93.4 punktuose numatytus reikalavimus. Po Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutarties panaikinimo byla iš naujo išnagrinėta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmestas. Kasatorė, be kitų motyvų, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų, kurie yra privalomi. Šis kasacinio skundo teiginys atitinka įstatymo formuluotę. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą.

Kasatorės motyvas, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėjant bylą, pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartimi konstatuota, kad J. M. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, tuo metu, kai nukentėjusioji buvo pėsčiųjų perėjoje. Nutartyje nurodyti motyvai, kuriais pagrįsta tokia teismo išvada. Tokia nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Iš nutarties matyti, kad nukentėjusioji D. Š. KET nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo svarstyti šių taisyklių 87 ir 93.4 punktų nuostatų ir nukentėjusiosios elgesio teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios J. M.kasacinį skundą atmesti.