Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-2703-565/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
2A-2703-565/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05866-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
R. U.
Atsakovas
UAB „Eteka“
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2703-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05866-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.3.; 11.9.10.8.; 14.4.; 14.5.; 14.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus,

sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovui R. U., jo atstovui adv. Gintarui A. P.,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ir atsakovo UAB „Eteka“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovui UAB „Eteka“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas: 1) pripažinti 2012-09-28 atleidimą iš UAB „Eteka“ neteisėtu, įpareigojant atsakovą pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 087,30 Lt darbo užmoketį už 2012 rugpjūčio mėnesį, 436,63 Lt darbo užmokestį už 2012 m. rugsėjo mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 352 Lt dienpinigius už 2012-07-06 - 2012-09-10 komandiruotę, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas laiką, t.y. už laikotarpį nuo 2012-09-28 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2012-09-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovas nurodė, kad 2012-07-04 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr.147, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. 2012-07-05 atsakovo nurodymu ieškovas išvyko su kroviniu į Švediją, iš ten – į Vokietiją, Olandiją, Daniją, Lenkiją. Iš komandiruotės į Lietuvą ieškovas grįžo 2012-09-10. Prieš išvykstant į komandiruotę atsakovas sumokėjo tik dalį ieškovui priklausančių išmokų, t.y. 2012-07-04 sumokėjo 300 Lt ir ir 2012-08-14 sumokėjo 809,31 Lt, ieškovas 2012-09-17 kreipėsi į atsakovą dėl visų pagal darbo sutartį ieškovui priklausančių piniginių lėšų sumokėjimo. Atsakovo direktorius V. I. pažadėjo po kelių dienų su ieškovu visiškai atsiskaityti. Tačiau nei sutartu laiku, nei vėliau pinigai ieškovui nebuvo sumokėti. Kadangi atsakovas nevykdė įsipareigojimų padal darbo sutartį, ieškovas parašė prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Ieškovui kreipusis į darbo inspekciją dėl atsakovo nesumokėtų sumų, ieškovas sužinojo, kad dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2012-09-28 atsakovas ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, ir 2012-09-28 įsakymu atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.

Ieškovas paaiškino, kad pravaikštos atsakovo nurodytu laikotarpiu nėra padaręs, apie atleidimą iš darbo atsakovas jam nepranešė, pasiaiškinti dėl tariamos pravaikštos neprašė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2012-09-28 be pateisinamų priežasčių neatėjo į darbą, todėl atsakovas pagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino 2012-07-04 darbo sutarties Nr.147, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimą 2012-09-28 pagal Darbo kodekso 136str. 1 d. 6 p. neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.); priteisė ieškovui iš atsakovo 1 252 Lt išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių); priteisė ieškovui iš atsakovo 12 520 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2013-07-28, priteisė ieškovui iš atsakovo 7 875 Lt nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad DK 240 str. numatyta, kad, prieš skirdamas nuobaudą, darbdavys turi pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau atsakovas, pareikalavęs ieškovą tai padaryti, ir ieškovui atsisakius tai padaryti, neužfiksavo ieškovo atsisakymo tinkama forma, kaip to reikalauja įstatymas, todėl į bylą ir nepateikė tokio įrodymo. Be to, atsakovas turėjo ieškovą apie jo atleidimą informuoti pasirašytinai, kaip to reikalauja DK 240 str. 3 d., atsakovas tokio įrodymo irgi nepateikė, apie atleidimą ieškovas sužinojo tik kai su skundu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri, ištyrusi jo skundą, informavo ieškovą, kad jis yra atleistas iš darbo. Minėti pažeidimai iš atsakovo pusės leido teismui daryti išvadą, kad, atleidžiant ieškovą, buvo grubiai pažeista atleidimo iš darbo tvarka, todėl ieškovo atleidimą iš darbo teismas pripažino neteisėtu. Kadangi ieškovas neprašė grąžinti jį į darbą, teismas darbo sutartį laikė nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovo reikalavimui pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu yra suėjęs 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, nes byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo tik gavęs atsakymą iš Valstybinės darbo inspekcijos, t.y. po 2012-10-29, su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2012-11-28, t.y. nepraleidęs 1 mėnesio ieškinio senaties termino.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad vidutinis mėnesio ieškovo darbo užmokestis yra 1 252 Lt neatskaičius mokesčių. Pripažinęs atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinęs ieškovo į darbą ir nurodęs, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu, teismas priteisė ieškovui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 12 520 Lt užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2013-07-28. Teismas nepriteisė ieškovui atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2013-07-28 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo trumpą laiką.

Teismas nustatė, kad atsakovas neteisėtai padarė ieškovo ginčijamų sumų už pereikvotą kurą (6 506Lt) ir automobilio remontą (3 040 Lt) įskaitymą, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad jis visiškai su ieškovu atsiskaitė, nes grafologinė ekspertizė nustatė, jog 2012-09-10 ieškovo prašymas sudengti ginčo sumas yra surašytas ir pasirašytas ne ieškovo ranka, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas nedavė sutikimo atsakovui atlikti tokį ,,sudengimą,,. Atsižvelgdamas į tai, ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 6 352 Lt dienpinigius už 2012-07-06 – 2012-09 10 komandiruotę, 1 087 Lt darbo užmokestį už 2012 m. rugpjūčio mėn. ir 436,63 Lt darbo užmokestį už 2012 m. rugsėjo mėn., iš viso 7 875 Lt.

Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nes ieškovas nepateikė pagrįsto sumos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo (CPK 178 str.). Kadangi ieškovui yra priteista už priverstinę pravaikštą, teismas nurodė, kad tuo pačiu ši sankcija taikoma ir už nevisišką atsiskaitymą su ieškovu jo atleidimo dieną.

Teismui nekilo abejonių, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir ieškovo žeminimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgdamas į pažeidimo aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo veikos neteisėtumo pripažinimas ir turtinės žalos atlyginimas nėra pakankama satisfakcija ieškovui. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, jie nebuvo atlikti viešai, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimo, kuriuo prašo: panaikinti sprendimo dalį pripažinti 2012-07-04 darbo sutarties Nr.147 nutraukimą 2012-09-28 pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. neteisėtu ir pripažinti 2012-07-04 darbo sutarties Nr.147 nutraukimą 2012-09-28 pagal DK 127 str. 2 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikinti sprendimo dalį priteisti ieškovui iš atsakovo 12 520 Lt vidutinį darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2012-09-28 iki 2013-07-28 ir priteisti ieškovui iš atsakovo 30 048 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2012-09-28 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; panaikinti sprendimo dalį priteisti ieškovui iš atsakovo 1 000 Lt neturtinės žalos ir priteisti iš atsakovo ieškovui 15 000 Lt neturtinės žalos; pakeisti sprendimo dalį, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteista 6 352 Lt dienpinigių ir 1 523 Lt darbo užmokesčio; priteisti iš atsakovo ieškovui už 2012 m. rugpjūčio mėnesį neišmokėtą 1 360 Lt darbo užmokestį ir priteisti 0,07 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; priteisti iš atsakovo ieškovui 1 252 Lt už nepanaudotas kasmenites atostogas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovas atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), tačiau teismas sprendimu pripažino 2012-07-04 darbo sutarties Nr.147 nutraukimą neteisėtu pagal DK 136 str. 1 d. 6 p. (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo), nors atsakovas nėra likviduotas. Ieškovas 2012-09-24 pateikė atsakovui pareiškimą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Todėl ši klaida turi būti ištaisyta ir pripažinta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas, priteisdamas 12 520 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, be teisėto pagrindo šią sumą sumažino, nesilaikė DK 297 str. 3 d. nuostatų.

3. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, klaidingai konstatavo, kad atsakovo veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio. Neteisėtas atsakovo žeminimas vartojant įvairiausius epitetus, keliant grasinančio pobūdžio ultimatumus nebuvo vienkartinio pobūdžio ir buvo atlikti viešai, girdint ir matant kitiems administracijos darbuotojams. Jie nebuvo trumpalaikiai, bet turėjo tęstinumą. Tęstinumas apima ir ieškovo atleidimą iš darbo apie tai ieškovo neinformuojant. Nurodydamas neturtinės žalos dydį, ieškovas įvertino realią situaciją, jo patirtus ir išgyventus pažeminimus, patirtus stresus, nepatogumus ir materialinius nepriteklius atsakovui nesumokėjus ieškovui priklausančio atlyginimo ir kitų piniginių išmokų, susijusių su buvusia komandiruote. Todėl 15 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

4. Teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 7 875 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių. Rezoliucinėje dalyje teismas šios sumos į darbo užmokesčio pinigines lėšas ir dienpinigius neišskaidė. Ši suma paskaičiuota neatskaičiavus mokesčių. Tačiau iš dienpinigių mokesčiai neatskaičiuojami. Todėl ieškovas prašo sprendime atskirai nurodyti dienpinigių ir darbo užmokesčio sumas

5. Teismas nurodė, kad ieškovas už 2012 m. rugpjūčio mėn. iš atsakovo gavo 1 360 Lt, nors realiai šios sumos ieškovas negavo, todėl teismas turėjo šią sumą priteisti ieškovui iš atsakovo. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-27 įsakyme Nr. Al-32 Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo yra nustatyti 0,07 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas delspinigių iš atsakovo nepriteisė, nors procesinę pareigą tai padaryti turėjo.

6. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių (DK 177 str.). Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nes ieškovas nepateikė pagrįsto sumos apskaičiavimo. Yra preziumuojama, kad teismas žino įstatymus. Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 patvirtinta tvarka. Ieškovo atveju pagal šią metodiką skaičiavimas negalimas, todėl ieškovas mano, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas atitinka vidutinį mėnesio darbo užmokestį, t.y. 1 252 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Šalies argumentai

1. Atsakovas savo poziciją dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde, todėl, nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą, prašo remtis atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad ieškovo atleidimas už pravaikštą buvo neteisėtas, pirmosios instancijos teismas turėjo tiesiog pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nes ieškovo valia buvo nutraukti darbo santykius su atsakovu. Pakeitus atleidimo pagrindą į atleidimą ieškovo prašymu, atleidimo data turėjo būti nustatyta 2012-09-27, t.y. skaičiuojant tris dienas nuo pareiškimo atleisti iš darbo parašymo.

2. Kadangi ieškovas tvirtina, kad turėjo būti atleistas jo paties prašymu, DK 297 str. 3 arba 4 d. nuostatos netaikytinos. Teismui konstatavus, kad darbuotojas turėjo būti atleistas iš darbo jo pareiškimu, nėra priverstinės pravaikštos, todėl ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepriteisiamas. Be to, teismas pagrįstai sumažino priteistinos sumos už priverstinę pravaikštą dydį, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, sankcijos proporcingumo padarytam teisės pažeidimui principais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pas atsakovą realiai dirbo tik du mėnesius, t.y. nuo 2012-07-08 iki 2012-09-10 (vėliau jis į darbą nėjo), atsakovas dalį darbo užmokesčio ieškovui sumokėjo, o likusią dalį ieškovo sutikimu įskaitė už padarytą atsakovui turtinę žalą ir buvo įsitikinęs, kad su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną yra visiškai atsiskaitęs. Bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl atsakovo kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės aktus, skaičiuodamas vidutinį mėnesio darbo užmokestį. Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1 116,43 Lt, o ne 1 252 Lt, kaip paskaičiavo teismas (detalų skaičiavimą atsakovas pateikė apeliaciniame skunde)

3. Paties ieškovo valia buvo nutraukti darbo sutartį su atsakovu, todėl jokia neturtinė žala dėl netinkamos atleidimo iš darbo formuluotės nurodymo ieškovui nebuvo padaryta. Ieškovas neįrodė savo teiginių dėl jo žeminimo ir įžeidinėjim, todėl teismas neturėjo pagrindo jais remtis. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats nurodė, kad „pasitikėjo darbdaviu, buvo geranoriškas klimatas“, ką patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovas ne iškart atleido ieškovą už pravaikštą, bet net du kartus siuntė jam raginimus atvykti į darbovietę. Kaip paaiškino ieškovas 2014-05-27 vykusio teismo posėdžio metu ir ką pakartotinai teigia apeliaciniame skunde, žala jam buvo padaryta atsakovo atstovo nepagarbiu elgesiu dar juos saistant darbiniams santykiams, t.y. ne dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o dėl netinkamo bendravimo, taip pat dėl būtinumo skolintis pinigus ir pan. Ieškiniu gi reikalaujama priteisti neturtinę žalą, padarytą dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

4. Atsakovas savo poziciją dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde ir šią poziciją palaiko.

5. Teismas iš atsakovo už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisė 1 523,93 Lt, t.y. už rugpjūčio mėnesį – 1 087,30 Lt, o už rugpjūčio mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas - 436,63 Lt. Atsakovas papildomai prie teismo priteistų 1 523,93 Lt už 2012 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius apeliaciniu skundu prašo priteisti 1 360 Lt darbo užmokestį už 2012 metų rugpjūčio mėnesį, nors teismas tenkino ieškinio reikalavimą ir už šį mėnesį priteisė darbo užmokestį.

Apeliaciniu skundu ieškovas reikalauja priteisti 0,07 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau nepateikia, kokią konkrečiai sumą reikalauja priteisti, todėl atsakovas neturi galimybės pasisakyti dėl šio reikalavimo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo priteista 436,63 Lt suma už 2012 m rugsėjo mėnesį apima ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nes už 2012 m. rugsėjo mėnesį ieškovui priskaičiuota viso 275,20 Lt darbo užmokesčio.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Byloje esantys įrodymai ir aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovas ilgą laiką be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, jis buvo perspėtas apie galimas to pasekmes, tačiau vis tiek vengė atvykti vykdyti savo darbinių funkcijų, todėl atsakovas pagrįstai skyrė jam drausminę nuobaudą - atleidimais darbo.

Aplinkybė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas buvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nepaneigia paties drausmės pažeidimo fakto buvimo, o vertintina tik kaip formalus procedūrų nesilaikymas. Juo labiau, kad atsakovas įspėjo ieškovą (tą pripažino ir ieškovas ieškinyje) apie galimai taikytiną drausminę nuobaudą, jei ieškovas neatvyks į darbą.

Šalies argumentai

Be to, ieškovas nurodė, kad buvo pateikęs prašymą atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodo, kad nesutinka ne su darbo sutarties nutraukimo faktu, bet su darbo sutarties nutraukimo pagrindu. Taigi ginčas iš esmės yra ne dėl darbo sutarties nutraukimo, bet dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Teismas, manydamas, kad nebuvo pagrindo atleisti ieškovą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., sprendimu tiesiog turėjo pakeisti atleidimoiš darbo pagrinda, tačiau ne pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 300 str. 4 d., pripažįstant, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Teismas nepagrįstai netaikė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Kaip matyti iš Valstybinės darbo inspekcijos 2012-10-29 rašto, ieškovas 2012-10-15 į inspekciją buvo atvykęs susipažinti su atsakovo pateiktais dokumentais, įskaitant ir 2012-09-28 įsakymus dėl nuobaudos paskyrimo ir darbo sutarties nutraukimo, todėl senaties terminas baigėsi 2012-11-14. Ieškovas ieškinį pateikė tik 2012-11-28, t.y. net dvi savaites praleidęs ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti neprašė, nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko jis buvo praleistas. Teismas atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovui apie atleidimą iš darbo buvo žinoma dar iki 2012-10-29, net netyrė ir nevertino.

3. Teismas nepagrįstai remiasi tik ta aplinkybe, kad 2012-09-10 prašymas sudengti ginčo sumas su priskaičiuota alga yra pasirašytas ir surašytas ne ieškovo ranka. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino byloje esančio įrodymo - paties ieškovo surašyto 2012-09-24 sutikimo dėl 3 430 Lt atsakovui padarytos žalos išskaitymo iš ieškovui priklausančių mokėti sumų. Šito sutikimo ieškovas neginčijo ir pripažino.

4. Kadangi ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, jam išeitinė išmoka neturėjo būti mokama. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo vidutinį mėnesio darbo užmokestį. Ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis su mokesčiais, apskaičiuotas pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr.650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo nuostatas, yra 53,16 Lt, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis su mokesčiais yra 1 116,43 Lt.

5. Ieškovas pas atsakovą realiai dirbo tik du mėnesius, t.y. nuo 2012-07-08 iki 2012-09-10, atsakovas dalį darbo užmokesčio ieškovui išmokėjo, o likusią dalį ieškovo sutikimu įskaitė už padarytą atsakovui turtinę žalą ir buvo įsitikinęs, kad su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną yra pilnai atsiskaitęs, todėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už dešimt mėnesių prieštarauja šalių lygiateisiškumo, sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Be to, kadangi ieškovas tiek ieškinyje, tiek darbo inspekcijai ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad darbdavys įformino netinkamą atleidimo pagrindą, nes jis 2012-09-24 buvo pateikęs prašymą jį atleisti iš darbo, DK 297 str. 3 arba 4 d. nuostatos netaikytinos. Teismui konstatavus, kad darbuotojas turėjo būti atleistas iš darbo jo pareiškimu, nėra priverstinės pravaikštos, todėl ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nepriteisiamas.

6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas net nenurodė, kaip konkrečiai jam buvo padaryta žala. Bylos nagrinėjimo metu (2014-05-27 teismo posėdžio metu) jis paaiškino, kad žala jam buvo padaryta atsakovo atstovo nepagarbiu elgesiu jo atžvilgiu dar juos saistant darbiniams santykiams, t.y. ne dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Kita vertus, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pats nurodė, kad „pasitikėjo darbdaviu, buvo geranoriškas klimatas". Taigi ieškovas ne tik neįrodė, bet net ir nenurodė paties jam padarytos žalos fakto, susijusio su atleidimu iš darbo. Ieškovas nurodė, kad pats ketino nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, todėl, jei teismas nuspręstų, kad atsakovas nepagrįstai atleido ieškovą už pravaikštą, ir šiuo atžvilgiu pastarasis nepatyrė jokios neturtinės žalos, nes pats ketino nutraukti sutartį su atsakovu.

Šalies argumentai

Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-16 sprendimas ieškovą iš dalies tenkino, teismas išnagrinėjo bylą visa apimtimi, rėmėsi visuma įrodymų. Todėl ieškovui man yra nesuprantamas iš bylos įrodymų viseto ištraukimas įrodymų ar tam tikrų jų ištraukų, jas bandant interpretuoti ne būtuoju laiku, bet esamuoju.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal DK 127 str. 2 d. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Ieškovas nurodė, kad 2012-09-24 jis pateikė atsakovui prašymą atleisti iš darbo nuo 2012-09-25 pagal DK 127 str. 2 d., nes atsakovas nevykdė įsipareigojimų mokėti jam darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nors minėto ieškovo prašymo byloje nėra, atsakovas neginčijo, kad šis ieškovo prašymas jam buvo pateiktas.

Ieškovas 2012-07-04 darbo sutartimi Nr.147 buvo priimtas į darbą atsakovo įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 6,40 Lt valandinį atlyginimą, taip pat dienpinigius už komandiruotes. Darbo sutartyje nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas įmonės kasoje arba pervedamas į banko kortelę du kartus per mėnesį: einamojo mėnesio 25 d. ir mėnesio 15 d. (sutarties 3 p.), o dienpinigiai išmokami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo komandiruotę pagrindžiančių dokumentų pristatymo į buhalteriją dienos (sutarties 7.5. p.) (1 t., 5-6 b.l.).

2012-07-04 įsakymu ieškovas nuo 2012-07-06 buvo išsiųstas į komandiruotę po ES šalis vežti krovinius, iš komandiruotės ieškovas grįžo 2012-09-10 (1 t., 47, 48 b.l.). Už 2012 m. liepos mėn. ieškovui turėjo būti sumokėtas 809,31 Lt darbo užmokestis (1 t., 53 b.l.), už 2012 m. rugpjūčio mėn. ieškovui turėjo būti sumokėtas 1 087,30 Lt darbo užmokestis (1 t., 54 b.l.), už 2012 m. rugsėjo mėn. ieškovui turėjo būti sumokėtas 436,63 Lt darbo užmokestis (kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas) (1 t., 55 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui buvo sumokėtas tik darbo užmokestis už 2012 m. liepos mėn. – 2012-08-14 mokėjimo nurodymu pervesti 809,31 Lt (1 t., 57 b.l.). Taigi, 2012-09-24 prašymo atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. pateikimo metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovui avanso ir darbo užmokesčio už 2012 m. rugpjūčio mėn., t.y. buvo pažeidęs darbo sutarties 3 p. nustatytus įsipareigojimus, todėl ieškovui buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad atsisakė tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., nes tam nebuvo pagrindo, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad su tokiu atsakovo sprendimu ieškovas buvo tinkamai supažindintas. Atsakovas 2012-09-28 įsakymu atleido ieškovą iš darbo 2012-09-28 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2012-09-28 (1 t., 92, 93 b.l.).

Ieškovo darbo sutartyje nustatyta, kad ieškovas yra priimamas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą (sutarties 5 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-14 nutarimu Nr.587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ yra patvirtinti Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse. Pagal šių Ypatumų 4 p. darbo (pamainų) grafikai, esant suminei darbo laiko apskaitai, skelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo (redakcija, galiojanti šalių ginčo metu). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal viešai paskelbtą grafiką ieškovas turėjo dirbti laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2012-09-28. Be to, ieškovas buvo primtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovo darbas buvo traptautinių krovinių pervežimas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal nustatytą darbo tvarką, su kuria ieškovas buvo supažindintas, ieškovas turėjo atvykti į darbo vietą atsakovo įmonėje, nepaisant to, kad nėra numatyti krovinių pervežimo reisai, į kuriuos skirta vykti ieškovui, ir atlikti kitas darbo funkcijas. Nesant įrodymų, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2012-09-28 turėjo atvykti į atsakovo įmonę ir atlikti savo darbo funkcijas, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas padarė DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pripažintinas neteisėtu. 2012-09-14 ir 2012-09-19 ieškovui siųsti atsakovo pranešimai, kad ieškovas turi atvykti į atsakovo įmonę ir vykdyti savo darbo funkcijas (1 t., 7, 8 b.l.) neduoda pagrindo padaryti kitokią išvadą, nes, kaip jau nurodyta, byloje nėra įrodymų, kad pagal viešai paskelbtą grafiką ieškovas turėjo dirbti laikotarpiu nuo 2012-09-14 iki 2012-09-28, taip pat, kad pagal nustatytą darbo tvarką, su kuria ieškovas buvo supažindintas, ieškovas turėjo atvykti į darbo vietą atsakovo įmonėje, nepaisant to, kad nėra numatyti krovinių pervežimo reisai, į kuriuos skirta vykti ieškovui, ir atlikti kitas darbo funkcijas.

Nustačius, kad darbo sutartis su ieškovu turėjo būti nutraukta DK 127 str. 2 d. pagrindu, pripažinus, kad atsakovas neteisėtai nutraukė darbo sutartį su ieškovu DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, pripažintina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-282/2010, 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-390/2011).

Nutraukus darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, ieškovui turi būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d.). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka nustatyta Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650. Į ieškovo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas 979,20 Lt darbo užmokestis už 2012 m. liepos mėn., 1 360 Lt darbo užmokestis už 2012 m. rugpjūčio mėn. ir 481,74 Lt darbo užmokestis už 2012 m. rugsėjo mėn., gauta 2 820,94 Lt suma dalinama iš 48 šiuo laikotarpiu ieškovo dirbtų dienų, taip apskaičiuojamas vidutinis vienos darbo dienos užmokestis, kuris yra 58,78 Lt. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį dauginant iš 20,90 Lt (2012 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, esant penkių darbo dienų savaitei), taigi, vidutinis vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis yra 1 228,5 Lt neatskaičius mokesčių (Aprašo 3, 5, 6.2, 6.4., 7, 8 p.), o ieškovui mokėtina išeitinė išmoka – 2 457 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).

Atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Kadangi ieškovas pats buvo suinteresuotas nutraukti darbo santykius su atsakovu ir po 2012-09-10 darbo funkcijų nevykdė, konstatuotina, kad jokios priverstinės pravaikštos nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti DK 300 str. 4 d. ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-282/2010, 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-390/2011).

Atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką reglamentuoja DK 141 ir 206 str., pagal kuriuos darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną arba per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti, jei darbuotojas atleidimo iš darbo dieną nedirba. Ieškovo atleidimo iš darbo diena pripažintina teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, t.y. 2014-12-01, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra pažeidęs pareigą atsiskaityti su ieškovo jo atleidimo iš darbo dieną ir priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-282/2010). Šiuo atveju yra pagrindas taikyti DK 207 str. 1 d. ir priteisti ieškovui delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, skaičuojamus iki atleidimo iš darbo dienos, nes byloje nustatyta, kad ieškovas darbo sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio už 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., taip pat dienpinigių (CPK 417 str.).

Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu, nes 2012-09-28 įsakymu dėl nuostolių sudengimo į ieškovui mokėtiną sumą įskaitė ieškovo padarytą žalą, t.y. 6 506,10 Lt už pereikvotą kurą ir 6 034 Lt už automobilio sugadinimą (1 t., 62 b.l.). Pagal DK 258 str. tokį įskaitymą atsakovas galėjo atlikti, jei ieškovo padarytos žalos dydis neviršytų vieno mėnesio vidutinio ieškovo darbo užmokesčio. Kadangi atsakovo nurodyta ieškovo padaryta žala viršija šį dydį, atsakovas dėl šios žalos atlyginimo turi kreiptis į teismą. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad 2012-09-24 raštu ieškovas sutiko, jog į ieškovui mokėtinas sumas būtų įskaityta 3 430 Lt ieškovo padaryta žala. Šiame sutikime ieškovas nurodė, kad sutinka atlyginti 3 430 Lt žalą, tačiau nenurodė, kad sutinka, jog žala būtų įskaityta į jam mokėtinas sumas (1 t., 95 b.l.).

Pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-19 įsakymą Nr.A1-30, 2013-01-25 įsakymą Nr.A1-25 ir 2014-01-27 įsakymą Nr.A1-50 delspinigių dydis yra 0,07 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, delspinigiai skaičiuojami nuo 7 875,93 Lt už 2 metus ir 2 mėnesius ir yra 4 357,50 Lt.

Į pirmosios instancijos teismo priteistą darbo užmokesčio ir dienpinigių sumą įskaičiuotas 1 087,30 Lt darbo užmokestis už 2012 m. rugpjūčio mėn. (ši suma nurodyta atskaičius mokesčius, suma su mokesčiais yra 1 360 Lt), taip pat 487,70 Lt darbo užmokestis už 2012 m. rugsėjo mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas (ši suma taip pat nurodyta atskaičius mokesčius) (1 t., 85 b.l.), todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė jam 1 360 Lt darbo užmokesčio už 2012 m. rugpjūčio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Kadangi priteisto darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas sumos nurodytos jau atskaičius mokesčius, nėra pagrindo teismo sprendime išskirti šių sumų ir nesumokėtų dienpinigių sumos.

Ieškovas nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ne tik neteisėtu atleidimu iš darbo, bet ir laiku nesumokėjus darbo užmokesčio. Šie neteisėti atsakovo veiksmai byloje buvo nustatyti. Darbo užmokesčio, t.y. pajamų, reikalingų ieškovui pragyventi, nemokėjimas laiku, taip pat atleidimas iš darbo nepagrįstai nurodant ieškovą kompromituojančią atleidimo priežastį, sukėlė ieškovui nepatogumus, išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Tačiau nėra pagrindo didinti ieškovui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes ieškovas nepateikė įrodymų apie itin neigiamas atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes ieškovui.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad ieškovas praleido DK 300 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Šis terminas skaičiuojamas nuo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo dienos. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nesupažindino ieškovo su 2012-09-28 įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir su 2012-09-28 įsakymu atleisti iš darbo, nepateikė ieškovui šių įsakymų kopijų. Atsakovas teigia, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2012-10-29 rašte nurodyta, jog ieškovas 2012-10-15 buvo atvykęs į inspekciją ir susipažino su atsakovo pateiktais dokumentais, todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad 2012-10-15 ieškovas susipažino būtent su 2012-09-28 įsakymais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius darbo teisės normas, keistinas, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitus teismo sprendimą, perskirtytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 96, 98 str.).

Už patenkintą reikalavimą dėl 15 690,43 Lt priteisimo ieškovo naudai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 470,71 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). Valstybė už ieškovą atstovavusio advokato pagalbą turėjo 1 420 Lt išlaidas, atsakovas už advokato pagalbą turėjo 1 625 Lt išlaidas. Kadangi buvo patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat iš dalies patenkinti turtiniai reikalavimai, darytina išvada, kad buvo patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 1 065 Lt išlaidos už advokato pagalbą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 406,25 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str). Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos 27,24 Lt pašto išlaidos (CPK 96 str. 2 d., 6 d.). Atsakovui lieka įpareigojimas apmokėti 599,54 Lt išlaidas už rašysenos ekspertizę, kadangi eksperto išvada buvo ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 680 Lt, kadangi patenkinta apie 30 procentų turtinių atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinas 204 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 3 d.). Valstybė už ieškovą atstovavusio advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 053,32 Lt išlaidas, atsakovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 000 Lt išlaidas. Dėl aukščiau jau nurodytų aplinkybių atlygintina 75 proc. išlaidų už ieškovą atstovavusio advokato pagalbą ir 25 proc. išlaidų už atsakovą atstovavusio advokato pagalbą, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 790 Lt išlaidos už advokato pagalbą, o iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 500 Lt išlaidos už advokato pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio mėn. 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pripažinti 2012-07-04 darbo sutarties Nr.147, sudarytos tarp ieškovo R. U. ir atsakovo UAB „Eteka“, nutraukimą 2012-09-28 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta pagal DK 127 str. 2 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eteka“ ieškovo R. U. naudai 2 457 Lt išeitinę išmoką, 7 875,93 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir dienpinigius ir 4 357,50 Lt delspinigius.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eteka“ ieškovo R. U. naudai 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumos, t.y. 1 228,5 Lt, priteisimo ieškovo R. U. naudai vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eteka“ valstybės naudai 470,71 Lt žyminį mokestį, 1 855 Lt išlaidas už advokato pagalbą ir 27,24 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą

Priteisti iš ieškovo R. U. atsakovo UAB „Eteka“ naudai 906,25 Lt išlaidas už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Eteka“ 599,54 Lt išlaidas už rašysenos ekspertizę, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėRūta BurdulienėVidas Stankevičius