Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) vyriausiasis patrulis surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. gegužės 5 d., apie 10.20 val., Šiaulių rajone, Ringuvėnų kaime, vairavo traktorių neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59 punkto reikalavimus.

Šiaulių rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą (Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi buvo panaikintas dėl netinkamo administracinės nuobaudos individualizavimo), 2009 m. liepos 7 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir paskyrė jam 1500 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad V. K. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta jo prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, duomenų bazių medžiaga. Teismas nustatė, kad V. K. atsakomybę lengvina jo nuoširdus gailestis dėl pažeidimo padarymo, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. K. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą. V. K. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia teigdamas, kad traktorių vairavo turėdamas jam tokią teisę suteikiantį pažymėjimą, neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarimui, kuriuo iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarimu iš V. K., be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 13). Šis nutarimas per 10 dienų galėjo būti apskųstas apeliacinės instancijos teismui (ATPK 293 straipsnis), todėl 2008 m. gegužės 5 d. dar nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau ATPK 330 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, taigi šiuo atveju nuo 2008 m. balandžio 28 d. ATPK 326 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą, jeigu vairuotojui atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones. Šiuo atveju iš V. K. buvo atimta teisė vairuoti visas transporto priemones, įskaitant ir traktorių, todėl iš jo pagrįstai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 14), o aplinkybė, kad iš jo nebuvo paimtas traktorininko pažymėjimas, V. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui jokios įtakos neturi.

ATPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad „administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala“. Šiuo atveju byloje jokių duomenų apie tai, kad V. K. traktorių vairavo siekdamas pašalinti kokį nors gresiantį pavojų, nėra, tokios aplinkybės nenurodomos ir apeliaciniame skunde, todėl V. K. teiginys, kad traktorių vairavo būtinojo reikalingumo sąlygomis yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.