Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1491-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-03-28Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-07
Bylos Nr.
2S-1491-464/2011
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00275-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Suinteresuotas asmuo
V. V.
Civilinė byla Nr. 2S-1491-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00275-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 101.; 129.1.; 129.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 7d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės J. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo V. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė J. J. 2011-03-21 su pareiškimu (b.l. 2) kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą ir prašė V. V. skirti baudą už 2011-01-25 patvarkymo nevykdymą. Nurodė, kad vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0052/02/01617 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojos A. M. naudai, siekiant tinkamai ir realiai vykdyti vykdomąjį dokumentą (išlaikymo įsiskolinimas 2011-01-01 dienai buvo 49 966,40 Lt) bei nustačius, kad skolininkas dirba, į jo darbovietę (duomenys neskelbtini) registruotu laišku buvo išsiųstas 2011-01-25 patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo. V. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevykdo reikalavimo iš savo darbo užmokesčio išskaičiuoti išlaikymą ir jį pervesti išieškotojai. Reikalavimo nevykdymą motyvuoja išieškotojos asmens kodo nebuvimu, kuris reikalingas įrašyti buhalteriniuose dokumentuose, tačiau ši priežastis nėra pateisinama ir svarbi. Patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo nurodyta, kad išskaičiuotą išlaikymą galima ne tik išsiųsti paštu, bet galima pervesti ir į antstolės depozitinę sąskaitą. CPK 733 str. 8 d. numatyta, kad jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. V. V. buvo įspėtas, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą išieškotojai ar vykdomojo dokumento praradimą teismas jam gali skirti baudą. Be to, V. V. jau buvo teismo baustas už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-03-28 nutartimi (b.l. 10-11) patenkino antstolės pareiškimą ir paskyrė V. V. 250 Lt baudą už antstolio 2011-01-25 patvarkymo nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0052/02/01617 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojos A. M. naudai. 2011-01-25 antstolė J. J. surašė patvarkymą Nr. 0052/02/01617 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. V. ir jį nusiuntė V. V. darbovietei (duomenys neskelbtini) . Patvarkyme nurodyta, kad kas mėnesį iš skolininko turi būti išskaičiuojama 319 Lt išlaikymo, be to, 2011-01-01 yra susidaręs 49 966,40 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Antstolės patvarkyme yra nurodyta ir tai, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą išieškotojui ar vykdomojo dokumento praradimą teismas gali skirti baudą. (duomenys neskelbtini) direktorius V. V. nevykdo reikalavimo iš savo darbo užmokesčio išskaičiuoti išlaikymą ir jį pervesti išieškotojai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. V. nevykdo antstolės patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo ir pažeidė CPK 585 str. 2 d., todėl atsižvelgęs į ekonominę situaciją, į tai, kad bauda skirtina fiziniam asmeniui, skyrė jam 250 Lt dydžio baudą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo V. V. atskiruoju skundu (b.l. 17-18) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-03-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, rėmėsi tik antstolės pareiškimu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. V. yra skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0052/02/01617. Byloje nebuvo pateiktas vykdomasis dokumentas Nr. 2T-64, išduotas 2002-10-22. Suinteresuotas asmuo, būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, negalėjo pažeisdamas CPK 668 str. reikalavimus vykdyti neteisėtus antstolės veiksmus. Be to, išieškojimas negali būti vykdomas iš vienos minimalios algos, tuo tarpu V. V. darbo užmokestis yra 0,5 minimalaus atlyginimo. Todėl antstolės reikalavimai yra neteisėti.

Atsiliepimas

Pareiškėja antstolė J. J. atsiliepimu (b.l. 21) prašo atskirojo skundo netekinti. Nurodo, kad 2011-01-25 patvarkymu vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, išieškojimas yra nukreiptas į darbo užmokestį, kurio dydį nustato CPK 736 str. Kadangi V. V. individuali paruošų įmonė „Vygis“ neturi piniginių lėšų ir turto, todėl išlaikymo įsiskolinimas pagrįstai buvo nukreiptas į individualios įmonės savininko V. V. turtą (pajamas). V. V. nėra suinteresuotas operatyviu ir realiu vykdomojo dokumento įvykdymu, todėl 2011-01-25 patvarkymo nevykdymą iš pradžių grindė išieškotojo asmens kodo nebuvimu, o vėliau draudimu nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias vieno MMA, tačiau dėl pateis patvarkymo teisėtumo įvertinimo į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su antstolio prašymu skirti baudą, teisiškai teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias darbdavio ir įmonės vadovo pareigą vykdyti antstolio reikalavimus išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų atveju (CPK 585 str.). Nutartis teisėta ir pagrįsta, jos pakeisti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai prielaidų nesudaro.

Nagrinėjamoje byloje vertintina, ar (duomenys neskelbtini) vadovas V. V. pažeidė imperatyvią proceso teisės normą, įsakmiai įpareigojančią vykdyti antstolio reikalavimus, susijusius su sprendimų vykdymu, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus (CPK 585 str. 1 d. ).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d). CPK 585 str. imperatyviai nustatyto, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 18 str.). Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymas. Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių tokio patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudą (CPK 585 str. 2 d., 616 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad jog antstolė J. J., vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2002-10-22 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2T-64 2011-01-25, skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini) išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko iš V. V. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų (b.l. 3). Šiuo patvarkymu (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota antstolio nustatyta tvarka išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, 70 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau nei 319 Lt. Patvarkyme taip pat buvo nustatyta ir jo įvykdymo tvarka: išskaičiuotas sumas išsiųsti paštu išieškotojai arba pervesti išieškomas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Sumas išskaityti ir išmokėti reguliariai iki išieškojimo pabaigos. Pažymėtina, jog minėtame patvarkyme darbdavys buvo informuotas, kad už antstolio reikalavimo neįvykdymą, pavėluotą išskaičiavimą ir išmokėjimą išieškotojui ar vykdomojo dokumento praradimą teismas jam gali skirti baudą.

Apeliantas teigia, kad nėra duomenų, pagrindžiančių jog, vykdomasis dokumentas Nr. 2T-64, išduotas 2002-10-22 vykdyti išieškojimą iš skolininko I. V.. Tačiau byloje pateikti rašytiniai dokumentai paneigia tokius apelianto teiginius. 2011-01-31 raštu (b.l. 4) pats I. V. bei 2011-02-23 raštu (b.l. 5) UAB „Ūlos sala“ informavo antstolę J. J. apie vykdomojo dokumento Nr. 2T-64 trūkumus. Esant nurodytoms aplinkybės darytina išvada, kad skolininkas neabejotinai yra susipažinęs su minėto vykdomojo dokumento turiniu, taigi neigimas tokį dokumentą apskritai esant nėra pagrįstas.

Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad skolininko I. V. darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra mažesnis nei Vyriausybės numatyta viena minimali mėnesinė alga ir sudaro 400 Lt, o CPK 668 str. numato apribojimus išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Apeliantas, viena vertus, netinkamai traktuoja išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdymo tvarką. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tačiau ši nuostata reiškia turtą kaip asmens turimas sutaupytas lėšas, joje nereglamentuojamas išieškojimas iš nuolatines asmens gaunamų pajamų – pašalpų, darbo užmokestį, ir pan. Išieškojimui iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo gaunamų pajamų yra skirtas atskiras CPK LI skyrius, kurio 733 str. 5 d. aiškiai įvardinta, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gaunamas pajamas. Tuo atveju, kai susidaro išlaikymo įsiskolinimas, t.y. skolininkas pagal CPK 736 str. nustatytą iškaitų tvarką nesumoka visos priklausančios kaip išlaikymas sumos, skolai skaičiuoti imamas domėn faktiškai gaunamas darbo užmokestis, o jei jis mažesnis nei MMA, skola bet kuriuo atveju skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovo darbo užmokestis yra vienintelės jo gaunamos ir turimos piniginės lėšos bei duomenų, kad visos skolininko turimos lėšos yra mažesnės nei Vyriausybės nustatytos vienos MMA (šiuo metu 1 MMA yra 800 Lt). Pagal CPK 736 str. 1 d. 1 p. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant, be kita ko, išlaikymą periodinėmis išmokomis – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Lietuvos respublikos informacinės sistemos LITEKO duomenys (b.l. 25-28) patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2002-10-22 nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo miesto ir Borisovo rajono teismo 2002-03-14 sprendimą, kuriuo iš individualios įmonės “Vygis” buvo priteistas A. M. naudai 8216 Lt moralinei žalai atlyginti, 6437 Lt maitintojo netekimo žalai atlyginti laikotarpiu nuo 2000-03-01 iki 2002-03-01 ir 160 Lt teismo išlaidų. Be to, nuo 2002-03-01 iki vaikų pilnametystės arba mokymosi pabaigos, bet ne daugiau kaip iki 23 metų, A. M. naudai dukrai J., gimusiai (duomenys neskelbtini) , ir sūnui A., gimusiam (duomenys neskelbtini) , išlaikyti priteista po 268 Lt į mėnesį. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas CPK 668 str. numatytas išskaitų iš skolininko pinigų sumos, mažesnės nei Vyriausybės numatyta viena minimali mėnesinė alga, ribojimas.

Išvardintų aplinkybių kontekste pripažintina, kad savo netesėtais veiksmais (neveikimu) (duomenys neskelbtini) vadovas sutrukdė antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojo vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus, sudarydamas prielaidas skolininkui išvengti mokėjimų savo kreditorei A. M.. Nustatyti konkretų skirtiną baudos dydį už aptariamų įstatyminių įpareigojimų nevykdymą kaltiems asmenims yra teismo, nagrinėjančio atitinkamą antstolio pareiškimą, prerogatyva. Tačiau iš bylos medžiagos (b.l. 6-7) bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismai jau vertino apelianto veiksmus dėl antstolės patvarkymo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0052/02/01617 (Vilniaus apygardos teismo 2011-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-718-492/2011) ir pripažinę juos nesąžiningais bei pažeidžiančiais antstolės reikalavimus, apeliantui jau buvo skyrę 250 Lt baudą. Darytina išvada, kad paskirtoji 250 Lt bauda yra beveik minimali, nes, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidimo aplinkybes, sistemingą apelianto nesąžiningą elgesį bei įstatymo nustatytą maksimalų baudos dydį, kuris yra 1000 Lt, šiuo atveju egzistavo prielaidos apeliantui skirti net didesnę, nei 250 Lt, baudą (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 7 d.).

Esant tokiam atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatui, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 4,05 Lt (b.l. 24) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. V. 4 (keturis) litus 5 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Teisėja Dalia Kačinskienė