Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, 2022 m. kovo 17 d. bei 2022 m. kovo 24 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas (įskaityta 4 mėnesiai); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirta subendrinta bausmė - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 10 mėnesių laisvės atėmimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 parų arešto bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, paskirta subendrinta bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. balandžio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių dalimis ir J. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi į to paties teismo 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką neįskaitytas laikas, kai nuteistasis buvo pasišalinęs nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2023 m. gegužės 11 d.; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams, šis nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. 2023 m. liepos 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nustatyta veika perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 4 d. ir galutinė bausmė sušvelninta iki 10 mėnesių laisvės atėmimo, 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nustatyta veika perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 4 dalį ir galutinė bausmė nepakeista – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga 2024 m. vasario 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga, koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme yra neigiama, be to egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo elgesiui. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, atlikdamas bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis, be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo, buvo paskelbta jo paieška. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, anksčiau ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti ir tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis linkęs sumenkinti savo elgesio pasekmes, ieškoti elgesį pateisinančių aplinkybių. Teigiami nuteistojo taisymo procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų teisėtą jo elgesį.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pirminį nuteistojo J. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik nesutiktina su nuteistojo skunde nurodytais argumentais mažinančiais riziką, kadangi įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių. Tuo tarpu tai, ką nuteistasis įvardino kaip išskirtinai teigiamus elgesio pokyčius – vykdo individualią veiklą, planuoja baigti aukštąją mokyklą, laukia darbo vietos įstaigoje, savanoriškai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pats organizavo aktyvaus sporto užsiėmimus, teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.

Pažymėtina ir tai, kad nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, bet nuteistojo J. B. elgesyje vis dar stebima penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (nestabili darbo patirtis, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, kriminalinių nuostatų palaikymas, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad iš aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių fiksuojama nestabili darbo patirtis, profesinės kvalifikacijos neturėjimas, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, o iš bylos duomenų matyti, kad dauguma nusikalstamų veikų atliktos siekiant finansinės/turtinės naudos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš nuteistojo priteista 2000 Eur, 165,47 Eur , 200 Eur, 225,96 Eur, 1600 Eur sumos, kurios neapmokėtos, be to nuteistasis pripažino, jog turi ir daugiau skolų, bet nepamena kokia suma. Nors pareiškėjas nurodo, kad jau penkis metus vykdo individualią veiklą ir planuoja ją tęsti laisvėje, taip pat planuoja baigti aukštąjį mokslą, tačiau teismas neturi jokių duomenų, galinčių patvirtint nuteistojo ateities planus studijuoti ir duomenų, kad iš individualios veiklos gauna pajamas ir dengia skolinius įsipareigojimus, priešingai – nuteistasis pats nurodė, kad savanoriškai civiliniais ieškiniais priteistų sumų nedengė, o bausmės atlikimo metu pragyvena tik iš santaupų ir artimųjų paramos. Šios aplinkybės rodo jo abejingumą teisingumo vykdymui ir neleidžia teismui daryti išvados, kad asmuo deda pastangas atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos nutarimo argumentais, dėl nestabilios nuteistojo darbo patirties ir profesinės kvalifikacijos neturėjimo, kadangi byloje nėra duomenų, kad jo vykdoma individuali veikla gali užtikrinti tokį jo finansinį stabilumą, kuris leistų sėkmingai integruotis į visuomenę ir pasirinkti tinkamą elgesio modelį tęsiant bausmės atlikimą laisvėje, juo labiau, kad nuteistasis pats patvirtino, kad nusikalstamų veikų vykdymo metu visą laiką dirbo, lėšų pragyvenimui ir laisvalaikiui pakakdavo, tačiau tai vis vien nesulaikė jo nuo teisės pažeidimų. Šiuo atveju, dėl neigiamos nuteistojo motyvacijos spręsti problemines sritis (išspręsti savo finansinius sunkumus) jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendenciją.

Nesutiktina su nuteistojo argumentais ir dėl to, kad jis stengiasi priimti tinkamus sprendimus, tinkamai vertina savo elgesio pasekmes, teigiamai atsižvelgia į priežiūrą ir apribojimus, nori keistis. Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. teistas jau daug kartų, pirmasis susidūrimas su policija įvyko 2012 metais, kai jam buvo 18 metų, teismo sprendimu buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau nuteistasis šiuos reikalavimus pažeidė, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur vėl buvo teistas. Net ir po šių patirčių nuteistasis nesistengė keistis teigiama linkme, nerealizavo savęs socialiai priimtinais būdais ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo pasišalinęs iš įkalinimo įstaigos, buvo paskelbta jo paieška. Taip pat nutarties priėmimo laikotarpiu įsiteisėjo dar vienas 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis (įsiteisėjimo data 2023 m. rugsėjo 12 d.) J. B. atžvilgiu, kuriuo jis nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei priteista 800 Eur turtinė žala nukentėjusiajam. Nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų įstaigoje neturi, tačiau anksčiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis mokosi iš savo klaidų, geba priimti tinkamus sprendimus, deda pastangas ir nori keistis, geba vertinti savo elgesio pasekmes, priešingai, teismas daro išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų bei jam taikomų ribojimų, o tai nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo metu paleistas lygtinai savo tikslų sieks vien teisėtais būdais ir nebenusikals.

Atsakant į nuteistojo skundo klausimą, kuo remiantis Komisija nutarime nurodė, kad jam būdingas per daug geras savęs vertinimas, kadangi vertinimo metu tokio pokalbio nebuvo, teismas nurodo, kad Komisija socialinio tyrimo išvadą grindžia ne tik interviu / pokalbyje su nuteistuoju užduotais konkrečiais klausimais-atsakymais, tačiau kompleksiškai naudodama tyrimo metodus ir technines priemones, t. y. vertindama nuteistojo asmens bylą, kitus bausmės atlikimo metu formuotus dokumentus, atlikdama nuteistojo elgsenos stebėseną bausmės atlikimo metu, vertindama interviu/pokalbių medžiagą bei naudodama „Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys“.

Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Išaiškintina nuteistajam ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Komisijos nutarimo turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas Komisijos nutarimas netvirtinti dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti vienbalsiu Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad J. B. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenės interesams. Aplinkybės, kad jis vykdo individualią veiklą, turi planų studijuoti, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo J. B. skundas, dėl Komisijos 2023 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.