Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI1-232-422/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-22
Bylos Nr.: eI1-232-422/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02152-2021-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI1-232-422/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02152-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 51.5; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. kovo 23 d. pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Teigė, kad kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, nes buvo nežmoniškos, žeminančios žmogaus orumą, kenksmingos sveikatai, neatitiko nei tarptautinių, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas bendrabučio gyvenamojoje patalpoje privalo būti metalinė lova vienam asmeniui, spintelė prie lovos ir taburetė. Teigė, kad 3 ir 4 gyvenamosiose patalpose ši pareiškėjo teisė buvo nuolat pažeidžiama, kadangi, nesant spintelių asmeniniams daiktams susidėti, visus asmeninius daiktus, drabužius ir netgi maistą buvo priverstas laikyti krepšiuose po lova tiesiog ant grindų.

Nurodė, kad grindys 4 gyvenamojoje patalpoje medinės, su didelio diametro skylėmis, todėl kilo realus nelaimingų atsitikimų pavojus. Be to, sienos ištrupėję, jose buvo angų, iš kurių kyšojo elektros laidai, elektros rozetės neatitiko saugumo reikalavimų. Patalpos sienose ir lubose buvo įsiveisęs pelėsis, tvyrojo pelėsio dvokas, dažai ir tinkas nusilupęs, sluoksniavosi ir krito ant patalpos grindų, patalynės, asmeninių daiktų. Dėl nesandarių išpuvusių langų žiemos metu palangės pasidengdavo ledu, buvo nepakeliamai šalta, dėl Pravieniškių PN-AK nerūpestingumo ir neveikimo, nors pagal įstatymus turėjo veikti, nesuteikiant tinkamų ir orumo nežeminančių sąlygų dažnai sirgo peršalimo ligomis. Tvirtino, kad 3 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Šioje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė siekė 137+23 lx.

Skunde teigė, kad 3 ir 4 gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, sąlygos jose nežmoniškos, kankinančios ir žeminančios orumą. Patalpose, kuriose buvo laikomas, trūko gyvenamojo ploto, plotas tesiekė apie 30 kvadratinių metrų, nors pataisos namų administracija teigia priešingai. Patalpose nuolat gyveno 15 nuteistųjų, nors maksimalus nuteistųjų skaičius galėjo būti tik 10, tai yra daugiau nuteistųjų nei yra gyvenamojo ploto, todėl vienam nuteistajam teko mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. iš viso 2,0 kv. m. Be to, didžiąją dalį ploto užėmė lovos, spintos, stalai, o tai dar labiau mažino plotą ir judėjimo galimybę. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo laisvalaikio kambario, nebuvo sudaroma rami aplinka, taip pat nebuvo galimybės žiūrėti televizorių ar klausytis radijo, o turėti savo asmeninį televizorių ar radijo imtuvą buvo uždrausta. Pareiškėjas tvirtino, kad kalėdamas Pravieniškių PN-AK patyrė didelę emocinę, psichologinę ir moralinę žalą, depresiją, kančią, pažeminimą, reputacijos, gyvenimo kokybės pablogėjimą, neigiamų išgyvenimų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais numatyta gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Taip pat nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo būdo, apie kurį kalba pareiškėjas, t. y. kad baldų patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulamo laiko.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyrių pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsio ar drėgmės. Nurodė, kad pataisos namai užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi. Nuteistųjų asmeniniams daiktams susidėti įrengtos spintelės arba plastikinės dėžės su dangčiais. Sugadintas ar sulaužytas inventorius nedelsiant taisomas arba keičiamas nauju. Pataisos namų patalpos atnaujinamos, remontuojamos iš įstaigos lėšų, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų būklę. Pataisos namų Pirmojo sektoriaus 5 būrio 4 patalpos ir 4 būrio 4 patalpos grindys tvarkingos, skylių nėra. Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose iki 2020 metų pabaigos buvo įrengti mediniai langai, kurie šaltajam metų laikotarpiui buvo tvarkomi, sandarinami, įstiklinami nuteistųjų išimti ar išdaužti langų stiklai. Nuo 2020 m. gruodžio mėnesio visi Pirmojo sektoriaus mediniai langai pakeisti naujais varstomais plastikiniais langais. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje elektros instaliacija sumontuota vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 11.7 punktu. Tvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamą sienų būklę, jos periodiškai atnaujinamos, perdažomos. Tinkas ir dažai nuo sienų nebyra. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. kovo 23 d. dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos (per maža patalpos kvadratūra, higienos normų reikalavimų neužtikrinimas ir pan.), į psichologus nesikreipė. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. S-4064 „Dėl duomenų pateikimo“ informavo įstaigą, kad remiantis asmens sveikatos istorija laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. kovo 23 d. pacientas dažnai sirgdavo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie regėjimo pablogėjimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. kovo 23 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei ir dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus ir sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ Konvencijos 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas tvirtino, kad patalpose, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, nebuvo spintelės prie lovos ir taburetės.

Byloje esanti Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 12 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę šiose patalpose: nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. – 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. spalio 2 d. – 4 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. kovo 23 d. – 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje.

Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų normų reikalavimais (toliau – ir Aprūpinimo normos). Pagal Aprūpinimo normų 1 punktą, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos 1 asmeniui, 1 vnt., taburetė ir / arba kėdė ir / arba suolai, stalas, šiukšlių dėžė, valymo inventorius. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 24 d. pažymoje nurodyta, kad įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi. Nuteistųjų asmeniniams daiktams susidėti įrengtos spintelės arba plastikinės dėžės su dangčiais. Sugadintas ar sulaužytas inventorius nedelsiant taisomas arba keičiamas nauju. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės atstovo pažymoje pateikta informacija. Byloje pateiktose fotonuotraukose matyti, kad gyvenamosiose patalpose yra spintelės ir stalas. Kitų duomenų, be subjektyvių, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo skundo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo spintelių ir stalo, teismas neturi, todėl pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeistos Aprūpinimo normos, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad grindys 4 gyvenamojoje patalpoje medinės, su didelio diametro skylėmis, todėl kilo realus nelaimingų atsitikimų pavojus. Tvirtino, kad 3 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Šioje patalpoje dirbtinė apšvieta siekė 137+23 lx. Be to, 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje sienos ištrupėję, jose buvo angų, iš kurių kyšojo elektros laidai, elektros rozetės neatitiko saugumo reikalavimų. Patalpų sienose ir lubose buvo įsiveisęs pelėsis, tvyrojo pelėsio dvokas, dažai ir tinkas nusilupęs, sluoksniavosi ir krito ant patalpų grindų, patalynės, asmeninių daiktų.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2021 m. birželio 4 d. rašte nurodyta, kad 2021 m. birželio 1 d. buvo atliktas 1 sektoriaus 4 būrio 3 gyvenamosios patalpos ir 5 būrio 4 gyvenamosios patalpos patikrinimas dėl patalpų atitikties Higienos normos HN 135:2015 reikalavimams. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje vietomis nelygios grindys (su didelio diametro skylėmis), todėl kyla nelaimingų atsitikimų pavojus; 4 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje dirbtinės apšvietos vertė siekė 137+23 lx. Pažeisti Higienos normos HN 135:2015 12 ir 14 punktų reikalavimai. Atsakovės atstovas 2021 m. rugsėjo 24 d. Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodė, kad 4 patalpos grindys tvarkingos, skylių nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 būrio 4 gyvenamosios patalpos patikrinimas buvo atliktas pagal pareiškėjo skundą, kuris buvo paduotas po ginčo laikotarpio, t. y. 2021 m. balandžio 28 d. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl džiovyklėlės, užuolaidų ir kitų klausimų, tačiau nei dėl nelygių grindų, nei dėl prasto dirbtinio apšvietimo nesikreipė. Į bylą pateikti ginčo laikotarpio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai ir atsakovės atstovo pateikta informacija patvirtina, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro tikrintos nebuvo.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 11.7 punkte nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų patalpų sienose ir lubose. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 24 d. pažymoje nurodoma, kad Pirmojo sektoriaus 4 ir 5 būrių gyvenamosiose patalpose elektros instaliacija tvarkinga, atvirų neizoliuotų laidų ar išplėšytų rozečių nėra. Gavus pranešimą apie gedimą, netvarkingą elektros instaliaciją ar sugadintą sienos dangą pažeidimai nedelsiant šalinami. Įstaiga užtikrina tinkamą sienų būklę, jos periodiškai atnaujinamos, perdažomos. Tinkas ir dažai nuo sienų nebyra. Duomenų, paneigiančių Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta. Kaip minėta, ginčo laikotarpiu patikrinimų dėl atitikties teisės aktų reikalavimams patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, neatlikta. Byloje pateiktose fotonuotraukose vizualiai nematyti nei kyšančių atvirų laidų, nei atsilupusio tinko. Teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė Eksploatavimo taisyklių reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Higienos normos HN 134:2015 34 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punktas nustato, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas nurodo, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Higienos normos HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės – šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai. Teismo vertinimu, už gyvenamųjų patalpų švarą yra atsakingi nuteistieji, kurie pagal byloje esantį Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą aprūpinami patalpų valymo inventoriumi. Todėl patalpose, kurios nuteistųjų tinkamai prižiūrimos, neturėtų būti pelėsio ir nemalonaus kvapo.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 12.9 punktą, naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai.

Pareiškėjo skundo deklaratyvūs argumentai dėl nesandarių, supuvusiais rėmais langų atmetami kaip nepagrįsti, nes fotonuotraukos patvirtina, kad gyvenamosiose patalpose langai yra plastikiniai, geros būklės. Turto valdymo skyriaus pažymoje atsakovės atstovas nurodė, kad Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose iki 2020 metų pabaigos buvo įrengti mediniai langai, kurie šaltajam metų laikotarpiui buvo tvarkomi, sandarinami, įstiklinami nuteistųjų išimti ar išdaužti langų stiklai. Nuo 2020 metų gruodžio mėnesio visi Pirmojo sektoriaus mediniai langai pakeisti naujais varstomais plastikiniais langais. Kaip minėta, pareiškėjas atlikdamas bausmę ginčo laikotarpiu dėl nesandarių langų nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Pravieniškių PN-AK pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų 2021 m. rugsėjo 24 d. pažymoje oficialių duomenų teisingumu, dėl to sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino gyvenamųjų patalpų tinkamą įrengimą pagal Eksploatavimo taisyklių reikalavimus, užtikrino Higienos normos HN 134:2015 nustatytų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepaneigė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo kalinimo Higienos normos HN 134:2015 ir Eksploatavimo taisyklių neatitinkančiomis sąlygomis atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Pareiškėjas nurodė, jog 3 ir 4 gyvenamosios patalpos ginčo laikotarpiu nuolat buvo perpildytos. Didelę dalį ploto užėmė baldai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 4 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje gyveno laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiškos ploto normos reglamentuotos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 punkte. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Iš atsakovės atstovo pateiktos Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 2021 m. spalio 12 d. pažymos Nr. 61-6663, 2021 m. rugsėjo 24 d. pažymos Nr. 77-1887 ir gyvenamųjų patalpų schemų matyti, kad 4 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra 59,90 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,152 kv. m gyvenamojo ploto; 4 būrio 3 gyvenamoji patalpa yra 52,03 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl šioje patalpoje vienam asmeniui teko 3,25 kv. m; 5 būrio 4 gyvenamoji patalpa yra 60,29 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,173 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui atliekant bausmę 4 būrio 3 ir 4 gyvenamosiose patalpose ir 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo prieš pareiškėją padarytų veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 4 ir 5 būriuose nebuvo įrengta laisvalaikio kambarių.

Eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad Pirmojo sektoriaus 4 ir 5 būriuose poilsio kambariai nebuvo įrengti. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui.

Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Eksploatavimo taisyklių 5.8 punktą.

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad laisvalaikio kambario nebuvimas gali būti kompensuojamas kitokiomis užimtumo veiklomis, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.

Pareiškėjas prašė priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie lėmė pareiškėjo teisių apimtį.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, jam buvo sudaryta galimybė laisvai judėti lokalinio sektoriaus ribose, laisvą laiką galėjo leisti gryname ore, ilsėtis ant lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Byloje pateikta pažyma apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neturi pagrindo nurodytas sveikatos problemas sieti priežastiniu ryšiu su kalinimo sąlygomis. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją nesikreipė, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. G. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. kovo 23 d.

Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė