- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1824-262/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22151-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- B. J., V. J. J., A. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, tretieji asmenys B. J., V. J. J., A. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. J., tretiesiems asmenims B. J., V. J. J., A. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą byloje teikiančios institucijos – VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: atidalinta į atskirą turtinį vienetą ieškovei V. J. priklausančios 73/100 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), susidedančios iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: (duomenys neskelbtini); su 134,08 kv. m. bendro ploto rūsio patalpomis (duomenys neskelbtini) ir 17,54 kv. m. garažo patalpa, priteisiant minėtas patalpas ieškovei V. J. nuosavybės teise (šeimos turtas); atidalinta į atskirą turtinį vienetą atsakovui J. J. priklausančios 27/100 dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), susidedančios iš patalpų, gyvenamojo namo plane pažymėtų indeksais: (duomenys neskelbtini), priteisiant minėtas patalpas atsakovui J. J., asmeninės nuosavybės teise; iš atsakovo ieškovei priteista 2031 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 8,10 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktu prašymu prašė išaiškinti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą.
5. Nurodė, kad turint 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo išaiškinimą, jokie asmenys ir institucijos negalėtų kvestionuoti ir savaip interpretuoti 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo, nes iš kitų ginčų (bylų administraciniuose teismuose) matyti, kad sprendimas ne visiems yra aiškus ir todėl jį būtina išaiškinti. Jokie papildomi statybos darbai (naujų laikančių konstrukcijų statyba, atitvarų ir t. t.) tikslu atidalinti gyvenamąjį namą į du vienbučius gyvenamuosius namus V. J. atlikti nebuvo, kas reiškia, kad faktiškai nuo rekonstravimo pabaigos 1992 m., jau ir egzistavo du atskiri gyvenamieji namai, kurių teisinė registracija neatitiko fakto. Remiantis susiklosčiusia faktine situacija, prašoma teismo išaiškinti sprendimą, paaiškinant šalims, ar ginčo namas atidalintas į du turtinius vienetus, t. y. į du atskirus pastatus, o ne butus, kaip to ir siekė ieškovai, ar kitaip. Teismui išaiškinus sprendimą, bus užkirstas kelias akivaizdžiam trukdymui jį įvykdyti ir skirtingam sprendimo interpretavimui.
Atsiliepimas
6. Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su teikiamu ieškovės prašymu nesutiko. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendime nenurodė į kokius atskirus turtinius vienetus (namus ar butus) atidalija gyvenamąjį namą. Atskiru turtiniu vienetu gali būti statinys (namas) arba patalpa (butas). Jie formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje neteikė reikalavimo atsidalinti į atskirą namą, tokio reikalavimo nei pristatė, nei gynė, nei teikė teismui jį patvirtinančius įrodymus. Sprendimas negali būti aiškinamas keičiant jo turinį ir jį interpretuojant, kaip pageidauja ieškovė.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo išaiškinimo.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra išdėstyta aiškiai ir nekelia abejonių dėl savo reikšmės (prasmės). Sprendimo konstatuojamoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta sprendimo rezoliucinė dalis. Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas sprendimas atidalinti konkrečias patalpas ieškovei ir atsakovui į atskirus turtinius vienetus, išdėstyti to motyvai, kartu nurodant, kad ieškinys tenkintinas. Teikiamu prašymu ieškovė prašo pateikti teismo naujus motyvus dėl tų aplinkybių, dėl kurių teismas, priimdamas prašomą išaiškinti sprendimą, nepasisakė. Kadangi ieškovės teikiamo prašymo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą tikslas neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reguliavimo tikslų, šis ieškovės prašymas netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti sprendimo išaiškinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Nurodė, kad prašymo atmetimo motyvai yra nepagrįsti, nes teismas neabejotinai galėtų paaiškinti, ką reiškia du turtiniai vienetai ir tai nebūtų naujų motyvų formulavimas. Susiklosčiusi faktinė situacija dėl realaus 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymo esant kitiems ginčams tarp šalių lemia poreikį išaiškinti ne visiems aiškų sprendimą, paaiškinant šalims, ar ginčo namas atidalintas į du turtinius vienetus, t.y. į du atskirus pastatus, o ne butus, kaip to ir siekė ieškovai, ar kitaip.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė prašo išaiškinti sprendimą, nurodydama teismui sprendimą aiškinti jos pageidaujamu būdu, kad esą Sprendimu buvo atidalinta į du atskirus turtinius vienetus – namus. Sprendimas negali būti išaiškinamas keičiant jo turinį ir jį interpretuojant. Į atskirajame skunde dėstomus ieškovės argumentus teismas tinkamai atsakė skundžiamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
13. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
14. CPK 278 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009 ir kt.).
16. Taigi, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis - pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Todėl vadovaujantis CPK 278 str. 1 d., sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pvz. jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.
17. Įvertinus 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį, negalima teigti, kad ji yra neaiški. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, t. y. ieškovės reikalavimai buvo tenkinti būtent taip, kaip nurodė pati ieškovė. Taigi, būtent ieškovė paduodama ieškinį teismui, turėjo taip suformuluoti savo reikalavimus, kad jie būtų aiškūs ir geriausiai atitiktų jos interesus. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė ginčo namą, (duomenys neskelbtini), prašė atidalinti į du atskirus turtinius vienetus, o ne į du butus ar du pastatus. Tai, kad ginčo namą norima atidalinti į du atskirus pastatus, nėra nurodyta ir ieškinio motyvuose. Ieškovės valia, kad ginčo namą norima atidalinti į du atskirus pastatus buvo išreikšta jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
18. Jeigu būtų analizuojami ieškovės prašyme dėl sprendimo išaiškinimo nurodyti argumentai, tai būtų pažeista minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė – teismas būtų išėjęs už 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu išspręstų klausimų ribų, nes būtų nurodęs, tai ko nebuvo prašoma ieškinyje ir tai, kas nebuvo išnagrinėta priimant sprendimą.
19. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ko buvo atmestas ieškovės prašymas dėl sprendimo išaiškinimo.
20. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 278 str. 1 d. bei su ja susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.