Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dariaus Jakučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. T. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 11 d. dienos laikė ir nešiojosi jam priklausančioje piniginėje, bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su 0,065 g miltelių, kuriuose yra 0,039 g (60,1 %) psichotropinės medžiagos – kokaino, kol šią psichotropinę medžiagą, 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant jo paviršinę apžiūrą, piniginėje surado ir paėmė policijos pareigūnai.

E. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2022 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. M. tarnybiniame pranešime „dėl galimai narkotinės medžiagos“ nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d., 14.00 val. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo patalpas, pagal ROIK: (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam atliekant paviršutinę apžiūrą, piniginėje buvo rastas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama narkotine medžiaga. Paklausus kas tai yra, E. T. pasakė, kad tai kokainas. Prie šio tarnybinio pranešimo pridedamas polietileninis maišelis, su viduje esančiais baltos spalvos milteliais (el. b. l. 1).

2023 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) N. I. tarnybiniame pranešime „dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje 2022 m. rugsėjo 11 d., įtariant šio nusikaltimo padarymu, buvo sulaikytas E. T., gimęs (duomenys neskelbtini).14.00 val. pristačius E. T. į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paviršinės apžiūros metu E. T. piniginėje buvo rastas maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama - narkotine medžiaga. Maišelis su medžiaga buvo supakuotas į popierinį voką. 2022 m. rugsėjo 27 d. gauta Lietuvos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš užspaudžiamo maišelio 2022 m. rugsėjo 11 d. rasto paviršinės apžiūros metu E. T. piniginėje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,039 g (el. b. l. 45-50).

2023 m. vasario 28 d. E. T. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad dėl psichotropinių medžiagų kaltu prisipažįsta. 2022 m. rugsėjo 11 d. jis buvo sulaikytas, tai dieną prieš 2022 m. rugsėjo 10 d. jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso pasakyti negali. Bare, kiek pamena, buvo vienas, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėręs. Bare buvo maždaug antroje dienos pusėje, po pietų, tiksliai pasakyti negali, nepamena. Negali pasakyti kaip psichotropinė medžiaga atsirado pas jį, gal bare kažką susitiko iš pažįstamų, negali pasakyti ar jam bare kas nors pasiūlė įsigyti psichotropinių medžiagų, jis tikrai nepamena, kaip jos atsidūrė pas jį, mano, kad to nepamena dėl neblaivumo. Bet tas psichotropines medžiagas jis jei ir įsigijo ar iš kažko gavo, tai tik savo reikmėms. Ir tai galėjo būti nedidelis kiekis, greičiausiai tai turėjo būti kokainas. Policija psichotropinę medžiagą – kokainą rado jo piniginėje, gali būti, kad jis ją ten įsidėjo, bet kaip ir sakė, pačio fakto, kad įsidėjo į piniginę, jis nepamena. Mano, kad vakaro metu, būdamas bare, jis galėjo vartoti psichotropinių medžiagų, bet jis neatsimena. Anksčiau jis nebuvo niekada vartojęs ar pirkęs psichotropinių medžiagų. Tai buvo pirmas kartas. Kai sekantį rytą jį sulaikė policijos pareigūnai ir apžiūros metu pas jį piniginėje buvo rastas maišelis su psichotropine medžiaga, jis iš karto pareigūnams pasakė, kad tai yra kokainas, tikslo tai nuslėpti neturėjo. Psichotropinę medžiagą jis turėjo tik savo reikmėms, mano, kad jam buvo smalsu pabandyti, o kadangi buvo išgėręs – neatsilaikė. Šio įvykio aplinkybių jis nepamena, buvo nemažai išgėręs alkoholio (el. b. l. 72-75).

2023 m. spalio 10 d. papildomoje E. T. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Dėl pareikšto pranešimo prisipažįsta kaltu. Pasilieka prie parodymų, kuriuos yra jau pateikęs – dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo. Toliau šioje apklausoje E. T. davė analogiškus parodymus, kaip ir 2023 m. vasario 28 d. apklausos metu, taip pat nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 136-138).

2022 m. rugsėjo 11 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) E. A. 2022 m. rugsėjo 11 d., 10.40 val. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka sulaikė E. T., gimusi (duomenys neskelbtini) ir patalpino į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinę (el. b. l. 5-7).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš užspaudžiamo maišelio, 2022 m. rugsėjo 11 d. rasto paviršinės apžiūros metu E. T. piniginėje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,039 g (el. b. l. 37-40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ kokainas yra psichotropinė medžiaga įrašyta į 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 5 punktą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) Psichotropinės medžiagos – kokaino kurios masė specialisto išvadoje buvo nustatyta 0,039 g (60,1 %) neviršija Rekomendacijose numatyto nedidelio kiekio (0,2 g) ribos. Toks psichotropinės medžiagos kiekis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalyką.

Kaltinamasis E. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos kokaino laikymo aplinkybes. Nurodė, kad psichotropines medžiagas laikė savo naudojimui. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir 2022 m. rugsėjo 11 d. R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, 2023 m. vasario 7 d. N. I. tarnybinio pranešimo „dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ duomenys, specialisto išvada. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Kaltinamojo E. T. veiksmuose nenustatytas tikslas platinti pastarojo neteisėtai disponuotą psichotropinę medžiagą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastos psichotropinės medžiagos – kokaino kiekį, kurio masė 0,039 g (60,1 %), šis kiekis yra žymiai mažesnis nei nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos kokaino nurodyto rekomendacijose keikis. Tokią išvadą patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad rasta psichotropinė medžiaga buvo skirta jo asmeniniam vartojimui.

Teismas pažymi, kad prokuroro suformuluotame kaltinime E. T. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi įvairūs veiksmai (išskyrus atvejus, kai šios medžiagos pavagiamos, užvaldomos apgaule arba pasisavinamos kaltininkui patikėtos ar jo žinioje buvusios), kuriuos atlikdamas asmuo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, gauna narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi įgijimu laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, mainais į kitas prekes ar daiktus, rastų pasisavinimas, augančių aguonų, kanapių ar jų dalių rinkimas ir pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo tvarką. Vadinasi, narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra bet koks jų įgijimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą šių medžiagų įgijimo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t., y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis E. T. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), negali pasakyti kaip psichotropinė medžiaga atsirado pas jį, galimai bare kažką susitiko iš pažįstamų, negali pasakyti ar jam bare kas nors pasiūlė įsigyti psichotropinių medžiagų, nepamena kaip psichotropinė medžiaga atsidūrė pas jį. Šių duomenų nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias neteisėtų medžiagų įgijimo aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties psichotropinių medžiagų įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš E. T. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia E. T. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti E. T. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių medžiagų laikymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis psichotropinėmis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t., y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta aukščiau, pripažįsta įrodyta, kad E. T. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 11 d. dienos laikė ir nešiojosi jam priklausančioje piniginėje, bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį su 0,065 g miltelių, kuriuose yra 0,039 g (60,1 %) psichotropinės medžiagos – kokaino, kol šią psichotropinę medžiagą, 2022 m. rugsėjo 11 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant jo paviršinę apžiūrą, piniginėje surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. T. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo paskirtą baudos sumą išdėstyti dalimis (el. b. l. 139-140).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. T. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis buvo nedidelis.

E. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo (el. b. l. 141-144). E. T. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (el. b. l. 145-160). „Sodros“ duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (el. b. l. 86-87), (duomenys neskelbtini). Duomenų apie E. T. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) nustatoma nuo 15 iki 500 MGL (nuo 750 Eur iki 25 000 Eur) dydžio bauda. Teismas vertina, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – už BK 259 straipsnio 2 dalį 45 MGL (2250 Eurų) dydžio bauda – yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui už baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė E. T. ir yra skirtina.

E. T. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 MGL (1500 Eurų) dydžio baudą.

Kaltinamasis E. T., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtą bauda, kaltinamajam gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį bei įvertinęs tai, kad E. T. yra dirbantis pagal individualią veiklą, byloje nepateikė duomenų, kad jo finansinė padėtis būtų tokia sudėtinga, jog jis negalėtų per įstatyme numatytą terminą sumokėti paskirtos baudos, daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti savarankiškai, nagrinėjamu atveju, nėra per trumpas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnis). Taigi bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

V. Kiti klausimai

E. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis D. Š., G. S., G. P., R. K., M. V. (el. b. l. 29-31). Ši kardomoji priemonė paskirta kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame E. T. įtariamas nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje padarymu, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu nebus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo ar nutraukimo.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka E. T. buvo laikinai sulaikytas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, faktinis sulaikymo laikas 2022 m. rugsėjo 11 d. 10.40 val. 2023 m. rugsėjo 11 d. 14.00 val. pristačius E. T. į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Operatyvaus valdymo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), paviršinės apžiūros metu E. T. piniginėje buvo rastas maišelis su baltos spalvos milteliais, įtariama narkotine medžiaga, dėl ko buvo pradėtas nagrinėjamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tyrimas. Iš pateiktų bylos duomenų teismas nustatė, jog laikinas asmens sulaikymas buvo taikomas dėl kitos veikos, kuri šiuo metu yra ikiteisminio tyrimo stadijoje, ir šiuo baudžiamuoju įsakymu laikinas sulaikymo laikas nebus įskaitomas į kaltinamajam skiriama bausmę.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – atliekant cheminį specialisto tyrimą – 2022 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sunaudota 0,035 g miltelių. Likę 0,030 g miltelių, kurių sudėtyje yra kokaino, supakuoti į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 MGL 2250 Eur (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. paskirti galutinę bausmę 30 MGL 1500 Eur (tūkstantis penki šimtai eurų) dydžio baudą.

Laikino sulaikymo įskaitymo ir kardomųjų priemonių tolesnio taikymo klausimai nėra sprendžiami šiuo baudžiamuoju įsakymu, nes jie paskirti ir taikomi kitame ikiteisminiame tyrime iš kurio ši byla buvo išskirta.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – po tyrimo (duomenys neskelbtini) likusius 0,030 g miltelius, kurių sudėtyje yra kokaino, supakuotus į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per įstatyme numatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.