Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina SimaitienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-122-174-2013 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00243-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.; 2.4.6.3.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. T. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteista vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Nuosprendžiu priteista iš A. T. 1 200 Lt turtinės bei 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 3 000 Lt proceso išlaidų už advokato paslaugas nukentėjusiojo R. P. naudai ir 56,95 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už turėtas R. P. gydymui išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteista už tai, kad ji 2011-07-23, apie 04.17 val., bare „Mr. Bond“, esančiame Žvejų g. 10, Klaipėdos mieste, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra matant kitiems žmonėms, apipylė V. R. skysčiu iš stiklinės ir R. P. paėmus ją už rankos, trenkė jam stikline į kairę galvos pusę, prakirsdama kairį antakį. Tokiu būdu A. T. sutrikdė viešąją tvarką bei nežymiai sutrikdė R. P. sveikatą.

Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio l dalyje, taip pat nepagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę bei nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo pareikštą ieškinį ir priteisė kitas bylinėjimosi išlaidas. Nuosprendžiu teismas turėjo konstatuoti, ar pakankamai byloje yra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi vien tik nukentėjusiojo R. P. ir liudytojo V. R. parodymais, kurie, apelianto teigimu, yra neišsamūs bei objektyviai nepagrįsti. Teismas netinkamai įvertino šių asmenų parodymus, kadangi pastarųjų parodymai buvo neišsamūs, neatitiko realios tikrovės bei yra pagrįsti vien tik prielaidomis apie R. P. padarytą sužalojimą. Nuteistosios gynėjo manymu, teismas nepagrįstai kritikavo A. T., M. U. bei N. L. parodymus bei netinkamai įvertino specialisto išvadą. Visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti A. T. kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo.

Apelianto nuomone, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų, tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad suinteresuoti bylos baigtimi asmenys R. P. ir V. R. pozityviai pateikė įvykio situaciją dėl suprantamų aplinkybių, t. y. R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei brandaus amžiaus, išsilavinęs ir pakankamai apdairus asmuo, naktiniame klube siekdamas pademonstruoti savo fizinę galią prieš savo draugą V. R., objektyviai neįvertinęs realios situacijos, nepagrįstai užsipuolė bei apkaltino A. T. nebūtais dalykais, t. y. sugriebęs jai už rankos sukėlė fizinį skausmą bei prispaudęs prie baro neleido išeiti, be to, grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą. Visa tai A. T. suprato kaip realią grėsmę savo sveikatai, patyrė baimės ir išgąsčio jausmą, todėl, siekdama išsivaduoti iš neteisėto sulaikymo, šliūkštelėjo stiklinėje buvusio vandens R. P. į veidą, tuo pačiu metu įvyko kontaktas, t. y. nukentėjusysis R. P. antakiu kliudė stiklinės kraštą ir tokiu būdu susižalojo. R. P., siekdamas pateisinti savo neteisėtai atliktus veiksmus, ėmėsi nepagrįstai auklėti A. T., ją tampydamas bei prievarta tempdamas link išėjimo iš klubo.

Nuteistosios gynėjo teigimu, teismas neteisingai nurodė, kad jo ginamoji A. T. du kartus mojavo stikline, kai R. P. stovėjo šalia jos. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad V. R. matė, kaip A. T. trenkė stikline jo draugui į veidą. V. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu tvirtino, kad su stikline buvo pilta, t. y. iš apačios į viršų, o ne trenkta. A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos veikos padarymo kategoriškai neigė bei tvirtino, jog tą vakarą ji kartu su savo draugėmis M. U. ir N. L. nuvyko į barą „Mr. Bond“, ten vakarojo, tačiau alkoholio negėrė, nes prieš tai buvo šiek tiek vartojusi alkoholio. Dėl išgerto alkoholio kiekio nesijautė girta, mąstymas nebuvo apsunkintas ir savo elgesį visiškai kontroliavo. Tam tikru momentu buvo nuėjusi prie baro ir nusipirko buteliuką mineralinio vandens. Mineralinį vandenį supylė į stiklinę ir ketino sugrįžti prie savo draugių, kurios stovėjo netoliese. Prie baro buvo didelė žmonių grūstis, todėl ji eidama nuo baro, kažkieno pastumta, netyčia apipylė vieno vaikino, kuris stovėjo nugara į ją, nugarą. Tačiau jai nespėjus pasiaiškinti ir atsiprašyti, ją už rankos sugriebė R. P.. Sugriebęs pastūmė prie baro ir uždėjęs rankas ant baro sienelės neleido išeiti. Ji nespėjo nieko paaiškinti, kai ją sugriebęs vaikinas pasilenkė prie pat jos veido ir agresyviu tonu nedviprasmiškai pasakė: „dabar tave pamokysim“. Taip pat pasakė, kad jeigu ji būtų vaikinas, tai sulaužytų žandikaulį. A. T. buvo šokiruota dėl tokio vaikino elgesio, tai ją išgąsdino, todėl ji nevalingai, gindamasi nuo ją sugriebusio vaikino, šliūkštelėjo mineraliniu vandeniu jam į veidą. Be to, R. P. buvo sugniaužęs kumščius, todėl A. T., norėdama jį nuo savęs nutolinti, šliūkštelėjo jam mineraliniu vandeniu į veidą. Vaikinas buvo labai arti jos, todėl ji netyčia, neturėdama jokio tikslo jį sužaloti, galėjo stiklinės kraštu „užkabinti“ jam kairės pusės antakį. Stiklinė nesudužo. Po to abu vaikinai, t. y. R. P. ir V. R., sugriebę ją už rankų, nutempė pas apsaugos darbuotojus. Prievarta vedama ji priešinosi, o V. R. tyčia, norėdamas atkeršyti ir pažeminti ją, nutempė nuo jos bliuzelę, todėl matėsi jos apatiniai rūbai. Be to, R. P. ir V. R. sukėlė jai fizinį skausmą, ant jos rankų liko mėlynės. Šį įvykį galėjo matyti ir M. U., kuri buvo maždaug 4 metrų atstumu nuo baro.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. vasario 26 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-122/2008, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-113-382/2009) yra išaiškinęs, kad teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Nuteistosios gynėjo teigimu, teismas privalėjo konkrečiai nurodyti, kurie aplinkiniai asmenys matė teismo nurodytus ir A. T. inkriminuotus veiksmus, dėl kurių jie pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Nei pats nukentėjusysis, nei kiti liudytojai nenurodė, kad dėl A. T. veiksmų būtų nutrūkęs renginys ar aplinkiniai būtų šokiruoti bei išgąsdinti. Šokių salėje buvę asmenys ir toliau linksminosi. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis pareigūnės R. Bartkutės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad darbuotojai nurodė, kad klube buvo daug žmonių ir niekas įvykio nematė bei paliudyti negali. Priešingai, pats R. P. su V. R. siekė atkreipti į save dėmesį, nepagrįstai pavartodami prievartą prieš A. T.. Be to, policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo iškviesti pačiam R. P. prašant.

Iš įvykio sekos matyti, kad pats R. P. ėmėsi klube įvedinėti tvarką bei savaip drausminti jam nepatikusią merginą, o šiam tikslui pasiekti vartojo ir fizinę prievartą. Neaišku, dėl ko jis pirmas ėmėsi iniciatyvos „pamokyti“ A. T. ir kokiu tikslu, kai V. R. aiškinosi su ja dėl netyčia aplietų drabužių, nes tiek jis, tiek jo draugas galėjo iškviesti apsaugą prie baro bei viską ramiai išsiaiškinti bei pareikšti pretenzijas A. T., o ne savo metodais vykdyti tariamą teisingumą.

Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad A. T. veikė tiesiogine tyčia ir kryptingai, nes tam nebuvo jokių faktinių ar teisinių pagrindų. Teismo nurodyti motyvai apie A. T. nusikalstamą tikslą, ketinimą ir motyvus paremti formaliais ir deklaratyviais teiginiais. Teismui turėjo kelti pagrįstų abejonių paties nukentėjusiojo ir liudytojo V. R. nurodytos aplinkybės, parodymų išsamumas, pagrįstumas ir nuoseklumas.

Nuteistosios A. T. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiojo R. P. atstovė advokatė G. Mauručaitienė prašo nuteistosios A. T. gynėjo advokato M. Martinaičio apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai A. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai A. T. pripažino kalta padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vien tai, kad nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad A. T. kaltės nežymiai sužalojus R. P. bei sutrikdžius viešąją tvarką nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo R. P., liudytojo V. R., tiesiogiai mačiusio įvykio aplinkybes, parodymai, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus A. T. veiksmus.

Nuteistojo gynėjo prašymas nutraukti bylą A. T., nes, apelianto teigimu, pastaroji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra nepagrįstas. Apelianto teigimu, A. T. nukentėjusiojo R. P. tyčia nesužalojo, tik norėdama apsiginti nuo pastarojo, nes jis prispaudęs ją laikė prie baro, prie jos kabinėjosi, be to, grasino pavartoti fizinį smurtą, todėl ji, norėdama išsivaduoti, rankoje turėta stikline su vandeniu šliūkštelėjo jam į veidą, o kadangi R. P., grasindamas A. T., tai pasilenkdavo prie jos, tai atsitiesdavo, ji netyčia kliudė rankoje turėta stikline jo kaktą ir taip nukentėjusysis galėjo susižaloti. Tačiau tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad A. T. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. P. ir viešosios tvarkos sutrikdymo yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. P. parodymais, kad nuteistoji naktiniame klube „Mr. Bond“ vandeniu apipylė jo draugui V. R. kaklą, todėl jis sugriebė pastarąją už rankos ir paklausė, kodėl ji taip elgiasi, tačiau ši, nieko neatsakiusi, smūgiavo jam rankoje turėta stikline į kairį antakį. Stiklinė sudužo, nes smūgis buvo stiprus. Šiuos nukentėjusiojo R. P. parodymus patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo V. R. parodymai, specialisto išvada.

Liudytojas V. R., tiesiogiai matęs įvykį, parodė, kad su draugais buvo klube „Mr. Bond“, kuriame buvo leidžiami balti ozono dūmai, ir jam pasirodė, kad nuo tų dūmų staiga sušlapo jo nugara. Tačiau jo draugas R. P. pasakė: „žiūrėk tau už nugros kažką pila“, tai buvo jau antras kartas. Jis atsisuko pažiūrėti, o šalia stovinti mergina jam pasakė: „traukis iš kelio“. Mergina taip elgėsi tyčia. Jo draugas R. P. merginai pasakė: „ką darai“, tačiau ši nieko neatsakiusi trenkė stikline draugui į veidą. Nurodė, kad R. P. merginos nebuvo prispaudęs prie baro ir prie jos nesikabinėjo. Klube buvo trise, tačiau draugas Mindaugas įvykio nematė. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jie patvirtina nukentėjusiojo R. P. nurodytas įvykio aplinkybes, kad A. T. tyčia su rankoje turėta stikline smūgiavo pastarajam į veidą.

Nors nuteistoji A. T. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neigė praskėlusi antakį nukentėjusiajam R. P., teigė, jog naktiniame klube pats nukentėjusysis R. P., jai netyčia apliejus jo draugą V. R. vandeniu, prispaudė ją prie baro ir laikė jėga, kabinėjosi ir grasino, todėl ji, norėdama išsivaduoti, šliūkštelėjo jam į veidą stiklinę vandens ir besistumdydama su juo netyčia su rankoje turėta stikline kliudė jo kaktą, tačiau neigė, kad tokiu būdu praskėlė nuketėjusiajam antakį, tačiau tai patvirtina minėti liudytojo V. R., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymai apie tai, jog jis matė, kaip nuteistoji A. T. tyčia su rankoje turėta stikline smūgiavo V. R. į veidą ir prakirto antakį. Be to, pati A. T. iš karto po įvykio savo 2011-07-23 paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad nukentėjusiajam po susidūrimo kraujavo antakis, nors teisme neigė, kad, besistumdydama su nukentėjusiuoju su rankoje turėta stikline kliudydama pastarojo kaktą, prakirto jam antakį. Smurto vartojimo prieš R. P. aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1114/11(03), kurioje konstatuota, jog dėl R. P. padarytos kairio antakio muštinės–kirstinės žaizdos su poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje nurodyta, kad: „R. P. buvo padaryta kairio antakio muštinė-kirstinė žaizda su poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Minimą sužalojimą R. P. galėjo įgauti sumušus kairio antakio sritį kietu bukabriauniu daiktu maždaug prieš 3-4 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai ir 2011-07-23 paros pirmoje pusėje. Dėl išvados 1-ame punkte nurodyto sužalojimo R. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.“ (t. 1, b. l. 14). Ši specialisto išvada patvirtina, jog toks sužalojimas – būtent dėl kirstinės žaizdos antakyje, padarytas smūgiuojant kietu bukabriauniu daiktu, ir paneigia A. T. teisme duotus parodymus bei jos gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius apie tai, kad tuo metu, kai R. P. lenkėsi prie A. T., įvyko nukentėjusiojo kontaktas su A. T. rankoje laikyta stikline ir kad neva tokiu būdu R. P. galėjo susižaloti, nes tokio pobūdžio sužalojimas – prakirstas antakis, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje ir priešingai nei tvirtina apeliantas, negalėjo atsirasti netyčia užkliūvant su stikline.

Nors nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojas V. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad A. T. su rankoje turėta stikline pylė, o ne trenkė nukentėjusiajam į veidą, tačiau pažymėtina, jog V. R. iš karto po įvykio policijos pareigūnams savo rašytame paaiškinime aiškiai nurodė, kad A. T. būtent su rankoje turėta stikline prakirto nukentėjusiajam antakį, t. y. nurodė: „ <...> su ta pačia stikline pylė ant mano draugo Roko, ir užkliuvo antakį ir jį prakirto.“ (t. 1, b. l. 18). Taigi liudytojas V. R., priešingai apelianto tvirtinimui, aiškiai parodė, jog A. T. stikline prakirto antakį nukentėjusiajam. Be to, kaip minėta, remiantis specialisto išvada Nr. G 1114/11(04), nustatyta, jog smūgiuojant kietu bukabriauniu daiktu buvo prakirstas antakis nukentėjusiajam R. P., taigi toks sužalojimas negalėjo atsirasti netyčia užkliuvus su stikline. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistosios A. T. parodymus, jog ji neva gindamasi nuo R. P. netyčia užkliuvo pastarąjį su rankoje turėta stikline ir tokiu būdu jis galėjo susižaloti.

Teismas pagrįstai kritiškai vertino ir kaip liudytojų apklaustų nuteistosios A. T. draugių N. L. ir M. U. parodymus, nes jie nėra nuoseklūs, šios liudytojos painiojosi duodamos parodymus.

Liudytojos N. L. teisme duoti parodymai nesutapo su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau pastaroji apklausiama teisme parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė, todėl teismas pagrįstai jais nesirėmė.

Teismas pagrįstai suabejojo liudytojos M. U. teisme duotais parodymais apie tai, kad ji matė, kaip nukentėjusysis R. P. buvo prispaudęs A. T. prie baro, o ši gynėsi, nes tokios aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatytos. Pati M. U. nurodė, jog klube buvo prastas apšvietimas ir kad ji ne viską gerai matė, nes įvykio metu stovėjo maždaug 7–10 metrų atstumu nuo draugės A. T.. Be to, liudytojas V. R. parodė, kad klube buvo daug žmonių ir buvo leidžiami ozono dūmai, todėl akivaizdu, kad liudytoja M. U. negalėjo visko gerai matyti, juo labiau, kad ir ji pati nurodė, kad ne viską gerai matė. Be to, nors liudytoja M. U. tvirtino mačiusi, kad tarp jos draugės A. T. ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl kilo konfliktas.

Nors nuteistoji bylos nagrinėjimo apylinkės metu tvirtino, kad R. P. jėga tempė ją prie apsaugos darbuotojų, tempdamas nuplėšė jos palaidinę, tačiau tokių nuteistosios parodymų niekas nepatvirtino – nei bare kartu su ja buvusios ir kaip liudytojos apklaustos A. T. draugės N. L. ir M. U., nei klubo administratorius A. S., kuris iš karto po įvykio matė A. T., nei kaip liudytojas apklaustas netrukus atvykęs policijos pareigūnas M. K..

Tuo tarpu netikėti nukentėjusiojo R. P., liudytojo V. R. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, nes jų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, juos patvirtina specialisto išvada bei kiti bylos duomenys. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad R. P. ir V. R. anksčiau pažinojo nuteistąją A. T. ir būtų suinteresuoti ją apkalbėti ar neteisingai apkaltinti.

Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Nuteistosios A. T. veiksmai prieš nukentėjusįjį R. P., pastarajam smūgiuojant stikline į veidą,

vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Byloje nustatyta, jog įvykis įvyko naktiniame klube, kuriame buvo daug žmonių. Kaip liudytojas apklaustas V. R. parodė matęs konfliktą, kurio metu A. T. jo draugui R. P., kuris norėjo ją sudrausminti dėl netinkamo jos elgesio, nes ši be jokios priežasties tyčia pylė jam – V. R. – vandenį ant nugaros, trenkė su stikline R. P. į veidą ir prakirto antakį. Todėl neabejotina, kad nuteistosios veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad A. T. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, todėl pagrįstai A. T. pripažino kalta už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nebejotina, kad dėl A. T. nusikalstamų veiksmų – R. P. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą – jis patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, stresą, dėl prakirsto antakio teko važiuoti į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta med. pagalba – susiūtas prakirstas antakis, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, jog nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas netikėtai, kai jis sugriebė A. T. už rankos, norėdamas ją sudrausminti dėl netinkamo jos elgesio, kai ši jo draugui ant nugaros be jokios priežasties pylė skystį ir tai darė tyčia, taip pat įvertinęs A. T. asmenybę, kad ji yra studentė, tačiau dirba ir gauna realias pajamas, siekdamas kaltinamosios ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies – R. P. prašomą priteisti 5 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 2 000 Lt. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka ir apygardos teismas. Taip pat pagrįstai iš A. T. nukentėjusiajam R. P. priteistos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais (t. 1, b. l. 138,139).

Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo sprendimas priteisti iš nuteistosios A. T. nukentėjusiojo R. P. naudai 1 200 Lt turtinės žalos atlyginimą už įvykio metu sugadintus rūbus nėra pagrįstas. Apygardos teismas iš dalies sutinka su nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai išsprendė turtinės žalos dėl įvykio metu sugadintų rūbų atlyginimo klausimą. Iš byloje esančių 2012-01-05 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2012-01-05 apžiūros protokolo bei fotonuotraukų (t. 1, b. l. 48, 49, 50–53) matyti, kad nukentėjusysis R. P. tyrimo metu pateikė marškinėlius ir džinsines kelnes, ant kurių yra rausvos spalvos, netaisyklingos rausvos nedidelės dėmės – ant džinsinių kelnių kairės pusės 15 cm dėmė, ant marškinėlių priekinės pusės – 10 cm, 7 cm, 15 cm ir 4 cm dėmės. Tyrimui pateikti rūbai kitaip nesugadinti, t. y. nesuplėšyti. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šie rūbai buvo apgadinti (sutepti) minimos nusikalstamos veikos padarymo metu, nors jie tyrimui buvo pateikti praėjus nemažai laiko po įvykio, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad ant tyrimui pateiktų rūbų yra nedidelės dėmės, ir teismas tai nelaiko daiktų sugadinimu, nes šios dėmės, teismo vertinimu, gali būti pašalintos cheminiu būdu. Todėl skundžiama nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo keistina, priteistos 1 200 Lt turtinės žalos dydį mažinant iki 100 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. T. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš nuteistosios A. T. 100 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. P..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.