Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-59-581/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-06
Bylos Nr.
1S-59-581/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Nr. 1S-59-581/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2;2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Nijolės Smetonienės, Laimanto Misiūno,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,įtariamojo G. J. gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, gyvenančio (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, gynėjos Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria įtariamajam G. J. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu suimtojo G. J. gynėja prašo panaikinti skundžiamą 2017 m. vasario 15 d. nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismas, paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nenurodė jokių pagrindžiančių duomenų, rodančių, kad G. J. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teigia, kad suimtasis apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ne tik prisipažino atlikęs įtarime nurodytus neteisėtus veiksmus, tačiau ir smulkiai nurodė, kokius veiksmus atliko kiti įtarime nurodyti asmenys, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, darys poveikį kitiems įtariamiesiems, tuo labiau, kad jie visi šiuo metu yra jau apklausti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nutartyje nurodytas aplinkybes, kad G. J. gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 2017-02-14 ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko kratas ne tik paties įtariamojo, bet ir jo artimiems giminaičiams priklausančiose patalpose. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kad tyrimas tik pradėtas ir neatlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra nustatyti galimai kiti veikas padarę asmenys, jie nėra apklausti, neištirtos kitos svarbios bylos aplinkybės, negali būti priskirti prie aplinkybių, trukdančių procesui, nes tokios aplinkybės nenustatytos įstatymu.

Be to, suimtojo G. J. gynėja teigia, kad teismas, skirdamas suėmimą, nenurodė jokių BPK nustatyta tvarka gautų duomenų, kurie patvirtintų BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų aplinkybių buvimą. Vien sunkaus nusikaltimo padarymas, negali būti pakankamas motyvas grindžiant šio pagrindo buvimą, juolab, kad G. J. yra vyresnio amžiaus, praeityje neteistas, iki suėmimo dirbo. Iš bylos duomenų matyti, kad G. J. yra vedęs, augina du sūnus, iš kurių vienas yra nepilnametis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ryšių užsienyje neturi, todėl nėra jokio pagrindo skirti griežčiausią kardomąją priemonę, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

Teismo posėdyje įtariamojo G. J. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

G. J. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje kaip organizatorius kartu su vykdytojais M. S., A. B. ir M. F., 2017 m. vasario 13 d. apie 13.35 val. M. S. pranešus telefonu draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas „ apie 2017 m. vasario 11 d. apie 19.00 val. įvykusį eismo įvykį (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo automobiliai „Toyota Rav4“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla Verso“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) taip apgaulės būdu savo naudai iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ siekė įgyti svetimą turtą draudimo išmoką – pinigus, t. y. 2017 m. vasario 11 d. apie 19.00 val., jam vairuojant M. S. priklausantį automobilį „Toyota Rav4“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), o M. S. sėdint šalia, tyčia trenkėsi į priekyje važiavusį automobilį „Toyota Corolla Verso“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., taip sugadindami tyčia automobilius, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, jis tyčia 2017 m. vasario 12 d. kartu su M. F., A. B. ir M. S. (duomenys neskelbtini) sankryžoje dar kartą sudaužė automobilį „Toyota Rav4“ valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), t. y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

Suimtasis G. J., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2017 m. vasario 14 d. 09.55 val. buvo laikinai sulaikytas.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą įstatymas nenurodo, kad byloje būtų tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenys apie galimą suimtojo G. J. dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra šie – tai iš dalies paties įtariamojo G. J. parodymai, įtariamųjų M. F., M. S. parodymai, kratų protokolai, AB „Lietuvos draudimas“ pateikti duomenys, specialistų išvados, automobilių apžiūrų ir kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Nustatyta, kad G. J. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Apylinkės teismas suėmimą G. J. paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui. Iš esmės pritartina šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes byloje yra pakankamai duomenų tokiai išvadai. BPK 122 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje yra duomenų, kad padaryta ne viena nusikalstama veika ir G. J. yra galimai vienas iš nusikalstamų veikų organizatorius, kuris daro ir gali daryti įtaką kitiems nusikaltimų vykdytojams, be to, dar nėra sulaikyti visi asmenys, kurie įtariami veikę kartu šioje organizuotoje grupėje, vykdant nusikalstamas veikas, bei surasti kiti nusikalstamų veikų objektai, įrankiai, priemonės nusikalstamoms veikoms atlikti. Nors skunde suimtojo gynėja pagrįstai akcentuoja, jog asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos savalaikiai neatliko būtinų tyrimo veiksmų, nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių ar nesurinko visų įrodymų, tačiau svarbu pažymėti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas tik 2017-02-14 ir yra pradinėje bylos tyrimo stadijoje, o tai, kad šiuo metu yra apklausti įtariamieji, atlikta dalis kratų, įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti, kad suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, išnyko ar apylinkės teismo buvo nustatytas nepagrįstai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad G. J. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti kitus įtariamuosius, o taip pat neapklaustus kitus galimus proceso dalyvius, ir tai įrodo veikos, kurios padarymu jis įtariamas, pobūdis, o taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys - įtariamojo M. S. parodymai, jog G. J. jam grasino, gąsdino A. B.. Atsižvelgtina į tiriamos nusikalstamos veikos, kuria G. J. yra įtariamas, pobūdį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų šaltinius, ikiteisminio tyrimo apimtį ir proceso stadiją – ikiteisminis tyrimas tik pradėtas ir yra pradinėje bylos tyrimo stadijoje, kuomet renkami, fiksuojami ir tikrinami nusikalstamų veikų nustatymui reikšmingi duomenys, turintys reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl trukdymo procesui rizika šiuo metu yra pakankama suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįsti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas taikyti G. J. kardomąją priemonę suėmimą buvo nustatytas pagrįstai.

Skunde G. J. gynėja tvirtina, kad suimtojo šeiminiai ryšiai yra tvirti, jis dirba ir, paskyrus suėmimą, nukentėjo ne tik jo, bet ir šeimos interesai, tačiau šie argumentai prieš tai padarytos išvados niekaip nepaneigia, kadangi gynėjos akcentuojamos aplinkybės nesulaikė G. J. nuo galimų nusikalstamų veikų darymo. Esant paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į G. J. bei kitiems asmenims pareikštų įtarimų ir atliekamo tyrimo apimtis, į tai, jog inkriminuojama veika galimai padaryta veikiant viena iš pavojingiausių bendrininkavimo formų – organizuotoje grupėje, siekiant užtikrinti vieną iš BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės keliamų tikslų – netrukdomo ikiteisminio tyrimo atlikimą, gali būti padaryta tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, G. J. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį, kuria G. J. skirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėLaimantas MisiūnasDanguolė Nijolė Smetonienė