Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-09-13 · Civilinė byla Nr. 2-585/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2007-09-13
Bylos Nr.
2-585/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Rovė“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-585/2007 Procesinio sprendimo kategorija 110.2
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2007 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rovė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo galimų nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-302-123/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Rovė“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Acumen“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Rovė“ dėl 869 400 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovo UAB „Rovė“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų neviršijant 869 400 Lt, areštas.

Atsakovas UAB ,,Rovė“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas visas atsakovui priklausantis turtas, nes nebuvo nurodytas areštuotino turto mastas. Paaiškino, kad 2005 m. liepos 7 d. atsakovas su UAB „Merko statyba“ sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią įsipareigojo sudaryti automašinų stovėjimo aikštelės pirkimo-pardavimo sutartį, bei perleisti pirkėjui valstybinės žemės nuomos teisę. Prisiimtų įsipareigojimų nevykdžiusi šalis turės mokėti preliminariojoje sutartyje nustatytą baudą už kiekvieną praleistą dieną. Dėl to atsakovas prašė teismą įpareigoti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusį asmenį (ieškovą) pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 212 100 Lt ar pateiktų tokiai sumai banko garantiją.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar esant nepakankamai, lėšas neviršijant ieškinio sumos, t. y. 869 400 Lt. Atsakovas teismui pateikė antstolio A. Selezniovo 2006 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. gruodžio 15 d. turto aprašus, pagal kuriuos areštuota žemės nuomos teisė, sargo namelis ir automašinų stovėjimo aikštelė, tačiau nepateikė jokių kitų rašytinių duomenų, kad minėti objektai sudaro visą atsakovui priklausantį turtą. Teismo nuomone, atsakovas gali nutartį vykdančiam antstoliui pateikti prašymą nukreipti turto areštą į konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam nuostolių. Be to, pateiktoje preliminariojoje sutartyje nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas 2006 m. rugpjūčio 1 d., tuo metu laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje dar nebuvo priimtos, o prašyme nurodyta, kad žodiniu susitarimu terminas pratęstas iki visiško ir pilno prievolių pagal sutartį įvykdymo, t. y. nenurodant konkretaus termino. Kadangi atsakovo prašymas dėl nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindžiamas negalėjimu tinkamai vykdyti savo ikisutartinių įsipareigojimų, teismas sprendė, kad šiuo metu daryti išvadą, jog atsakovas turėjo ar turės nuostolių dėl ieškovo prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pagrindo. Kartu teismas išaiškino atsakovui, kad pateikęs įrodymus, patvirtinančius, jog nuostolių atsiradimas yra susijęs su ieškovo prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bei įrodymus, patvirtinančius jų dydį, turi teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka arba pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka asmenims, dėl kurių veiksmų šie nuostoliai atsirado.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Rovė“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareikalauti iš ieškovo UAB ,,Acumen“ pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įmokėti į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą 212 100 Lt ar pateikti tokiai sumai banko garantiją. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tokiais motyvais:

Aplinkybė, kad 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi neišskirtas konkretus areštuojamas atsakovo turtas, Turto areštų registre jis matomas kaip bendras viso bendrovės nekilnojamo ir kilnojamo turto areštas, dėl ko atsakovas negali disponuoti ir kitu bendrovės turtu.Atsakovas negali įvykdyti iki turto arešto atsiradusių sutartinių įsipareigojimų, dėl ko gali atsirasti nuostolių. Tai numato tiek sutartyje nurodyta atsakomybė už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tiek CK nuostatos. Teismo išvada, kad atsakovas neįrodė nuostolių galimumo, yra nepagrįsta, nes prašoma sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 212 100 Lt dydžio suma paskaičiuota pagal sutarties šalių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.Teismas neteisingai vertino atsakovo pateikiamus faktus, nes dėl ne nuo atsakovo ir UAB ,,Merko statyba“ priklausančių priežasčių nepavykus sudaryti pagrindinę sutartį iki 2006 m. rugsėjo 1 d., šalys dėl sutarties termino pratęsimo susitarė dar prieš baigiantis nurodomam terminui bei nesant iškeltai civilinei bylai. Šiuo metu preliminarios sutarties šalys turi galimybę sudaryti pagrindinę sutartį ir taip tinkamai įvykdyti preliminarios sutarties sąlygas. Atsakovui šią sutartį sudaryti išvengiant nuostolių tapo nebeįmanoma.Duomenų apie ieškovo turtinę padėtį neturi nei teismas, nei atsakovas, todėl negalima preziumuoti, kad ieškovas turės galimybę atlyginti nuostolius. Kita vertus, ieškovas, būdamas pajėgus atlyginti galimus nuostolius, gali įmokėti nurodomas pinigų sumas į teismo depozitą arba pateikti banko garantiją.Skundžiamoje nutartyje teismas, nurodydamas galimus atsakovo veiksmus, susijusius su galimų nuostolių išreikalavimo iš ieškovo, tuo patvirtina, kad nuostoliai nagrinėjamu atveju visgi gali atsirasti. Tokiu būdu teismas prieštarauja pats sau. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio nuostatos reguliuoja ne nuostolių atlyginimo tvarką ir būdą, bet užkerta kelią nuostolių, galinčių atsirasti dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsiradimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirais skundas netenkintinas.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Bylos duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymu areštavo atsakovo UAB „Rovė“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas neviršijant 869 400 Lt (b. l. 37). Todėl atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovų galimų jo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Pagal civilinio proceso taisykles civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, kurie lemia, jog prašymą pateikęs asmuo turi pateikti įrodymus apie aplinkybes, kuriomis grindžia procesinio dokumento prašymo dalyką (CPK 12, 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.).

Kaip matyti iš atsakovo UAB „Rovė“ prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nuostolių atsiradimą atsakovas grindžia tarp jo ir UAB „Merko statyba“ 2005 m. liepos 7 d. sudaryta sutartimi, kuria šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 1 d. sudaryti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto (automašinų stovėjimo aikštelės, esančios Jūrininkų per. 16, Klaipėdoje, bei teisės išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą, kurioje yra automašinų stovėjimo aikštelė, ir kurio nuomininkas pagal 2003 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį yra atsakovas) pirkimo–pardavimo sutartį. Prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovas taip pat grindė aplinkybe, kad dėl nekilnojamųjų daiktų ir turtinės teisės arešto jis negalėsiąs vykdyti 2005 m. liepos 7 d. sutarties, t. y. negalėsiąs sudaryti galutinės sutarties, todėl turės mokėti 0,02 proc. dydžio baudą nuo sutarties sumos (3 500 000 Lt), kas sudarys 700 Lt per dieną. Apelianto nuomone, galimi nuostoliai turėtų būti skaičiuojami nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., t. y. dienos kai turėjo būti sudaryta galutinė pirkimo - pardavimo sutartis, iki 2007 m. liepos 1 d., t. y. dienos, kai UAB ,,Merko statyba“ atsakovui, pastarojo teigimu, pateikė galutinės sutarties projektą (b. l. 69). Su tokiais apelianto motyvais sutikti nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartimi, todėl nelogiška reikalauti atlyginti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo tuo laikotarpiu, kai jos dar nebuvo pritaikytos. Kartu pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog 2005 m. liepos 7 d. sutartyje nustatytu terminu sudaryti galutinę sutartį šalys dėl ne nuo šalių priklausančių priežasčių negalėjo, todėl žodiniu susitarimu pratęsė jį iki visiško ir pilno prievolių pagal sutartį įvykdymo. Visų pirma, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė jokių įrodymų apie tokį žodinį susitarimą; antra, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad šiuo metu pašalintos priežastys, dėl kurių sudaryti galutinę sutartį nebuvo galima iki 2006 m. rugsėjo 1 d. (CPK 178 str.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis tikėti galimų nuostolių atsiradimu teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 185 str.), dėl ko taip pat nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl ieškovo finansinio pajėgumo atlyginti atsakovo nuostolius, atsiradusius pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Kaip minėta, atsakovas UAB ,,Rovė“ savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindžia tarp jo ir UAB „Merko statyba“ 2005 m. liepos 7 d. sudaryta sutartimi, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas sandoris yra nustatyta tvarka įregistruotas, todėl nėra aišku, ar jis gali būti panaudojamas prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d.). Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismui 2006 m. gruodžio 1 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo neišskyrus konkretaus areštuojamo turto bei antstoliui areštavus automašinų stovėjimo aikštelę ir sargo namelį, esančius Jūrininkų per. 16, Klaipėdoje, bei valstybinės žemės, kurioje yra nurodyta automobilių stovėjimo aukštelė, valdymo (nuomos) teisę (b. l. 79-82, 87), praktiškai yra areštuotas visas bendrovės turtas, kuriuo atsakovas negali disponuoti. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti minėtos teismo nutarties teisėtumu, atsakovas nesikreipė į teismą dėl jos panaikinimo ar pakeitimo, taip pat nesikreipė dėl antstolio veiksmų apskundimo CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

TeisėjaiAudronė JarackaitėDanutė MilašienėVincas Verseckas