- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-290-622/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Rimvida Zubernienė
- Suinteresuotas asmuo
- VSDFV Klaipėdos skyriaus, VSDFV Klaipėdos skyriui
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Savinijus Katauskas, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, Daliai Rimgailienei, dalyvaujant suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovei Ingridai Pociutei, apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VSDFV Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, V. M. (I.), 4 metams buvo išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją. Nurodė, kad Antrojo pasaulinio karo metu apie 1942 m. buvo išvežta visa jos šeima (motina, brolis ir trys seserys). Vokietijoje dirbo šovinių gamykloje, viename iš aštuoniolikos lagerių. Vokietijoje išbuvo 4 metus, kol juos išlaisvino amerikiečiai 1945 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškimą patenkino visiškai, nustatė, kad pareiškėja V. M. , a/k (duomenys neskelbtini) buvo išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 4 metų terminui, priteisė iš pareiškėjos į valstybės biudžetą 9 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad pareiškėja su savo šeima (motina, sesuo ir brolis) 1941 metais buvo išvežta į Vokietiją. Vokietijoje pareiškėjos motina ir brolis dirbo metalo prekių fabrike. Nors byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų apie pareiškėjos darbą, teismas, atsižvelgęs į tarptautinės paieškų tarnybos duomenis bei pareiškėjos paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėja taip pat dirbo gamykloje. Aplinkybę, jog pareiškėja Vokietijoje dirbo priverstinius darbus, patvirtina ir tai, jog Vokietijos Federacinė Respublika paskyrė ir pervedė pareiškėjai piniginę kompensaciją už priverstinius darbus. Įvertinęs bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėja Vokietijoje išbuvo iki 1945 metų.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 sprendimą ir nenustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos išvežimo priverstiniams darbams laikotarpis buvo 4 metai. Faktą, kad pareiškėja buvo išvežta priverstiniams darbams patvirtina bylos netiesioginiai įrodymai, tačiau dėl darbo fakto pareiškėja nepateikė įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių įrodinėjamą faktą, kad ji 4 metus dirbo priverstinius darbus Vokietijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjos atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad remdamasi LR teisės aktais, galėtų gauti didesnes socialines išmokas (pensiją).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą, darytina išvada, kad apeliantas neskundžia tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas faktas, kad pareiškėja buvo išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją. Ginčijamas tik priverstinių darbų laikotarpis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato tik tada, kai byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui yra prilyginamas ir asmenų, išvežtų Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams už buvusios SSRS ribų, darbo laikas. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas išvežimo priverstiniams darbams laikotarpis tiesiogiai įtakoja pareiškėjos gaunamos pensijos dydį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos teiginį, kad ji į Rusiją grįžo 1942 metais, rėmėsi liudytojos L. T. parodymais bei Rusijos Federacijos Pskovo srities archyvo filialo pažyma. Remdamasis šiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad pareiškėja į Rusijos Federaciją grįžo 1945 metų rugsėjo 17 d. Tačiau minėtoje pažymoje yra teigiama, kad nėra galimybės išduoti pažymą apie pareiškėjos išvežimą ir grįžimą, nes tokių duomenų archyvo filialo saugykloje nėra. Apie grįžimą 1945 metų rugsėjo 17 dieną pažymoje yra paminėta ne pareiškėja, o visai kiti asmenys (b. l. 59). Liudytoja L. T. patvirtino tik aplinkybę, kad pareiškėją sutiko 1945 metais paskirstymo punkte prie Lvovo (b. l. 50). CPK 185 straipsnis leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau jis turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko, kad paminėti įrodymai neleidžia padaryti išvados, jog pareiškėjos išvežimo priverstiniams darbams laikotarpis buvo 4 metai. Pareiškėja šios aplinkybės neįrodė, todėl turi būti atmestas jos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos priverstinių darbų trukmė buvo 4 metai. Pareiškėjos atstovės apeliacinės instancijos teismui pateiktu LR Generalinės prokuratūros pažymėjimu negalima remtis, nes jo išdavimo pagrindas yra skundžiamas teismo sprendimas (b. l. 112).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė 4 metų pareiškėjos išvežimo priverstiniams darbams trukmę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimas keistinas, atmetant pareiškėjos prašymą nustatyti 4 metų išvežimo priverstiniams darbams trukmę (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjos V. M. priverstinių darbų atlikimo Vokietijoje terminas buvo 4 metai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.