Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-1314-753/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
T-1314-753/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
R. Z.
Kategorijos
Byla Nr. T-1314-753/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 5 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Z. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. gegužės 14 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-322 nutarta taikyti nuteistajam R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 4 mėn. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 55 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. R. Z. elgesys šiuo metu vertinamas kaip teigiamas, bausmę jis atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, 12 kartų skatintas, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, į darbą, dirba (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis palaiko socialinius santykius su artimaisiais, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, savanoriškai dengia civilinį ieškinį, šiuo metu nusikaltimus pripažįsta ir gailisi juos padaręs. R. Z. vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. Z. nuteistas 2011 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, jam skirta galutinė 6 m. laisvės atėmimo bausmė. 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo R. Z. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, skirta galutinė 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pakeistas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis, panaikintas nuteisimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, R. Z. laikomas nuteistu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 7, 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 6, 9 dalimis, skirta galutinė 14 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi R. Z. tęsti bausmės atlikimą iš Alytaus pataisos namų perkeltas į atvirąją koloniją.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo priimti nutartį netvirtinti 2018 m. gegužės 14 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 93-322 dėl nuteistojo R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Prokuroras pažymi, jog kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokioms nuostatoms, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę nėra pagrindo.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Z. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Iš bylos medžiagos matyti teigiami R. Z. elgesio pokyčiai – jis dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau pažymėtina, kad R. Z. elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jo pastangos įvertintos – 2016 m. gegužės 6 d. nutarti jis bausmę atlikt perkeltas į atvirąją koloniją. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, R. Z. nustatyta vidutinė (55 balų), pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taigi turi būti konstatuota akivaizdi ir neabejotina R. Z. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Visgi pažymėtina, kad pataisos proceso metu nusikalstamo elgesio rizika mažėjo pakankamai nežymiai. Taip pat nustatyta, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 54 balai iš 55 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas toliau negali mažėti, tačiau, sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai.

Nors teismui pateiktoje išvadoje apie R. Z. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau konstatuotina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus. Bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai – tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko du kartus buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau vieną kartą baustas drausmine nuobauda 2013 m. kovo 26 d. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti – panaikinta 2013 m. rugsėjo 30 d., padaryti pažeidimai atitinkamai apibūdina R. Z., rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugebėjimą paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Dėl nurodytų aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo lygtinio paleidimo metu, nors nuteistasis dvylika kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje bei sąžiningą darbą. Be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo savęs vertinimas aukštas, teigia negalintis savęs apibūdinti bei yra pasikeitęs ir daugiau nėra ką keisti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat teigiama, kad R. Z. kartojo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos pavyzdžių, tačiau turi oficialiai patvirtintą agresijos panaudojimo pavyzdį, siekiant gauti paklusimą, bei savikontrolės praradimo epizodą, pats neigia, kad yra naudojęs smurtą ar žinojęs apie planuojamą nusikaltimą (tiek apie žmogžudystę, teik apie narkotikus). Nuteistasis mano, kad neturi jokio pobūdžio sunkumų, ypač susijusių su jo nusikalstamumu, didžiausia problema, kad yra pataisos namuose. R. Z., siekdamas išspręsti problemas, praeityje ne visuomet panaudodavo adekvačius problemų sprendimo būdus, dėl visų problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, jauną amžių. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, nusikaltimų metu apie pasekmes nukentėjusiems negalvojo. Tai taip pat leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną tyčinį nusikaltimą, tarp jų ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą, anksčiau buvo teistas, tačiau tai R. Z. elgesiui įtakos nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Įvertinus tai, kas paminėta, pagrįstai tikėtis, kad R. Z., išėjęs į laisvę nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.

Darytina išvada, kad nuteistasis R. Z. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 14 d. priimtą nutarimą Nr. 93-322.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 93-322 taikyti nuteistajam R. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė