Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-10 · Civilinė byla Nr. 2S-530-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
2S-530-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
E. N.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-530-56/2010Teisėja D. Zeniauskaitė Proc. sprendimo kategorijos:121.15;121.18; 122.4;128.2VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės tesimo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Š. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. N., antstolis Darius Bliznikas, Vilniaus miesto 3 notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Š. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š. (M. Š.), mirusio 2005-07-11, mirties jo turtą paveldėjo dukra E. N..

Nurodė, kad pas antstolį Darių Blizniką, pareiškėjo naudai, pagal Vilniaus miesto 24 notarų biuro 2005-09-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 23 118 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š., yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys nesklebtini). Vykdymo procese, 2005-07-11, skolininkas mirė, o skola liko neišieškota, užtikrinant reikalavimą yra areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas, po 1/3 žemės sklypų dalį Vilniaus raj., sav., (duomenys nesklebtini). Skolininko dukra, E. N. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 notarų biurą dėl palikimo priėmimo, įstatymo nustatyta tvarka palikimo neatsisakė ir iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos jokių kitų veiksmų neatliko, todėl paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Apie priverstinio vykdymo veiksmų atlikimą E. N. informuota. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas preziumavo, kad paveldėtoja išreiškusi norą paveldėti skolininko turtą, tačiau sąmoningai atliko veiksmus, kuriais siekė apsunkinti skolos išieškojimą, dėl ko pareiškėjas negalėjo atgauti pinigų ir patyrė nuostolius.

Kadangi E. N. vengia priimti palikimą, jai neatsiranda pareiga atsakyti tretiesiems asmenims už mirusiojo asmens skolas, dokumentų apie baigtą turto paveldėjimo procedūrą, pareiškėjas neturi ir ne teismo tvarka jų gauti negali, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso V dalies nuostatomis kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po skolininko mirties, jo turtą paveldėjo dukra E. N.. Paveldėjimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti, siekiant pakeisti skolininką jo teisių perėmėju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys nesklebtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atsisakytas priimti.

Teismas nustatęs, kad pareiškėjas A. Š. yra palikėjo M. Š. kreditorius, bei remdamasis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalimi pažymėjo, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. T.y. pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne su pareiškimu ypatingosios teisenos tvarka dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Remdamasis Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai 3) įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, todėl įvertinęs bylos aplinkybes padarė išvadą, kad E. N. padavus pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, ji palikimą priėmė vienu iš įstatyme nurodytų būdų, todėl sprendė, kad aplinkybė, jog įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nekliudo reikšti reikalavimų palikimą priėmusiam įpėdiniui.

Vadovaudamasis išdėstytu pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Š. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š. mirties, jo turtą paveldėjo dukra E. N. ir tuo pačiu patvirtinti, kad palikimo priėmimo procedūra yra baigta.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalimi teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. Kadangi pareiškėjas žino, jog dėl palikimo priėmimo E. N. kreipėsi į notarų biurą, tačiau jokių kitų veiksmų neatliko ir vengia priimti palikimą, tuo apsunkindama pareiškėjui galimybę atgauti skolą, nes jis nebaigus palikimo priėmimo procedūros, negali pakeisti šalies vykdymo procese, todėl kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š. mirties, jo turtą paveldėjo dukra E. N. ir tuo pačiu patvirtinti, kad palikimo priėmimo procedūra yra baigta, kitu būdu, gauti dokumentų patvirtinančių jog palikimo priėmimo procedūra baigta, jis neturi galimybės. Be to, palikimo priėmimas vilkinamas nuo 2005 metų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalimi, nes pareiškėjas byloje nėra kreditorius, o yra išieškotojas ir byloje vyksta priverstinis skolos išieškojimas, todėl teismo argumentai, jog jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio nuostatos, o ne Civilinio kodekso 5.63 straipsnis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateikti nebuvo.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pargįsta ir naikinti jos atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Civilinio kodekso 5.52 sraipsnis nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, Vilniaus miesto 24 notarų biure 2005-09-14 buvo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys nesklebtini), dėl 23 118 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Š.. Kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas skolininkui priklausanti nekilnoajmojo turto dalis 1/3 žemės sklypų esančių Vilniaus rajone, sav., (duomenys nesklebtini). M. Š. 2005-07-11 mirė. Kaip matoma iš byloje esančio 2009-11-12 antstolio Dariaus Blizniko padėjėjos rašto (b.l. 4), kreditoriui A. Š., antstolis nustatė, kad dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 3-iąjį notarų biurą kreipėsi mirusio skolininko duktė N. E.. Į bylą pateiktame, Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro 2010-05-10 rašte, Nr. (duomenys nesklebtini) nurodoma, kad 2005-09-09 į 3-iąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po M. Š. mirties kreipėsi E. N.. Paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą ir/ ar testamentą iki 2010-05-10 neišduoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (nutartis priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., D. S. .B., Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Taigi, įstatyme nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas nekeičia nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento.

Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju mirusiam skolininkui M. Š..

Taigi, skolininko dukrai priėmus palikimą, ji nuo 2005-07-11 įgijo į paveldėtą turtą visas palikėjo turtines teises ir pareigas, todėl remiantis nurodytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skolininko teisių perėmėja išreiškė valią priimti palikimą vienu iš Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų, pateikdama pareiškimą Vilniaus rajono 3-iąjam notarų biurui, todėl juridinę reikšmę turintis faktas negalėjo būti nustatomas ir tuo pagrindu, pagrįstai atsisakė kreditoriaus pareiškimą priimti.

Motyvuojamoji dalis

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš pareiškėjo A. Š., valstybės naudai priteistinos 2,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4334-494/2009 palikti nepakeistą, o A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš A. Š. a.k. 37305040841, 2,80 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjai Dalia VišinskienėHenrichas Jaglinskis