Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2013-12-11 · Byla Nr. A2.6.-5296-606/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-11
Bylos Nr.
A2.6.-5296-606/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05134-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
G. M.
Administracinė byla Nr. A2.6-5296-606/2013Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 45.4.5.; 52.3.Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05134-2013-2
Registro objektas ROIK: 07-13-7966100KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2013 m. rugsėjo 3 d., 21.40 val., Neringoje, Nidos-Smiltynės pl. 6, išvažiuodama automobiliu Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nutraukė kuro kolonėlės dyzelinio kuro užpylimo pistoletą, tuo padarydama 524,20 Lt materialinę žalą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų turtui, neužtikrino eismo įvykio vietos apsaugos iki tol kol atvyks policijos pareigūnai ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai.

Teismo posėdyje G. M. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, paaiškino, kad atvažiavo į savitarnos kolonėlę, buvo tuščias bakas, degalinėje įdėjus 100,00 Lt, vėliau ir banko kortelę, aparatas nuskaičiavo pinigus ir išmušė skolos kvitą, labai skubėjo į keltą, nes plaukia kas valandą. Degalinėje prabuvo apie 15 minučių, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kadangi nežinojo, jog tai yra eismo įvykis ir reikia pranešti policijai, iš ryto skambino į degalinę, tačiau niekas neatsiliepė. Degalinei padarytus nuostolius atlygino, labai gailisi, prašė neatimti teisės vairuoti.

Šalies argumentai

G. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad norėjo užsipilti degalų, degalinėje įsidėjo kuro pistoletą į baką, skubėjo į keltą, kuris turėjo būti 22.30 val., per skubėjimą, išsiblaškymą, pamiršo pistoletą ir nutraukė. Sustojusi pažiūrėjo, ar nebėga dyzelinas, bandė susisiekti telefono numeriu, esančiu ant nuolaidų kortelės, bet nepavyko. Kadangi neturėjo laiko, pasišalino iš vietos, nes žinojo, jog vaizdo kameros užfiksavo ir susisieks, kad atlygintų žalą, būtų kvietusi policiją, bet tuo metu nepagalvojo ir nesuprato, kad tai eismo įvykis (b.l. 11).

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorė N. Č. 2013-09-04 apie 7.00 val. atėjusi į darbą pastebėjo nutrauktą kuro kolonėlės dyzelinio kuro užpylimo pistoletą. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros įrašus matyti, kad automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja nutraukė kuro užpylimo pistoletą (b. l.10).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorės N. Č. pareiškimu nustatyta, kad 2013-09-04 atvykusi darbą rado nutrauktą dyzelinio kuro užpylimo pistoletą. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti kaip automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie dyzelinio kuro kolonėlės, iš automobilio išlipo moteris, užsipylė kurą, sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, taip nutraukdama kuro pylimo pistoletą. Pastebėjusi, kad nutraukė pistoletą, išlipusi padėjo jį į vietą ir nuvažiavo (b.l. 9).

Nustatyta, jog buvo sudaryta autoavarijos vietos schema (b. l. 15).

Iš foto lentelės matyti, kad dyzelinio kuro kolonėlės Nr. 2 nutrauktas dyzelinio kuro užpylimo pistoletas (b.l. 13-14).

Teismas nagrinėdamas administracinę bylą, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tai yra bet kurie faktiniai duomenys, nustato ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo yra kaltas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalis).

G. M. savo kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo pripažino, tačiau teigia, kad nežinojo, jog tai yra eismo įvykis ir reikia pranešti policijai.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. M. pradėjo važiuoti neišėmusi iš automobilio kuro bako dyzelinio kuro užpylimo pistoleto ir nutraukė kuro užpylimo pistoletą. Pastebėjusi, kad nutraukė pistoletą, išlipusi padėjo jį į vietą ir nuvažiavo. G. M., turėdama vairuotojo pažymėjimą ir būdama eismo dalyve, privalėjo suprasti, jog jos sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu (judant transporto priemonei buvo apgadintas degalinei priklausantis turtas). Darytina išvada, kad G. M. suvokė, jog ji savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, todėl turėjo pareigas nustatytas Kelių eismo taisyklių 234 punkte, turėjo suvokti, kad nustatytų pareigų nesilaikymas bus traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas, juolab, kai pati pripažįsta ir neginčija aplinkybės, jog suprato, kad savo veiksmais degalinės kolonėlei padarė žalą. G. M. apie nutrauktą kuro užpylimo pistoletą niekam nepranešė. Tai, kad degalinės kolonėlė buvo savitarnos, G. M. negalėjo prisiskambinti, kaip pati teigia, degalinės darbuotojams, labai skubėjo, nes turėjo išplaukti keltas, neatleidžia nuo pareigos apie savo veiksmais sugadintą turtą pranešti jo savininkams ar degalinės darbuotojams, užtikrinti, kad būtų atlikti teisės aktų nustatyti formalumai, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens (turto savininko), apie įvykį parnešti policijai. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog G. M. neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį policijai. Nors G. M. padarytą žalą atlygino, tačiau tai taip pat nepanaikina jos atsakomybės.

G. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos pareiškimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, avarijos vietos schema, foto lentelėmis bei kita bylos medžiaga.

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog G. M. prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per pastaruosius metus yra bausta už šios rūšies administracinius teisės pažeidimus.

Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę –ne kartą bausta administracine tvarka, G. M. degalinei padarytą žalą atlygino, į atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes.

Už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, asmenys turintys teisę vairuoti baudžiami bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

G. M. prašo neatimti teisės vairuoti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, pripažįsta, kad tokių išimtinių aplinkybių šioje byloje nėra. G. M. vairavimo stažas nėra didelis, ji linkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, kas sudaro pagrindą teigti, kad ji ignoruoja visuomenei priimtinas elgesio taisykles, nepaiso įstatymo reikalavimų, taikytos nuobaudos nebuvo efektyvios, kas neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, be to, byloje nustatyta viena G. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas ir gailėjimasis, padarytos žalos atlyginimas, šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšmingi, kad jų pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Įvertinus visas aplinkybes, G. M. skirtina minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, 286-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė