Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina V. M., (duomenys neskelbtini) tėvas J. M.. Tiek po motinos, tiek po tėvo mirties pareiškėjai siekė kreiptis į notarų biurą, tačiau šia teise nepasinaudojo dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Šeimoje viena po kitos buvo daug netekčių ir kitų sudėtingų situacijų: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų močiutė (pareiškėjų motinos V. M. mama). Po pareiškėjų močiutės mirties, sunkiai susirgo pareiškėjų motina V. M.. Jai buvo diagnozuota onkologinė liga, kuri progresavo. Motiną reikėjo slaugyti ir gydyti, padėti jai buityje, vežioti pas medikus, į gydymo įstaigas ir kt. Netrukus po to, kuomet pareiškėjų motinai diagnozavo sunkią ligą, susirgo ir pareiškėjų tėtis J. M.. Pareiškėjai daug savo laiko ir finansų investavo į artimiausių žmonių sveikatos atstatymą, priežiūrą ir kt., tad tiesiog nelikdavo laiko dokumentų tvarkymui, pareiškėjai neturėjo realios galimybės net įgaliojimui gauti. Be to, velionė pareiškėjų motina V. M. ilgus metus, padedant pareiškėjams rūpinosi ir savo motinos L. L., gim. (duomenys neskelbtini) sveikatos būkle, jos dokumentų tvarkymu, nes turimos nuosavybės dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti.

(duomenys neskelbtini) mirė L. L. sutuoktinis K. L., todėl norint priimti palikimą po jo mirties, visus dokumentų tvarkymo klausimus (tame tarpe ir palikimo priėmimo), močiutė pavedė atlikti pareiškėjų motinai V. M., išduodama jai įgaliojimą. K. L. nebuvo V. M. tėvas, tačiau jų santykiai buvo artimi. Taip pat ir pareiškėjų santykiai su velioniu buvo artimi, jie padėdavo tvarkytis ūkyje. V. M. motina su patėviu gyveno K. L. vardu santuokoje įsigytame name, (duomenys neskelbtini). Šis namas buvo įsigytas santuokoje su L., po K. L. mirties buvo tvarkomi dokumentai tikslu priimti palikimą arba įregistruoti turtą velionės L. L. vardu, tačiau pareiškėjams net nebuvo žinoma, kad šis procesas nebuvo galimai užbaigtas. 1998m. sausio 6 d. Kauno rajono II - ojo notarų biuro notarė buvo išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą L. L. pagal įstatymą per įgaliotą asmenį V. M. tik į pajų, piniginį indėlį, tačiau dėl kito turto pareiškėjai duomenų neturi, todėl tik gavę teismo sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, galės užbaigti procedūrinius dokumentų tvarkymo užbaigimus.

Pati L. L. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurie buvo nuomojami. Kadangi V. M. sirgo, ji savalaikiai į notarų biurą taip pat po velionės motinos L. L., gim. (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė, tačiau ir toliau pati ar per pareiškėjus tvarkė dokumentus, rūpinosi turtu: pjovė žolę, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namus, t. y. faktiškai palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, pradėdama besąlygiškai turtą valdyti. Šiuos darbus jai padėjo atlikti pareiškėjai ir sutuoktinis. Kitų asmenų, galinčių paveldėti nėra ir nebuvo, velioniai vaikų neturėjo.

2013 m. gegužės 26 d. mirė pareiškėjų motina V. M.. Tuo metu jau sunkiai sirgo pareiškėjų tėtis J. M.. Po velionės mirties pareiškėjams ir velioniui tėvui J. M. atsirado teisė į palikimą. Testamentas nebuvo sudarytas, kitų asmenų, galinčių paveldėti turtą nebuvo, todėl pareiškėjai sąžiningai klydo nerealizavę įstatyme nustatytu terminu palikimo priėmimo klausimų. Santuokoje velionė su sutuoktiniu J. M. buvo įgiję vienintelį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esančius daiktus. Pareiškėjas visą laiką gyveno kartu su tėvais jų bute. Nors įpėdiniai į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. priėmė palikimą, pradėdami turtą besąlygiškai valdyti: iki šios dienos pareiškėjas moka mokesčius, naudojasi tėvų baldais, o su pareiškėja pasidalino tėvų nuotraukomis, juvelyriniais dirbiniais ir kt. Kitų asmenų, galinčių paveldėti nėra ir nebuvo.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. M.. Pareiškėjams visos netektys, tėvų slauga ir kiti asmeniniai rūpesčiai tapo nepakeliami, todėl žinodami, kad niekas kitas neturi teisių į palikimą, nesuskubo pasinaudoti teise kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau toliau tęsdami faktinį turto valdymą, naudodamiesi tėvų turtu, už jį mokėdami mokesčius, besąlygiškai priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Niekas kitas pretenzijų į šį turtą nereiškė iki pareiškėjams tapo žinoma, kad į notarą kreipėsi VĮ Turto bankas. Savo teisės paveldėti pareiškėjai niekada nebuvo praradę, ši teisė iš jų nebuvo atimta ar kitaip suvaržyta. Todėl tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, būtina nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2021 m. lapkričio 16 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdiniai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Civilinio kodekso 5.13 straipsnyje nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Kauno rajono II-ojo notarų biuro notarės R. B. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, kad K. L. turtą paveldėjo L. L.. Kauno miesto 3 - ojo notarų biuro 2021 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. S-41 nurodyta, kad po V. M. ir J. M. mirties, palikimą 2020 m. sausio 29 d. priėmė Lietuvos Respublika. Paveldėjimo bylos yra nebaigtos ir paveldėjimo teisės liudijimai Lietuvos Respublikai neišduoti. VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota palikėjų palikimo priėmimo faktų. Kauno rajono 5- ojo notarų biuro 2021 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. S/08/30-04 nurodyta, kad po L. L. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Gyventojų registro 2021 m. rugpjūčio 23 d. pažymoje Nr. GR. 3A-3748-1 nurodyta, kad J. M. mirė būdamas našliu. Sutuoktinė V. M. mirė (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) J. M. ir V. M. turėjo du vaikus – R. M. ir D. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad L. L. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotas šis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad J. M. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotas šis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų motina V. M. sirgo, ji laiku į notarų biurą po motinos L. L., gim. (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė, tačiau ir toliau pati ar per pareiškėjus tvarkė dokumentus, rūpinosi turtu: pjovė žolę, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namus, t. y. palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, pradėdama faktiškai turtą valdyti. Šiuos darbus jai padėjo atlikti pareiškėjai ir sutuoktinis. Kitų asmenų, galinčių paveldėti nėra ir nebuvo. Po V. M. mirties liko butas adresu (duomenys neskelbtini)ir jame esantys daiktai. Pareiškėjas visą laiką gyveno kartu su tėvais jų bute. Nors įpėdiniai į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti: iki šios dienos pareiškėjas moka mokesčius, naudojasi tėvų baldais, o su pareiškėja pasidalino tėvų nuotraukomis, juvelyriniais dirbiniais ir kt. Kitų asmenų, galinčių paveldėti nėra ir nebuvo. Mirus pareiškėjų tėvui J. M., pareiškėjai tęsdami faktinį turto valdymą, naudodamiesi tėvų turtu, už jį mokėdami mokesčius, priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti.

Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po L. L. mirties jos dukra V. M. priėmė jos palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai ir jų tėvas J. M. po pareiškėjų motinos V. M. mirties priėmė jos palikimą, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti. Po pareiškėjų tėvo J. M. mirties pareiškėjai priėmė jo palikimą, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad V. M. yra palikėjos L. L. įpėdinė, pareiškėjai ir jų tėvas J. M. yra palikėjos V. M. įpėdiniai, pareiškėjai yra jų tėvo J. M. įpėdiniai Civilinio kodekso 5.1, 5.2, 5.13 straipsnių prasme, priėmę palikimus, pradėdami faktiškai palikimą valdyti (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis, 5.50 straipsnis). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinių faktų pagrįstumo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos L. L., gim. 1920 m. lapkričio 29 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.