Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J., civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parapijų atstovė advokatė Vitalija Smolenskienė

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, AB (duomenys neskelbtini) troleibuso vairuotojas, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-01-20 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 198-1 str.1 d. (6 epiz.), 215 str.1 d. (5 epiz.), 22 str.1 d., 182 str.1 d. (2 epiz.)- laisvės atėmimu 9 mėnesiams, įpareigojant per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 2 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 178 str. 3 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.01 val., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė tualeto patalpoje ant rankšluostinės be priežiūros paliktą E. J. priklausančią tamsiai pilkos spalvos tekstilinę kosmetinę, kurioje buvo E. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantys 5505,66 eurai, (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantys 1705 eurai ir (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantys 2683,01 eurai įvairiomis kupiūromis, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijoms bendrą 9893,67 eurų turtinę žalą

Šiais savo veiksmais L. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d

Kaltinamasis L. N. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-08-28 po darbo nuvažiavo į Probacijos tarnybą atsižymėti. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Kaune esančią degalinę išsisiurbti mašinos. Ta dėgalinė jam prie namų, kuriuose gyveno su I. L.. Jis išlipęs įsipylė kuro. Nuėjo degalinėje sumokėti ar į tualetą. Neatsimena tų detalių, kur nuėjo pirmiau. Išėjo iš tualeto, susimokėjo už kurą ir nusipirko žetoną išsisiurbti mašinai. Susimokėjęs, įsėdo į mašiną, apvažiavo pastatą ir siurbė mašiną. Po degalinės važiavo namo. Kadangi jo sesuo saugojo vaiką, tai po degalinės iki 21 val. buvo namuose. Paskui išvažiavo pasistažuoti su troleibusu. Pasakė sesei, kad eina. Važiavo link parko, dar sugalvojo nusiplauti mašiną (duomenys neskelbtini) pr. „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje. Nuvažiavo aplankyti sūnų M. N.. Su sūnumi bendraujant, paskambino mašinos savininkas ir sako, kad kaltinamojo ieško policija. Tas automobilio savininkas sakė, jog gal kito automobilio vairuotojo ieško. Kaltinamasis toliau bendrauju su sūnumi. Paskui nuvažiavo į troleibusų parką, susitiko su savo bendradarbe L. A.. Su ja begeriant kavą, paskambino vėl K. P. ir pasakė, kad jo ieško policija. Kaltinamasis grįžo namo ir paskambino į policijos nuovadą, į ten ir nuvyko. Ten klausė, ar žino dėl ko paieškomas? Kaltinamasis atsakė, kad–ne. Paklausė, ar kaltinamasisi buvo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, kaltinamasis atsakė, kad buvo dienos metu, jį apklausė ir išleido. Degalinėje „(duomenys neskelbtini) buvo tualete. Prieš susimokėdamas už paslaugas, buvo tualete, nes prie kasos buvo žmonių. Tualete ilgai neužtruko. Tualete nebuvo žmonių. Degalinėje buvo žmonių. Neatsimena, ar eidamas į tualetą, jis prasilenkė su iš ten išeinančiais žmonėmis. Nusišlapino tualete ir išėjo. Neplovė rankų. Negali pasakyt ar nepastebėjo, ar nebuvo kosmetinės tualete. E. J. nepažįsta. Iki įvykio nepažinojo. Ant kaltinamojo piniginės mikropluoštas galėjo likti nuo tualeto bakelio nutraukimo. Kaip atėjo į tualetą, tai tualetas tuščias buvo. Probacijos tarnyboje turėjo registruotis 15.30 val. Buvo toje degalinėje tą dieną du kartus, tai pasakė tyrėjai. Iš Probacijos važiavo kuro užsipilti, išsisiurbti automobilio. Prie kasos žmonių buvo, todėl nuėjo į tualetą. Jis nepaėmė jokio daikto. Antrą kartą degalinėje sustojo tik cigarečių nusipirkti. Tą dieną telefonu bendravo su A., su L., su seserimi. P. jam skambino tą dieną gal 3-4 kartus, patį pirmą karą labai trumpai. Tuo metu kartu gyveno su I. L.. Telefonu su ja bendravo gal darbo metu. Tada jis dirbo rytinėje. Su I. L. bendrauja, pabūna kartu dėl vaiko, pabūna sode. Jie tai gyvena, tai negyvena. Nuo balandžio mėn. pats išėjo iš jos namų su rūbais. Tas mikropluoštas rastas, kuris sutapo su J., tai yra tik atsitiktinumas. Gal nuo bakelio liko. Esa skolose paskendęs, kreditas kreditą dengė. Uždarė savo firmą t.y. „Laidojimo biurą“, verslas nepavyko. Dirbo laidojimo biure 3 metus Petrašiūnuose. Jo dabartinė finansinė padėtis labai sunki. Nelošia, alkoholį pavartoja rečiau, šiuo metu finansinė padėtis labai bloga. L. duodavo jam pinigų, mokėdavo už butą. Kaip nedirbo, tai buvau L. išlaikytinis. I. L. paprašydavo, tai ji paimdavo kreditą, paskolą, paskui neimdavo. Jokių priemonių prieš ją nesiėmė. Turi 4 vaikus t.y. du pilnamečius vaikus 18 metų,19 metų, mažamečiui vaikui 2 m., ir sūnui M. N. 17 metų. Su sūnumi M. pasimato. M. kažkokį dabar piktumą laiko, kad oficialiai su jo mama neišskyrė. Sūnus piktumą laiko, kad su L. gyveo. Telefonu pasirašo su M.. Dukra 18 m. atvažiuoja pas L., jos sueina. O mano sūnus- ne. Su I. susipažino 2011 m. vasario mėn. Nuo 2013 m su M. mama negyveno. Alimentai buvo po 120 Eur, dukrai taip pat. O su L., kur dukrą turi, tai po 144 Eur. Uždirba 1000 Eur. ant popieriaus, asmeniškai jam apie 200 Eur lieka. Kitus pinigus išskaičiuoja iš darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio išskaitomi tik alimentai. Pats esu labai seniai įlindęs su paskolomis. Yra skolos pas antstolius. Skolingas „Credit 24“, „Bobutės paskola“, „SmS“, „Vivus“. Vykdomieji raštai yra pas antstolę Ž. ir kitus. Vykdomuosius raštus siuntė į darbą, bet tik alimentus išskaičiuoja. Du vaikai dėl alimentų jau nusiėmė.

Teisme vadovaujantis BPK 276 str., 253 str. buvo perskaityti balsu kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur L. N. parodė, kad 2015-08-27 apie 15.30 val. užsiregistravęs Kauno probacijos tarnyboje, (duomenys neskelbtini)., Kaune, automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienas važiavo link savo namų (duomenys neskelbtini), apie 16.00-16.30 val. sustojo degalinėje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža išsisiurbti automobilį ir užsipilti kuro. Stabtelėjęs prie siurblio, nuvažiavo prie 4 kolonėlės, kur užsipylė kuro. Įėjęs į degalinės pastatą, nuėjo tiesiai prie kasos susimokėti ir nusipirkti žetoną siurbliui. Neprisimena, ar prieš jį prie kasos buvo žmonių, kiek laiko užtruko prie kasos. Nuo kasos išėjo tiesiai į lauką, prie savo automobilio, stovinčio prie 4 kolonėlės, iš karto įsėdęs nuvažiavo už pastato prie siurblio. Degalinės teritorijoje, pastate, į jokias patalpas, tame tarpe ir tualetą, nebuvo užėjęs. Buvo tik salėje prie kasos. Išsisiurbęs automobilį, išvažiavo link namų. Neprisimena, kad būtų su kuo kalbėjęs telefonu degalinės teritorijoje, gal rašė SMS žinutę sesei R. B., namuose buvo iki 20.30 val., po to išvažiavo pas sūnų M. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su M. susitiko kieme prie jo namų. Jokios piniginės iš degalinės tualeto patalpos nevogė, nes į tualeto patalpą net nebuvo užėjęs. (t.1, b.l.87-88).

Dėl šių parodymų kaltinamasis paaiškino, kad tyrėjai sakė, kad neprisimena, kada buvo tualete, ar 16 val., ar kaip iš namų išvažiavo. Taip aiškino tyrėjai. Neatsimena tiksliai detalių. Neprisimena, ar prieš jį prie kasos buvo žmonių. Šiandien geriau atsimena įvykį. Video medžiagą matė policijoje. Tada galvojo, kad antrą kartą buvo tualete. Neatsimena. Pirko „Winston“ mėlynos spalvos pakelį cigarečių. Iki filmuotos medžiagos peržiūros neatsimenė, ar tualete buvo pirmąjį kartą, ar antrąjį. Prieš išvažiuojant pas sūnų, tai buvo antrąjį kartą degalinėje. Tyrėjai sakė, kad antrąjį kartą buvo degalinėje. Dėl tualeto nežino, kodėl taip parašė. Jis perskaitė tyrėjos surašytą protokolą, pasirašė jį. Buvo tiksliai surašyta taip, kaip papasakojo. Tualete buvo apie 16.00 val. Tyrėjai pasakė, kad du kartus buvo tualete. Degalinės tualeto patalpa 3x3m², gal didesnė. Tualeto patalpoje yra unitazas, praustuvas. Nežino, kokiame aukštyje tualeto patalpoje yra rankšluostinė. Užėjus į tualeto patalpą, kriauklė yra tiesiai, o kairiau unitazas. Vakare išėjo iš namų, nes norėjo pasistažuoti ant troleibuso. Troleibusas dirbo maršrute. Sesei sakėu, kad važiuoja stažuotis.

Teisme vadovaujantis BPK 276 str., 253 str. buvo perskaityti balsu kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur L. N. teigė neatsimenąs, ar buvo degalinės tualete kai degalinėje buvo apie 16 val. ar kai degalinėje buvo apie 20.30 val. Tą dieną degalinėje ties (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža buvo du kartus. Apie 16 val. pylėsi kurą ir siurbė automobilį. O kitą kartą- apie 20.30 val. užvažiavo nusipirkti kavos ir cigarečių. Laikotarpiu nuo momento, kai išvyko iš degalinės po apytiksliai 16 val. iki 20.30 val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tai gali patvirtinti sesuo R. B.. Apytiksliai po 16 val. išvykęs iš degalinės, nebuvo su niekuo susitikęs. Neprisimena su kuo tiksliai bendravo telefonu, bet galėjo būti, kad bendravo su savo sugyventine, su kolege- troleibuso vairuotoja L. A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su savo kita seserimi G. V., su sūnumi M. N.. L. A. yra bendradarbė, kartu su ja laikėsi troleibuso vairuotojo teises. Apie 20.30 val. vienas išvažiavo iš savo namų, neprisimena kokiu tikslu. Užvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g.sankryžoje tikslu nusipirkti kavos ir cigarečių. Kadangi šioje degalinėje nėra automobilių plovyklos, ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje Kaune (duomenys neskelbtini)pr., nusiplovė automobilį. (duomenys neskelbtini) pr., prie įvažiavimo į namo, kuriame M. N. gyvena, kiemą, susitiko su savo sūnumi M. N., prieš tai su juo buvo sukontaktavęs telefonu. Būnant su M. N., paskambino draugas K. T., kurio uošvienės vardu registruotą automobilį vairavo, ir pranešė, kad ieško policija. Su M. N. prabuvo apie 1 val. Po to iš karto vienas grįžo į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kad po to būtų kur nors užsukęs, kad būtų su kuo susitikęs. (t.1, b.l.90-91).

Toliau teisme L. N. paaiškino, kad vakare išvažiavo pas sūnų M., o sesei pasakė, kad važiuoju pasistažuoti su troleibuso vairavimu. Paskui susitiko su L. A.. Šiuo metu nedirba. Atleistas buvo iš darbo troleibusų parke. I. L. skolingas 10 000 Eur. Ji paskolino 20 000 litų. 2011 m. dėl firmos paskolino tuos pinigus, bet firma žlugo. Dabar gražiuoju susitarė, t.y. kas mėnesį mokėti atitinkamą sumą. Dabar forminasi į „(duomenys neskelbtini)“ dirbti kontrolieriumi. Išėjau savo noru iš darbo. Užsuko į degalinę antrąjį kartą pirkti tik cigarečių. Neatsimena, ar su savimi turėjo žiebtuvėlį. Gal dar kokį mineralinį pirko, o gal kavą ir cigarečių. R. B. jo sesuo. Ji L. pažįsta, nes pas ją gyveno. Jei Ieva bendravo su E., tai taip ir atsirado dalelės. Mikropluošto dalelės kaip galėjo atsirasti nuo bakelio, to nežino. Tų pinigų nepaėmė, neįnešė pinigų į kreditų įstaigas.

Nors kaltinamasisi L. N. savo kaltės nepripažino, tačoai jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų žemiau išdėstomų įrodymų visuma.

Nukentėjęs E. J. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) liūdinčiųjų guodėjų parapijos, (duomenys neskelbtini) parapijos, (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas, valdo šių parapijų biudžetą. Šios parapijos išsilaiko iš parapijiečių aukų. Aukos renkamos kiekvieną sekmadienį grynais pinigais, t.y. mišių metu. Žmones aukoja pinigus parapijos reikalams savo noru. Prieš Kalėdas kalėdoja, lanko šeimas. Jie priimdami kunigą, taip pat aukoja aukas. (duomenys neskelbtini) parapijoje turi senelių namus. Surenka lėšas, iš kurių tie senelių namai išsilaiko, dar ir iš senelių pensijos. Pensijos yra fiksuojamos, tuos pensijų lapelius, kurie būna pasirašyti senelių, agentas surenka ir atveža iš Kėdainių raj. Tuos lapelius deda į buhalteriją, kur taip surenkamos nemažos sumos. Yra 21 senelis. Jis globoja tuos senelių namus. Tie senelių globos namai yra ne valstybiniai, o Carito. Gaunamos lėšos pagal bažnyčios įstatymus privalo būti apskaitomos. Kunigai padaro suvestinę ir duoda vyskupui metinę ataskaitą. Sudaromas balansas kiekvienoje parapijoje. Paminėtos trys atskiros parapijos, tai yra trys atskiri juridiniai vienetai. 2015-08-28 turėjo laisvą dieną. Kunigai turi teisę turėti poilsio dieną per darbo dieną. Tą poilsio dieną jis ne tik poilsiauja, bet turi mintyse, jog ką jis turi sutvarkyti bažnyčiai. Tvarko ūkinius reikalus, superka seneliams maistą, moka už elektrą. Tą dieną jis vairavo parapijos autobusiuką VW Transporter v/n (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 28 dieną praleido (duomenys neskelbtini), Kaune. Tą dieną reikėjo pakeisti automobiliui tepalus, pirko tepalui filtrą, padėjo draugui pervežti čiužinį. Paskui susiskambino su L. M., kad gali su ja susitikti. L. M. jį pažįsta nuo 2000 m., jie kartu dirbo Palaimintojo J. M. bažnyčioje. Ji vadovavo chorui, tad taip jie ir susipažino. Kadangi jie planavo tą susitikimą, todėl nukentėjęs L. M. skambino telefonu. Dar važiavo įsipilti kuro. Tą dieną labai dažnai kalbėjo telefonu. Jam paskambino penktadienį, kad jis važiuotų į Šiluvą ir nuvežtų žmones. Penktadienis yra ligonių diena atlaiduose. Nukentėjęs tuo metu kalbėjo telefonu, kuomet įėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Pirmiausia įsipylė į automobilį dyzelio, tuomet degalinėje atsiskaitė už kurą apie 20-30 Eur., paskui kalbėdamas telefonu, toje pačioje degalinėje, jis nuėjo į tualetą. Kadangi tualete plovėsi rankas, tai ant rankšluostinės padėjo tą piniginę, kurioje buvo parapijų pinigai. Tai buvo jo mamos, pilkos spalvos, minkšta kosmetinė-piniginė. Joje buvo didelės kupiūros eurų t.y. po 500, po 200, po 100. Tai buvo stambios kupiūros, todėl nebuvo didelė popierinių pinigų krūva. Buvo įnikęs į pokalbį, buvo karšta vasaros diena, jis pasakė M., jog nesusitiks su ja, nes jam reikia išvažiuoti, ir taip išvažiavo į Krakių bažnyčią tiesiai iš degalinės. Atsipeikėjo Krakėse dėl piniginės, kad jos nėra. Grįžo į namus, norėjo pasižiūrėti, ar yra visi jo daiktai. Jis labai ilgai ieškojo, išvertė visą autobusiuką. Kaip piniginės-kosmetinės neberado, tai išsigando, pasimetė. Pradėjo skambinti L. M. ir prašyti, kad ji nueitų į degalinę pasižiūrėti, kad ar jis ten nepaliko kosmetinės. Ji nuėjusi ten nerado kosmetinės. L. M. paprašė degalinės darbuotojų peržiūrėti vaizdo įrašą, jog kokie žmonės buvo po kunigo. Jis nuvežė žmones į Šiluvą, o pats nuvažiavo į policiją. Kosmetinėje-piniginėje buvo jo tapatybės kortelė, nuo filtro sąskaita-faktūra bei pinigai. Tai buvo visų trijų bažnyčių pinigai, nes dar nebuvo suvesta mėnesio ataskaita. Ten buvo virš 9 000 eurų. Galėjo būti 9400 eurų. Tuo metu kaip jį apklausė, tai patikslinta suma padidėjo neženkliai. Savo valdžiai duoda už kiekvieną parapiją metinę ataskaitą. Pakėlus archyvus, suvedus likusių 7 mėn. ataskaitą, gavosi būtent tokia suma. Tai buvo nuo aštuonių mėn. ataskaita. Jam pačiam buvo didelis šokas, reikėjo galvoti, kaip 21 žmogų senelių namuose išlaikyti. Nepasakysi žmonėms gi, kad pinigų neturi, nes juos pavogė. Turėjo skolintis pinigus. Pirmą kartą susidūrė su teisėsauga. Mano, kad teisingai paaiškino aplinkybes teisėsaugos pareigūnui. Buvo dideliam šoke, dideliame strese. Gal po valandos pasigedo pinigų, kuomet išėjo iš tualeto degalinėje. Nes iš Kauno iki (duomenys neskelbtini) trunka kelionė apie valandą laiko. Jo parodymai skiriasi, nes kai apklausinėjo policija, tai buvo labai dideliame šoke. Jis labai sunkiai prisiminė įvykių seką nes buvau dideliame strese. Tada jis turėjo planą pirkti pramoninį pečių senelių namams. Norėjo važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Pirkti senelių namams pečių. L. M. jam pasakojo apie I. L.. Jis paklausdavo, kaip gyvena jo buvusi vargonininkė I. L.. Su I. L. iki nelaimės, 9 metus neturėjo jokio ryšio. L. M. dirbo Šilainių bažnyčioje jaunimo vadove, mokėdavo jai algą. O kaip L. paskambino, tai jai pasakė, kokia ten dingo suma. I. L. negalėjo žinoti tų pačių aplinkybių. Atsitiktinai su I. L. t.y. po 10 mėn. po šios nelaimės susitiko kelyje. Tarp jų jokio ryšio nėra. L. M. pasakojo, kad I. L. gyveno su pirmu vyru, turi 3 vaikus. Paskui pasakojo, kad ji negyvena su pirmu vyru, o jau su L. N.. Jie turi bendrą vaiką. 9 metus iki įvykio neturėjo jokio kontakto su I. L.. Kaip suprato, tai M. pažinojo L. N., nes bendravo su I. L., jos bendravo. M. žinojo, kada nukentėjęs atvyks į Kauną, tarėsi abu susitikti. Neatsimen, ar L. M. sakė savo dienos planus, ji tikrai žinojo, kad nukentėjęs vyksta į Kauną. Jis M. skambino jau iš Kauno. Iš karto po įvykio buvo pasimetęs, šokas veikė. Pasitelkė savo draugą S. L., kuris jam paskolino pinigų senelių namų išlaikymui. Nukentėjęs asmeniniais pinigais skolas atstatinėjo, tai buvo kažkur iki gruodžio pradžios. Kuomet nukentėjęs atvažiavo iš Šiluvos į Kauną, tada kreipėsi į policiją, pot to su pareigūnais nuvažiavo į degalinę. Ten pareigūnas gavo galimybę peržiūrėti degalinės vaizdo įrašą. Jis užsirašė automobilio markę ir valstybinius numerius. Policininkas kreipėsi į duomenų bazę, bet rado tik mašinos savininką. Nuvažiavus į mašinos savininko namus, jo nerado. Susisiekus su juo telefonu, buvo paklausta, kad kas vairavo konkrečiai tą automobilį. Tas automobilio savininkas pasakė, kad L. N. vairavo tą mašiną. Tada pareigūnas vėl bandė surasti N. deklaruotą gyvenamąją vietą, bet jos nebuvo galima rasti. Pareigūnas per mobilų įėjo į „Facebook“. Pareigūnas garsiai ištarė - L. N.. Nukentėjusiajam tuomet atsigamino, kad kur jis tą vardą, pavardę girdėjo. Facebook buvo parašyta, kad L. N. dirba „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjęs atsiminė, jog tą yra pasakojusi L. M.. Tuomet jis M. parašė žinutę, kad kokia L. pavardė, jog ar tai galėtų būti L. N.. Ji atsakė, jog taip, tai L. N.. Ji prisijungė prie jo su policininku ir važiavo į I. namus. Tą dieną N.nerado namuose. Tik tarp 23-24 val. prisiskambino L. N.. M. pasakojo, kad I. L. nuolat patiria psichologinį smurtą, nuolat yra išnaudojama. Priverčia L. N. ją paimti pinigus iš banko. Turėjo savo mirusio tėvelio santaupas, kuriuos išgrynino ir turėjo L. N. atiduoti. I. L. labai kenčia dėl L. N. tokio elgesio, nes pastarasis įvaro ją į psichologinį stresą. Po šio įvykio su M. jie skambina, esa ir susitikę. Dažniausiai būdavo sutartiniai sutikimai. Paskutiniu metu nuo balandžio mėn. nesimatė. Su L. atsitiktinai susitiko prie šviesoforo, t.y. važiuodami pro tą pačią degalinę. Jie rankomis susimojavo ir po to susitiko jos kieme. Paskui su I. L. susiskambindavo, prašė, kad pagrotų (duomenys neskelbtini) parapijoje. Su I. L. kalbėjsi apie šį įvykį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iš degalinės, matė asmenį, išeinantį iš tualeto. Pirmą kartą matė tą žmogų. I. L. pažinojo, tačiau 9 metai iki šio įvykio su ja nebendravo. Tik po šio įvykio, praėjus 10 mėn. su ja bendravo. Su L. M. buvo kalba filosofine prasme. L. M. mąstė, kad kur N. deda tokias sumas? Jis iš L. yra gavęs pinigų sumą. Jis turėdavo pinigų. Konkrečiai nebuvo pasakyta, kad N. turi pinigų. Dalį pinigų įneša į bažnyčios sąskaitą, dalį pasilieka grynais. Po kiekvienos rinkliavos, ateina pastoracinės tarybos narys, jis kartu su klebonu suskaičiuoja aukas, pasirašo ir ta suma dedama į bažnyčios kasą. Būtent ta kasa buvo toje kosmetinėje t.y. tie visi grynieji pinigai., kurie šiais paprastai laikomi ir saugomi klebonijos seife. Seifas yra Krakių bažnyčios klebonijoje, ten kur gyvena klebonas. Jis yra rakinamas, pritvirtintas prie sienos mano miegamajame. 2015- 08-27 pasiėmė tuos pinigus, nes jis nepasitiki visiškai seifu. Visada vežiodavosi su savimi tokią pinigų sumą. Tai yra bažnyčios pinigai, jis už juos atsakingas.Jis visada taip darydavo, nes nepasitikėjo seifu. Tai dėl dėl saugumo. Savo apklausoje to nepasakė, nes tuo metu buvo labai dideliame šoke. Nemanė, kad tai labai svarbu. Jam rūpėjo, kaip reikės išlaikyti senelių namus. d kodėl aš pasiėmiau tuos pinigus. Tyrėja klausimo neuždavė, kodėl jis pasiėmė visus pinigus. Seifas yra jo miegamajame. Revizija daroma kas 5 metai. Paskutinį kartą revizija buvo 2013 m. Bžnytinė valdžia pati nustato revizijos datą. Tada nebuvo nustatyta revizijos data. Ataskaita prilygsta revizijai. Gryniesiems pinigams būdavo rašomas aukų skaičiavimo aktas. Kunigas aukoja mišias, kur pasiima savo reikmėms pinigus. O kaip praeina su „lėkštute“ po mišių - tai yra parapijos pinigai, o ne kunigo pinigai. Kaip sakramentus teikia, tai už tai ir yra kunigo pinigai, tam yra atskira buhalterija, atskira kasa. Kadangi tai yra nedidelės sumos, tai jis juos kartais stalčiuje, kartais į seifą, kartais į banką padeda. Tai visai kita apskaita, tam neturi įtakos. Rinkliavų aktą jis surašo su pastoracinės tarybos nariais, kurie yra kiekvienoje parapijoje. Jie ateina po mišių, paima lėkštutę, tuomet išpilami pinigai ant stalo, suskaičiuojami ir surašomas aktas. Kadangi tai mažos parapijos, tai paprastai būna 1-2 nariai. Jis aptarnauja tris parapijas, jos išsidėstę 10-12 km. atstumu. Kaip sekmadienį aukoja šv.mišias, tai visos sumos nevežioja. O kaip grįžta iš mišių, sudeda į seifą suskaičiuotas aukas į bendrą biudžetą. Kuomet būna netoli 9-10 km spinduliu, jo parapijoje būna A. T.. Kaime daug yra asocialių žmonių, kurie nežinia, ką gali padaryti. Važiuodamas į tolimas keliones pasiimu pinigus. Vagysčių buvę, nes parapijiečiai atvažiuoja palieka dviračius prie klebonijos, o po mišių jų neranda. Kebonija nesignalizuota. Dieną prieš įvykį, jo namuose buvo pastoracinės tarybos narė -A. T.. Ji taip pat pasirašo ant rinkliavų. Nukentėjęs klebonijoje pasikeitė katilą į granulinį. Davė tokį idėją, kad senelių namuose reikia taip pat pakeisti, nes ten prastai šildė. T. vyras dirba senelių namuose. Kadangi biudžetas buvo 9000, tai norėjo iš to biudžeto pasiimti pinigų ir nupirkti senelių namams granulinį pečių. A. T. buvo jo namuose ir ji matė, kad kaip nukentėjęs pasiėmiau tuos pinigus su kosmetine. T.dažnai aplanko. Ji eina dirbti į senelių namus, ji mato ar, kunigas namie. Seifas yra miegamajame, nes bažnyčioje nesaugu. Kambarys 10 m², kuriame yra seifas. Atrakino seifą, L. T. stovėjo šalia ir matė, ką jis dedasi. Viską dėjosi į kompiuterio krepšį. T. akivaizdoje neskaičiavo, kiek pinigų pasiima. T. visada žinojo, kad kur tie pinigai yra laikomi. Ji visuomet buvo toje klebonijoje, jog kada nukentėjęs išvažiuoja, nes ja pasitikėji. Paslapčių tarp jų nebuvo. Ji senelių pensijų lapelius atnešdavo. Pastoracinės tarybos nariai yra supažindinami su ataskaitomis. Kadangi tai buvo 2015-08-28, suvestinė dar nebuvo padaryta, nes tai dar buvo ne laikas. Tuo metu iki centų tikslumo, tai nei nukentėjęs, nei T. nežinojo. Tamošaitienei parodydavo, kad pinigai laikomi kosmetinėje. Buvo natūralus dalykas, kad jis tyrėjai nepasakė apie T., nes jo apie tai ir neklausė. Tuo metu nežinojo, kad tai toks svarbus klausimas. Važiuojant automobiliu, kosmetinė buvo nešiojamo kompiuterio krepšyje. Jis visur eidamas, kosmetinę pasiimdavo. Kuomet klebonijoje keitė katilą, tai mokėjo 21 000 litų. O senelių namai daug didesni, todėl jis tik planavo į „Santerą“ užsukti ir pasižiūrėti, kiek kainuoja katilas. Apytiksliai katilas kainuoja apie 8000-9000 Eur., t.y. su visais priedais. Pinigus pasiėmė su savimi, kad nepavogtų pinigų bei, kad galėtų nupirkti katilą jeigu tokį ras, t.y. du viename. Pirmose apklausose neminėjo apie katilą. Jis net neįsivaizdavo, kad tai labai svarbu, o ir tyrėja to neklausė. Tyrėjai pasakė, kad visada tokią sumą vežiojasi. T. yra artimas žmogus. Tyrėja klausė, kad kaip pinigų sumas surenka. Tyrėjai pasakė, kad turi narius t.y. U. V., A., T., kuriuos galima įtraukti. Tyrėjai pasakė, kad skaičiuoja pinigus. T. yra Krakių parapijos narė. Kadangi S. L. buvo išvykęs į Palangą, o jis neturėjo gyvenamosios vietos Kaune. L. kaip draugui davė savo buto raktus ir taip apsistojo Kaune. Planavo apsistoti 1-2 dienoms. Mnno, kad buvo 27 d., tada pernakvojo, 27 d. neprisimena, ar buvo nebuvo palikta be priežiūros. Aktai įrodo, kad kiek pinigų turėjo būti. Jo įrodymas, kad visada žinojau, jog kosmetinėje yra stambi pinigų suma. Bare negalėjo dingti pinigai, net neatsimena, ar šį kartą buvo bare, parduotuvėje. Rugpjūčio 27 d. po pietų atvyko į Kauną. T. nepažįstama su M., L.. Iikiteisminio tyrimo metu nepaprašė pateikti jokių dokumentų, pagrindžiančių pateiktą ataskaitą. Tyrėjai kreipėsi į kunigų valdžią, kuri pateikė jiems ataskaitas, kurias nukentėjęs buvau pateikęs jiems. Kaip atvyksta pas draugą, žmogiška prasme visaip būna, kadir išgeriame kiek alkoholio. (duomenys neskelbtini), Kaune, apsistojo pas draugą. S. L. savaitę prieš įvykį, perdavė jam savo buto raktus. Vienas nakvojo tame bute.

Liudytoja L. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįstu, nes jo sugyventinė I. L. su ja supažindino. I. L. pažįsta 20 metų, kuri tuo metu dirbo palaimintojo J. M. parapijoje, o M. tuo metu chorui vadovavo. Su L. N. giminystės ryšiai nesieja, jis neskolingas, pykčio neturi. Nukentėjusįjį pažįsta nuo 2000 m. Jis tuo metu taip pat buvo paskirtas vikaru palaimintojo J. M. parapijoje. Nuo tada ese pažįstami, jų draugiški santykiai. Dėl įvykio 2015-08-28 viską nurodė tyrėjams teisingai. 2015-08-28 rytą jai E. J. skambino kelis kartus, nes jie planavo susitikti. E. J. pasakė, kad esa namuose, kad vėliau turės saugoti savo anūkę. Jos dukra gyvena visai netoli, kur gyvena I. L. - L. N. sugyventinė. Tuomet, kaip ji nuvažiavo pas savo dukrą, tai pasakė telefonu E. J., kad jei jis nori, gali užvažiuoti - jie tiesiog išgers kavos. Kiek vėliau jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad labai skuba. Užsipylė degalų ir turi važiuoti į Šiluvą, vežti močiutes į atlaidus. Jis išvažiavo ir taip abu nesusitiko. Jai bebūnant su savo anūke, paskambino I. L.. Jos mama gyvena šalia liudytojos dukros namo. I. L. pasakė, kad eina iš mamos, tad L. liudytoja pasiūlė užeiti kavos išgerti. Joms abiems begeriant kavą, liudytojai paskambino nukentėjusysis, kuris buvo labai sutrikęs, išsigandęs. Jis pasakė, kad paliko pinigus degalinėje. Jis prašė, kad M. nuvažiuotų į tą degalinę. Bevažiuodama iki tos degalinės, dar pasiklausinėjo J., kur ir kaip jis paliko tuos pinigus. Jis pasakė, kad tuos pinigus paliko tualete ant rakšluostinės. Nupasakojo kaip atrodė jo ta piniginė. Nuvykus M. į degalinę, tame tualete nieko nebuvo. Ji paklausė degalinės darbuotojų, ar buvo rasta piniginė. J. pasakė, kad ten gali būti 8-9 eurų suma, ir tiek. Ji paklausė, jog kas tai, šimtai? J. atsakė, kad tūkstančiai. 16 metų pažįsta E. J.. Ji suprato iš J. balso, kad jis baisiam strese, šoke. Degalinėje ji papasakojo operatorei, kad žmogus buvo tualete ir paliko ten piniginę, klausė, ar yra galimybė išsikviesti atsakingą asmenį peržiūrėti įrašą. Operatorės patikino, kad negali, nes direktoriaus jau nebuvo. Paskui degalinės merginos atsuko tą vietą pasižiūrėti, kad ar J. palieka tą piniginę. Vaizdo įraše matėsi, kad nukentėjusysis išėjo iš tualeto be piniginės. Ji pati paskambino E. J. ir rekomendavo važiuoti į Kauną ir rašyti pareiškimą policijoje. Degalinės darbuotojos prasuko vaizdo įrašą iki tos vietos, kol atėjo E. J.. Nematė, kas paskui atėjo. Pačios degalinės darbuotojas paskui labai įdėmiai žiūrėjo. Tarp tų žmonių, kurie įėjo į degalinę, tikrai nepamatė, kad buvo L. N.. E. J. suprato, kad neturi jokio kito pasirinkimo, tad teigiamai sureagavo ir atvažiavo į Kauną policijai rašyti pareiškimo. Ji gavo žinutę iš E. J., kad ar L. N. pavardė ką nors jai sako? Tada J. perskambino ir klausė, o kas yra? Liudytoja pasakė, kad tą žmogų žino. Vėliau ji atvažiavo į policijos nuovadą. Kaip nuvažiavo į policijos komisariatą, tai ji paklausė pareigūnų, ar gali paskambinti L. ? Gavus pareigūnų sutikimą, paskambino L. ir šiais pasakė, kas vyskta. L. tada atvyko į Vytauto pr.. esantį policijos komisariatą. Lukšienė pasakojo, kad ji nieko nežino. Liudytoja žinojo, kad L. išvykta Kaišiadoryse į giedojimą, po giedojimo ji atvyko į policiją. L. buvo sutrikusi dėl to, kad vėl kažkas atsitiko su N.. L. nuolat liudytojai pasakojo, kad L. N. įsivelia į kokias nors istorijas, kad ima kreditus. L. pasakė, kad jei jis paėmė, tai tie pinigai yra pas ją namuose. Tai jos abi iš policijos nuvažiavo pas ją į namus. N. dar nebuvo policijoje. L. bandė ieškoti pinigų namuose, ji lipo ant kėdės, nukrito ir susilaužė ranką, tada abi važiavo į ligoninę. Mano, kad L. patikėjo, kad N. galėjo paimti pinigus. Ji liudytojai pasakė, kad tiki, kad N. taip galėjo padaryti. I. L. į ligoninę išvežė greitoji, o liudytoja važiavo paskui. N. po policijos atėjo į ligoninę pas L.. Liudytoja sėdėjau tuo metu kiek toliau, o I. L. buvo priimamajame. L. leido vaistus nuo skausmo, buvo sudėtingas lūžis. Liudytoja kiek toliau sėdėjo, namiškiams pasakojo, kad vėliau grįšiu namo. Girdėjo tik vieną N. sakinį, pasakytą L.: “Ko tu ten ieškojai?“, daugiau nieko negirdėjo tarp N. ir L. N. tonas tuo metu buvo pakeltas. Kurį laiką iki palatos aš ją palydėjau. Ryte iš palatos aš I. L. vėl paėmiau. Kadangi buvo labai artimos draugės, tai padėdavo viena kitai, po ligoninės L. nuvežė pas mamą, kur ten ją paliko. Tada L. pradėjo kalbėti, kad gal ten pinigų nebuvo. L. lyg tikėjo L., lyg vėl netiki. Daug priešingų pasisakymų buvo. Todėl dėl tos priežasties, liudytoja apribojo bendravimą, nes nenorėjo pakenkti ikiteisminiam tyrimui. E. J. liudytojai paskambino ir pasakė, kad degalinėje paliko 8-9. Jis pasakė, kad tai ne jo pinigai. Davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. I. L. su E. J. pažįstami nuo 2000 m. I. L. yra dirbusi pas jį vargonininke 2000 m., kada Šilainių parapijoje kunigas E. klebonavo. Po įvykio I. L. su E. bendravo. Su N. po šio įvykio, tai liudytojai neteko nedrauti.Po įvykio tik ligoninės priimamajame matė N., nežino, ar jie su L. gyvena.

Liudytoja I. L. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes su juo gyveno kartu. Turi bendrą dukrą. Esa sugyventiniai, pažįstami nuo 2011 m. Jis su vaiku bendrauja, juo rūpinasi. Yra parašiusi kovo mėn. policijoje pareiškimą dėl dingusių žiedų. Savo viduje turiu įtarimų dįl N., sutinka duoti parodymus. 2015-08-28 buvo svečiuose pas draugę L.. Tai po buvo 16 val. Tiesiog turėjo tarpą tarp darbų, turėjo valandą laiko tarpą. Pamanė, kad užeis pas L. atsigerti kavos. Ilgokai užtruko metinių giedojime, buvo vėlus vakaras, kai jai paskambino iš policijos, kad ieško N.. Ji su kolega išvažiavo į namus. Liudytojai paskambino L., kuriai pasakė, kad nežino, kas vyksta, tą dieną N. dar buvo nemačiusi, tik ryte matėsi, kai jis į darbą vyko. Ji skambino L., pasiteiravo, ar jis žino, jog jo ieško policijos pareigūnai. Jis atsakė, kad žino. Jis pasiūlė liudytojai važiuoti su juo kartu. Bet ji nenorėjo važiuoti, buvo negera nuojauta. Paskui ji susiskambino su L. ir jos susitiko (duomenys neskelbtini)pr. prie policijos pastato. L. liudytojai paaiškino, kad dingo pinigėliai. Ji pradėjo verkti. L. pasiūlė važiuoti į liudytojos namus paieškoti tų pinigų. Jos abi atvažiavo į L. namus, kur liudytoja lipo ant taburetės, krito ir susilaužė ranką. Tada L. iškvietė GMP. L. palydėjo į ligoninę. N.taip pat atvyko į ligoninę ir pirmi jo žodžiai buvo: „Ko tu ten ieškojai?“. Tuo metu namuose buvo N. sesuo, tai gal ji pasakė N., kad L. kažko ieškojo. Abi su L. nusprendė važiuoti į L. namus paieškoti tų pinigų. Ji pati galėjau patikėti, kad N. galėjo paimti tuos pinigus. N. esa pati paskolinus labai daug pinigų. Manė, kad jam reikėjo pinigų. Negali atsakyti už šį žmogų. N. turi dar tris vaikus: L., M., B.. L. N. su sūnumi L. labai mažai bendrauja, o su B. M. daugiau bendrauja. Jis su M. minimaliai dabar bendrauja. Nutolę jie vienas nuo kito. N. tą dieną sakė, kad vakare važiuos stažuotis troleibusu. Iš ligoninės liudytoją parsivežė L.. R. Ž. yra N. pirmoji žmona. Su R. Ž. liudytoja susiskambina, nes jos abi dalyvauja skyrybų byloje, kurioje L. skiriasi su A. N.. N. su R. Ž. labai atvirai bendrauja, jai pasipasakojo apie šį įvykį. Liudytoja su N. daugybę sykių pykosi, jį apšaukdavo. Jam nebuvo problema iš liudytojos piniginės pasiimti centus cigaretėms. Jis labai lengvai pasisavina pinigus, o grąžinti nemato reikalo. Liudytoja juo nepasitiki. Iki įvykio su E. J. liudytoja kokius 9 metus visiškai nebendravo. Po šio įvykio, labai atsitiktinai prie sankryžos susitiko su E. J.. E. J. pro automobilio langą paprašė, kad sustotų kieme. Tai buvo atsitiktinumas. Ji atsisėdo į jo automobilį, abu pasikalbėjo apie gyvenimą, kad jis ieško vargonininko. L. žinojo, kur yra N.teisės, asmens dokumentai. Tvarkė jo rūbus, skalbė, lygino. Reikia tikėti mokslu. Tokių atsitiktinumu negali būti. Turėjo reiškia būti kontaktas. N. per šiuos mėnesius nieko nenusipirko, jis nieko neturi. Jis cigaretėms pinigų prašo pas liudytoją, pas mamą. L. visą laiką stebėjo N., gal kažkur - kažkas. Jis tą vakarą sūnui davė 20 Eur, kuriuos davė sesuo. N. prašymu L. yra paėmusi kreditų. Vis tikėjosi, kad grąžins. Nežino, kur dėdavo jis pinigus. Su n. susitinka, bet kartu negyvena. Yra mergaitė, ji tėtį labai myli. Už pravaikštas, alkoholio vartojimą jį atleido iš darbo. Kadangi N. skolos yra labai didelės t.y. dešimtys tūkstančių eurų, jis realaus turto neturi. Jo automobilis priklauso „Mogo lizingui“. Dainavos PK rašė pareiškimą. Po jos žiedų dingimo, nepastebėjo kokių nors naujų daiktų pas N.. Nepastebėjo, kad jis turėųt kokių nors pinigų. Kaip jis išgerdavo, tai jis buvo labai žiaurus ir piktas. Fiziškai nenaudojo smurto, bet psichologiškai, visokiais žodžiais kalbėjo. Net nėščia būdama paėmė kreditą, nes jis darė spaudimą. Tam momentui viskas būdavo gerai kaip tik paimdavo kreditą. O kaip reikėdavo mokėti mėnesinę įmoką, tai sakydavo, nepyk - neturiu. Jis buvo sulaikytas dviem paroms, jam buvo sunku. Metami kaltinimai, kad liudytoja. Jai buvo metami grasinimai, kad „aš tave suvalgysiu“. Jaučia baimę dėl N.. Sutaria gražiai su jo dukra. Jo dukrai vairuotojo teisėms išlaikyti davė pinigų. Tai buvo balandžio mėn. Jo dukra eis į 12 kl. Ji gyvena su vaikinu. Jai reikėjo vairavimo kursams pinigų, tai jos pagailėjo ir avė pinigų. N. palaiko santykius su paaugle dukra. Jie susiskambina.

Liudytoja L. A. teisme apklausiama parod4, kad kaltinamąjį pažįsta jis buvęs kolega, bendradarbis. Atleistas buvo gal dėl neblaivumo, tokie pletkai, bet tiesos nežino. Jokių pykčių nėra. Buvo skolingas 50 Eur., bet gavęs algą atidavė skolą. Pats N. pasakojo, kad neva degalinėje dingo piniginė, o jis ten lankėsi. N. pasakojo, kad jis rankų nesiplovė iš tualeto išėjus, ir nematė, ar ten buvo piniginė, ar ne. Paskui sužinojo, kad jo ieško policijos pareigūnai, todėl pats nuvyko išsiaiškinti, kas ten įvyko. Taip susiklostė aplinkybės, kad jis tuo metu buvo degalinėje. Papuolė toks momentas. Sakė, kad jis nematė tos piniginės, kad nebuvo priėjęs prie kriauklės. 2015-08-28 buvo abu trumpam susitikę. Tada po pietųji dirbo. Gal po 21.00-21.30 turėjo baigti darbą. Jis norėjo pasikalbėti. Ten kažkur jis pabuvo degalinėje, o paskui jam pasikalbėti reikėjo labai trumpam su manimi. Jie susitikome. Jis sako - bėgu, nes policija jam paskambino. Kiek vėliau paaiškėjo, tai jis norėjo pinigų pasiskolinti. Jie abu naujokai, stažavosi pas skirtingus vairuotojus. Jie tik vėliau pasikalbėjo. Po kažkiek laiko pasiskolino iš jos pinigų. Mano, kad jis sunkiai vertėsi. Jis pritr8kdavo pinigų iki algos. Jie daugiau kolegos, pasišneka, kol dirba. N. detaliai paaiškino įvykio detales, jie apsikalbėjome, kodėl taip įvyko. Jis išlėkė, nes policija jo ieškojo. Jis papasakojo, kad įvykis buvo „Lukoil“ deglinėje. Jis sakė, kad išsisiurbliavo mašiną, į tualetą užėjo. Kuro sakė, kad neužsipylė. Jis vėliau paaiškino, kad pinigai buvo palikti tualete. N. niekada neturėjo pinigų. Atėjo ruduo, reikia pasikeisti mašinai padangas, o jis neturėjo pinigų pasikeisti padangoms. Teisingus davė parodymus ikiteisminiame tyrime. Kitą dieną jis dirbo, jie abu susiskambino. Jis paaiškino, kas buvo. Pažįstami nuo 2015 m.vasario mėn. Šiaip jie iš vis nesusitinka, telefonu kalba. Po to įvykio jie gyvai susitiko po mėnesio laiko. Jis apie įvykį paaiškino telefonu. Jis sakė, kad finansinių problemų turi, problemų su kreditais, antstoliais, kad turėjo verslą, verslas bankrutavo. Su laidojimo paslaugomis buvo verslas. Turi paėmęs greitųjų kreditų. Detaliai nepasakojo, kad kiek paėmęs kreditų. Su juo pasikalbėdavo. Artimų santykių neturėjo. Jis tikrai su ja negyvena kartu.

Liudytojas S. L. teisme parodė, kad E. J. labai gerai pažįsta. Jų pažintis prasidėjo prieš 10-12 metų, kuomet J. klebonavo (duomenys neskelbtini) parapijoje. Liudytojas yra statybų įmonės vadovas. Pirmas remontas buvo padarytas (duomenys neskelbtini) parapijoje. Klebonas J. pilnai atsiskaitė už darbus, todėl nuo to prasidėjo jų pažintis. Po to, J. perkėlė į Šilainius, įrenginėti antruoju etapu Šilainių bažnyčią. Tai ir vėl jų keliai taip susitiko. Jie pasišnekėdavo. Nuo to laiko, jis ten vykdė keturis metus statybos darbus. J. duodavo daugiau avanso, ir taip toje bažnyčioje jie atliko sėkmingai darbus. Po 3-4 metų, E. J. iškėlė į Kėdainių raj. E. J. buvo iškeltas į liudytojo gimtinę. Kunigai yra mėgstantys bendrauti su žmonėmis, tai taip jų pažintis nenutrūko. Liudytojas nuvykdavo į kaimą, švenčių proga. Kunigas atvykdavo į Kauną apsipirkti maisto seneliams. Kadangi jo žmona neprieštaravo abiejų draugystei, tai kunigas pamokindavo vaikus, pernakvodavo. Gyvena (duomenys neskelbtini). Tas butas nėra jo vardu, nes esa išsiskyręs. Šis butas žmonos vardu. Per tuos keturis metus E. J. yra nakvojęs šiuose namuose. Būdavo, kad jis atvykdavo ir vėliau, tad jam reikėdavo pernakvoti. 2015 m. rugpjūčio mėn., išvykdamas atostogauti paliko nuo buto raktus E. J.. Jam perdavė asmeniškai raktus, t.y. prieš kelias dienas J. buvo atvažiavęs. Grįžęs iš atostogų pasiėmė raktą iš J., toliau jie bendravo. Liudytojas su šeima išvažiavo atostogauti, kur po 6-7 d. išgirdo skambutį iš J.. Jis paskambino ir pradėjo skųstis, kad turi tokių problemų. Pasakojo, kad buvo Kaune, jog degalinėje atsitiko tokia bėda. Jis pasakojo, kad lekia iš Krakių į Kauną. Jis smulkiai papasakojo, kad Partizanų g. esančioje kolonėlėje paliko „tarbelę“ su pinigais. Iš ankščiau žinojo, kad kunigas vežiojasi toje „tarbelėje“ apie 10 000 Eur. Pamena, kad kai buvo pinigų t.y. litų keitimasis į eurus. Tai jis keisdavosi tuos pinigus. Bankai procentų neduoda, o dar paima. Tai kiekvienas kunigas ir skaičiuoja tuos centukus, vežiojasi tuos pinigus. Pokalbio metu E. J. man pasakė, kad pamiršo degalinėje pinigus, tai jis buvo streso būsenoje. Liudytojas J. per tiek metų gerai žinojo, todėl jautė, kad jam tai didelė bėda buvo. J. buvo susinervavęs. Tai buvo parapijos santaupos. E. J. buvo skrupulingas, sąžiningas, jis kiekvieną centą skaičiuodavo, labai pedantiškai skaičiuodavo pinigėlius. J. buvo tokių savybių, kad niekam jis nebūtų skolingas. Kaimuose yra nesaugu, toje J. parapijoje buvo nesaugu laikyti pinigus. Matomai, kad tokia žmogaus savybė, kad vežiotis kartu su savimi pinigus. Jei E. J. toliau kur išvažiuodavo, tai jis pasiimdavo pinigus su savimi. Liudytojas ne kartą matė, kad jis vežiodavosi tą „tarbelę“. J. prie liudytojo yra skaičiavęs tuos pinigus. Tą savaitę liudytojas buvo išvykęs atostogauti, nežinojo, ką J. planavo pirkti. Apart senelių prieglaudai maisto pirkimo, tai tokių stambesnių pirkinių liudytojas nežinojo, ką J. planavo daryti. J. sakė, kad užsipylė kuro, nuėjo į tualetą, rankas plovė ir ant to vėjelio-pūtiklio paliko piniginę. O kaip atsipeikėjo, kad neturi to daikto, tai jis puolė skambinti toms pažįstamoms. Nuo Kauno iki Kėdainių 55 km. atstumas. Kunigas yra žmogus, jam reikia bendrauti, o kaime yra pikti liežuviai, tai jei artimiau pradėsi bendrauti, tai toj bus apkalbos. Kaune E. J. dar bendraudavo su Karmelitų klebonu, kun. G., Šilainių seniūnu, su liudytoju. Žino, kad turėjo pažįstamą moterį, kuri vedė chorą-chorvedė, t.y. žurnalistė-M.. J. paprašė liudytojo, ar gali šis paskolinti sumas, senelių namams maisto nupirkti, tai paskolindavo. O kaip kunigas surinkdavo pinigus, tuoj pat grąžino skolą.J. kaip paskambino, tai pasakė, kad apie 9000 eurų paliko degalinėje. J. pasakė, apie dešimt. Iki Krakių yra 55 km. Jotkus buvo iš vakaro atvažiavęs į Kauną, nakvojo mano bute, o paskui išvažiavo. Nežino, kokiu tikslu Jotkus atvažiavo iš vakaro. Liudytojas leido J.disponuoti savo butu.

Liudytoja A. T. teisme apklausiama parodė, kad kaltinamojo L. N. nepažįsta. Nukentėjusysis E. J. yra jos darbdavys. Dirba ji vedėja senelių namuose, prižiūri bažnyčią, esa bažnyčios tvarkytoja. Kai klebonas išvažiuoja į mišias, tai pasaugau kleboniją. Dirba jau 21 metus. Kai ateina naujas kunigas, tai visada gerai išlaiko santykius, tai trečias kunigas darbdavys. 2015-08-27 Kėdainiu raj. važiuodama namo iš senelių namų darbovietės, sustojo klebonijoje pasišnekėti su nukentėjusiuoju E. J.. Ji su klebonu E. J. nesiskambinę vienas pas kitą galime važiuoti ir kalbėtis. Šnekėjo, kad šildymo sezonas artėja ir dėl granulinio pečiaus norėo pašnekėti. Granulinis pečius reikalingas, kad seneliams būtų šilta. Didelė kvadratūra pastato yra,o esamas pečius senas ir trūksta šilumos. Klebonas yra nusipirkęs sau granulinį pečių ir yra išbandęs, tad norėjo pašnekėti, kad pigiau gautų irgi pečių. Pirmame aukšte klebonijoje vyko pokalbis. J. visada vaikšto šnekėdamas. Užlipo į antrą aukštą, ten yra seifas ir pasiėmė pinigus iš seifo. Kiek pinigų paėmė - nežino. Jis paėmė vienu sykiu pinigus, buvo pluoštelis banknotų, o ji neišdrįso paklausti, kiek ten buvo pinigų, pinigai galėjo būti susegti gumute. Senelių namai gauna vaistus ir kai moka už juos, tai pinigai būna susegti gumute. Po to J. pinigus įsidėjo į pilką kosmetinę-piniginę su užtrauktuku geltonu, ir toliau įdėjo į nešiojamo kompiuterio dėklą ir viską pasiėmė su savimi. Pinigų kiekio klebonas neperskaičiavo prie manęs. Kiekvieną mėnesį yra daroma ataskaita, ataskaitas ir faktūras susega, metinę ataskaitą irgi skaičiuoja. Po vagystės suskaičiavo, kad dingo 5500, 66 €, bet čia tik vienos parapijos suma. Išlydėjo kunigą į Kauną, S. L. pažįsta. Klebonas pabuvo keletą dienų Kaune. Po to gavo skambutį, kad reikia vežti žmones į Šiluvą. Kurią dieną J. gavo skambutį, tai tą pačią dieną po įvykio, o iš ko gavo skambutį - nežino. Klebonas atvažiavo pas ją naktį po vagystės. Ir viską papasakojo kas vyko, nėjo susišnekėti su klebonu, nes buvo labai depresuotas, po įvykio 3-4 mėn. nesusišnekėjo normaliai. Labai depresinis buvo, pergyveno labai - kaip išlaikyti senelių namus reikės. Senelių namų išlaikytojas yra klebonas ir atsakingas už visą senelių išlaikymą. Pastoracinė tarnyba sprendžia viską. Žmonėms kokia pagalba reikalinga, piniginiai dalykai, kam kokiam žmogui reikia padėti. Tarybą sudaro iš Gudžiūnų žmogus, vienuoliai, ji pati, darbuotojai ir klebonas. Taryba sprendžia parapijos finansinius klausimus, ir kokius pirkinius pirkti, ir kaip parapijos žmonėms padėti. Krakių senelių namuose dauguma senelių yra iš jų rajono, bet būna, kad paima ir iš kitų rajonų, jeigu yra laisvų vietų, pavyzdžiui Kėdainių rajono. Klebonas papasakojo apie dingusius pinigus taip kad, grįžo labai susinervinęs, atvažiavo į namus pas ją neskambinęs. Jiedu ilgai šnekėjosi, tai buvo naktis, gal apie 02:00 val., tiksliai nežino. Ilgai šnekėjosi, kad klebonas buvo pasimetęs, kad klebonui dingo pinigai, ir sakė, kad klebonui dingo pinigai. Klebonas E. J. papasakojo kokioms aplinkybėms dingo pinigai, tai nuėjo į degalinę ir tualete paliko kosmetinę. Ji neklausė, kiek ten buvo pinigų. E. J. sakė, kad kreipėsi į policiją, kad atvažiavo iš Šiluvos ir kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Seife neliko pinigų, kunigas tuomet visus paėmė iš karto. Sakė, kad tik kreipėsi į policiją, kad kas nors ieškotų pinigų nesakė. Klebonijos sudarytas lėšas laiko klebonijos seife. Tas lėšas sudaro aukos, kurios visos surenkamos per mišias, per šventes visas, senelių namuose esančių senelių pensijos. Surinktos aukos apskaitomos. Rinkliavos metu surenkami pinigai skaičiuojami bažnyčioje arba klebonijoje ir vienuolė J. K. skaičiuoja su liudytoja ir po skaičiavimo pasirašo. Sąskaitą įformina į čekius. Tuos čekius esa nusistatę patys. Suma būna rašytinė ir žodinė, pasirašo su vienuole J. K.. Pinigus atiduoda klebonui saugoti. Yra specialūs senelių pensijų lapukai, pagal kuriuos gauna pinigus kiekvienas senelis, kuriuos seneliai pasirašo už savo pinigus ir jie usegami į bylą ir atiduodama via tai klebonui. Einamos išlaidos apskaitomos sąskaitomis faktūromis ir čekiais, ir kai iš ūkininkų perkamos malkos, juk ieškome kuo pigiau malkų. Perka iš privačių asmenų malkas, išlaidavimą pasirašo komisija ir asmuo, kuris parduoda tas malkas. Kiek tą mėnesį yra išlaidų, pajamų skaičiuoja klebonas, pajamas ir išlaidas skaičiuojame metų gale. 5555,66 € apskaičiavo iš visų sąskaitų, kiek gauta ir kiek išleista buvo. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo pilnai tenkinti. Parapijai buvo labai didelis nuostolis, kadangi reikėjo išlaikyti senelius, vežti pas gydytojus, reikėjo pirkti maistą, jie juk senelius ir laidoja. Senelių namuose gyvena 21 senelis ir esa už juos atsakingi. Klebonas skolinosi pinigus, kad nebūtų stygiaus, daržoves dovanojo šeima, kuri ir šiai dienai dovanoja. Senelių namas mėnesiui reikia apie 4000-5000 € lėšų. Balansą daro metų gale, iki sausio 10-15 d. už praėjusius metus. Po netekties dabar reikėjo perskaičiuoti visą balansą. Tuos pinigus suskaičiavo, tai kiek buvo gauta iki to laiko, kiek išlaidų buvo, kurias atmetė, ir kiek balanso buvo likę. Aukos yra užfiksuojamos raštu, kiek jų yra surenkama kiekvieną savaitę. Dokumentai būna segtuve, susegtame klebonijoje. Kodėl visus paėmė pinigus, tai jis visada visus vežiojasi tam, kad nedingtų. Sakė, kad nesaugu jam laikyti klebonijoje, nes būna vagysčių. Žmonėms dažnai iš kiemų dingsta daiktai. Į seifą niekas nelindo, o į kleboniją ne pirmą kartą buvo lysta. Į seifą nebuvo lysta, o į vidų ar buvo įsilaužę nežino, nebuvo turbūt. Pinigai surišti su gumute ir kosmetinėje buvo, kai ėmė pinigus matė seifo vidų. Kosmetinę laikydavo seife, bet tą sykį laikė kosmetinę rankoj. Pinigai gulėjo seife gumute perrišti, kosmetinę rankoj laikė. Kosmetinė tą sykį buvo ant seifo, o pinigai seife. Kosmetinė pilka su užtrauktuku, kurią įsidėjo į kompiuterio dėklą. Neskaičiavo klebonas, kai pasiėmė pinigus. Su E. J. dirba 6-7 metai, charakterizuoti gali tik teigiamai E. J.. Ramus žmogus, nekonflikškas, kalbant tik vaikšto, jis labai judrus - eina ir eina, jis senelių namuose visada vaikšto, nepasakyčiau, kad išsiblaškęs. Jis labai rūpestingas. Domisi savo parapijiečiais, ir senukais domisi, ir pas specialistus pats veža, ir maistą superka suveža, ir senukus pats laidoja, ir veža. Ankščiau nebuvo, kad klebonas būtų pametęs piniginę. Kad kosmetinė buvo kambaryje, o ne ant seifo, tai jis visada su savimi nešiodavosi, klebonijoje bijo palikti, nes nesijaučia saugus. Kodėl paėmė tada pinigus, tai sakė stengsis pažiūrėti granulinį pečių senelių namams. Visada pasiima pinigus su savimi, klebonijoje nepalieka. Klebonijoje nėra signalizacijos.

Liudyta A. N. parodė, kad L. N. pažįsta, tai yra jos sutuoktinis, su kuriuo turi bendrus du vaikus. Prie vaikų išlaikymo kalt. L. N. sunkiai prisideda. Sutinka duoti parodymus. Su L. N. turi du bendrus vaikus. Dukra B. N. 18 metų ir sūnus M. N. 17 metų. L. N. su dukra daugiau bendrauja, o sūnus nelabai bendrauja, nes L. N. sugyventinė nenori matyti ir nesutaria su sugyventine. Su tėčiu dukra į savaitę porą kartų matosi, o sūnus labai retai mato tėvą. Sūnus po susitikimo visada pasako jai apie susitikimą. 2015-08-28 sūnus su tėčiu buvo susitikę labai trumpai kieme. Tada sūnus žaidė krepšinį su draugais. Jis pasišnekėjo su sūnumi labai trumpai 10-15 min. Kokiu tikslu buvo susitikę, tai nežino, N. jai skambino prieš tai, klausė - kur sūnus, ji pasakė, kad lauke. Tiesiog pasisveikino, pasiklausė, kaip gyvena. Vaikams pinigų duoda tik tiek, kiek atskaičiuoja alimentus, savanoriškai pats pinigų neduoda, už nieką neapmoka. Tik tiek kiek teismo priteistas išlaikymas. Su sūnumi M. susitikimai būna taip, kad pasiskambina prieš tai, pasiklausia, ar gali susitikti, kartais M., kartais tėvas nori susitikti. Šią datą 2015-08-28 atsimena, nes pas tyrėją jau buvo, ir apie tai buvo kalbėta. Kitos M. N. ir L. N. paskutinės susitikimo datos neatsimena, kad rugpjūčio mėnesį, tai atsimena, kad buvo susitikę. Ši 2015-08-28 data žinoma iš bendrų bylos duomenų, iš tyrėjos apklausos. Nesureikšmina šios datos. Materialinių sunkumų ar turi, tai vaikus vienai išlaikyti yra sunku, abu vaikai mokosi, M. į gimnaziją perėjo. Kai policija L. N. ieškojo, tai dėl ko ieškojo-nesuteikė informacijos. Jos reikalas tik buvo atsakyti į policijos pateiktus klausimus. L. N. pasakojo apie šį įvykį, kad čia nesąmonė, kad jis taip nedarė. Pasakojo tada, kai buvo abu susitikę pašnekėti dėl skyrybų, nes vyksta skyrybos. Kalbėjo, kaip nuvažiuoti, parvažiuoti, nes teismai vykdavo Jonavoje. Jo paklausdavo, kaip jam sekasi, ir apie šį įvykį paklausdav, jis, sakė, kad teismai vyksta, kad viską įrodys teismas. Nemano kad jis kažką darė, nes neturi pinigų ant cigarečių ir už ką advokatui susimokėti. O kai turėjo labai daug pinigų ir kaip atrodo L. N. pinigų turėdamas, tai tą žino gerai, turėdamas pinigų L. N. švaistosi pinigais. Buvo, kad turėjo daug pinigų, uždirbdavo daug pats pinigų, ir paskolų paimdavo. Priklausomybių neturėjo, kai su ja gyveno. Jis išėjo iš namų 2011 m. lapkričio mėn. Skolindavosi iš smulkiųjų kreditų. Šiai dienai nepadengęs skolų, nes iš jos kreditoriai padenginėjo skolas. Dengia ir savo, ir vyro kreditų skolas. Jeigu žmogus rašo žinutes ir prašo iš jos pinigų cigaretėms, tai mano, kad neturi pinigu, 2,5 € cigaretėms nėra sunku turėti. Skyrybų procese dabar dalinasi turtą ir kreditus, kreditai buvo paimti be jos žinios. Iš atlyginimo jai atskaičiuoja. Buvo pertraukos, kai L. N. atlimentų nemokėjo, nes nedirbo. Skyrybų procese dar yra civilinių bylų, tai jos tėvų byla, nes L. N. ėmė ir jos tėvų vardu kreditus. Kai sužinojo apie kreditus, tai jau buvo šaukštai po pietų. Nieko nesiaiškino, nes mokėjo kreditus kaip mokėjo, nes nežinojo, kur kreiptis. Kreipėsii į teismą ir, kol neišskyrė, tol ji turi mokėti. Tėvų vardu paimta 15000 € ar LT nežino. Kur išleisdavo- nežino. Jis pasiėmė paskolas ir išėjo iš namų, kai pradėjo kreditoriai atskaičiuoti. Matėsi ant L. N., kad turėjo pinigų, nes labai išlaidavo. Cigarečių jam neperka, bet jis prasydavo. Santykiai tokie, kad gatvėje sutikusi nesidrasko. Dukra B. N. yra pilnametė 18 metų ir jai duoda kaltianmojo sugyventinė pinigų, nes B. N. kartais pažiūri jos vaikus. Sūnui kaltinamasis neduoda pinigų. Būdavo, duoda po porą eurų. 2015-08-28 po įvykio duodavo po kelis eurus iki 5 € neduodavo. Kai turi L. N. pinigų, jis būna „pasikėlęs“, švaistosi pinigais, perka daiktus, kurie jam būtų naudingi. Vaikams kažko išskirtinio nieko nepirkdavo. Vaikams nupirkdavo, kai kartu gyvenome, o namams nelabai. Jis buvo linkęs daugiau save palepinti. L. N. buvo visiškai nuskurdęs, mašinos prabangios tikrai neturėjo, tik į paskolas sulindęs. Liudytoja dirba Kauno respublikinėje ligoninėje patologijos skyriuje - morge, o L. N. dirbo laidojimo firmose ir buvo bendri pažystami, tai daugiau mažiau žino apie jį ir jo sugyventinę. Apie jo situaciją žino iš kitų žmonių, ji ir pati jį dažnai matydavo. Kai ėmė paskolas, kur jis tuos pinigus dėjo, tai nežino, nes net ant buto paskolos kaulindavo. Iš kur gaudavo pinigų naujūnas, tai ji neklausė, nes skyrybų pradžioje visi būna pikti. O kitus kreditus vėliau ėmė, kad padengti ankstesnius kreditus. Sūnus per gimtadienį nieko negavo, nes L. N. net neprisiminė vaiko, kad jo gimtadienis. Jų santykiai nei geri, nei blogi, pasilabiname. Kad reikia ne savo skolas grąžinti - skauda širdį.

Liudytojas M. N. teisme apklausiamas parodė, kad kaltinamasis L. N. yra jo tėtis. Su tėčiu L. N. santykiai nežino kokie, negyvena kartu jis, tai kartais susitinka, pakalba. Negyvena kartu gal 3 metus, gal daugiau. Gyvena su mama, močiute, sese. Su tėčiu bendrauja gal kas tris dienas. Bendravimai vyksta abipuse iniciatyva. Ir susitinka, ir pasiskambina. Tėčio mobilaus telefono numerį turi ir asmeninį mobilųjį turi. Tėvas turi jo telefono numerį. Su tėčiu susitinka prie namų. Į namus neina tėtis. Kieme lauke būna. Būna ir valandą, ir 10 min. pakalba, paskutinį kartą bendravo kada, tiksliai neatsimena. Pernai irgi neatsimena tikslios datos. 2015-08-28 ar buvo susitikęs nepamena, bet mano, kad buvo susitikę. Ši diena nebuvo niekuo neįsimintina. Niekas nesakė, kad tą dieną jis susitiko tėtį. Pinigų tai duoda, tai ne, tai visaip būna. Kažkada duoda pinigų po 3-5, 10 €, ne kiekvieno susitikimo metu. Didesnę sumą negu 3-5 € yra davęs, gimtadienio proga davė gal 20-30 €. Tai buvo didesnė suma nei 3-5 €. Nelabai pamenu, ar būtų davęs didesnę sumą. Prieš rugsėjo pirmą neapipirkdavo mokyklinių prekių. Su tėčiu apie mokslus, apie gyvenimą kalbėdavo. 2015-08-28 ką kalbėjo ir ką veikė neatsimena. Apie ką kalbėjo nepamenu. Lygtais tėčio iniciatyva buvo susitikimas. Iniciatyva būna visaip. Pykčių tarp jų nėra. Pas tėtį L. N. esa buvęs. Jis gyvena su I.. I. jam visai nieko gero. I. jam nepatinka, esa vieną kartą buvęs pas juos. Kaip žmogus I. nepatiko. Kovo mėnesį per gimtadienį ar gavo ką iš tėvo, tai neatsimena. Namie visko pakanka būtiniems daiktams, kompiuterį tai gal tėtis pirko, 4-5 metų senumo kompiuteris. Sesė mokosi, ką tėtis jai perka - nežino, nėra matęs, kad jai kažką nupirktų. Jie automobilio neturi, tėvas anksčiau turėjo. Nejaučia nuoskaudų, kad tėvas su I. L. gyvena. Normalu, kad skiriasi, kaip buvo taip.

Liudytoja R. Ž. teisme apklausiama parodė, kad kaltinamąjį L. N. pažįsta, jis pirmo jos vaiko tėvas. Nebuvo susituokę, tik gyveno kartu, vaikui pavardę suteikė, tam vaikui 20 metų. Kaip pradėjo draugauti, kai pastojo, tai gimė vaikas 1996-10-10, trumpai gyveno. Kas liečia vaiką, tik dėl to bendrauja. Bendro ūkio neveda, kartu negyvena, bendrauja kaip pažįstami. Nesa priešai, santykiai nei geri, nei blogi. Įsiskolinimą turi dėl alimentų, kiek gali tiek moka. Apie N. skolas žino tiek, kad jis skolingas liudytojai, o kai N. dirbo, tai susitarė, kad antstoliams nepaduos ir susitarė, kad kai galės - tai mokės. Negali pasakyti, kad jis vengia tos atsakomybės. Kiek žino, pas jį santuokoje du vaikai. Skambino jam ir sakė, kad reik vaikui batų, ar turi prisimesti pinigų. Jis pats prastai gyvena. Kai turi, tai duoda pinigų. Kad turi pinigų, tai žinau kada jam būna atlyginimas, jie abu pasišneka, jis nemeluoja. Kiek jai skolingas, tai tik tiek, kiek dėl sūnaus išlaikymo. L. N. ir jo sūnaus santykiai tokie, kad susitikę pasisveikina, vaikas pripratęs prie patėvio. Gatvėje susitikę pasisveikina. Turi jie vienas kito telefonus. Kažko įspūdingo ar nupirkęs nėra. Įspūdingų sumų nedovanojo sūnui. Būdavo, duoda litais 50 litų jo reikmėms ir alimentus mokėjo. O kad jis turėtų pinigų, tai abejoja. Su L. N. moterimis, tai su A. N. nebendrauja, o su I. bendrauja, ji jo sugyventinė - I. L.. Buvo su I. porą kartų kavos išgerti. Šių metų rugpjūtį. Nėra dideli santykiai su I., tik dėl alimentų bendrauja. Į skyrybų procesą kartu važiavo kaip trečiasis asmuo. Gal kvietė, kad vaikas bendras. Santykiai su I. nedažni.. Pasiskambina. Jai dėl L. N. kreditų neteko imti. Apie pinigus, tai kreditus, kai su A. ėmė, tai ji girdėjo šitą. O kad L. N. įtariamas, tai irgi girdėjo. I. pasakė, kad jis teisiamas už kunigo vagystę, jai buvo keista, nes jis ne toks žmogus. Jis vaikščiodavo su batais suplyšusiais, jos pasiturinti šeima, jis iš liudytojos nieko nėra pavogęs. N. pasitiki. Abejoja, ar jis galėjo paimti. Apie tai ir jis pats pasakojo, ji siūlė advokatą pasiimti. I. gal jai apie šitą įvykį pasakojo. Kai pas juo gerai, tai jie liudytojai nepaskambina, kai susipyksta - tada paskambina. Ji žmogus, tai bendrauja su žmogumi. Materialinė padėtis jos gera, neturi nepritekliaus. Sūnus, tai jis pats užsidirba, kas jam reikia nusiperka, maisto jam nereikia pirkti. Apie kreditus ir skolas žino. Daug kreditų pasiėmęs N., kai su A.gyveno. Su I. mašiną kartu pasiėmė. Tuos kreditus ir I., ir jisai moka. Be kreditų kam dar skolingas, tai Ievai skolingas, kiek girdėjau. Iš pažįstamų ar kam skolingas, to negali pasakyti. L. N. materialiai nepadeda, turi vaikus ir turi į ką investuoti. Ar L. N. teistas, tai nežino, dėl kreditų nebent, nes ėmė kartu su žmona, ir nori jam uždėti visas paskolas, o jis su viskuo sutinkantis. Su uošviais turbūt neatsiskaitęs. Skyrybų atveju turėjo padalinti skolas. Nemaža suma, tai apie 15 kreditų paimta, su A. turi dalintis. L. N. su žmona kartu ėmė kreditus. Kaip jis paims uošvio kodus, nes žmona žinojo viską. Su tuo verslu tėvo girdėjo, kad jis dalininkas ar kas buvo, laidojimu užsiminėjo, su laidojimo paslaugom užsiėmė. Dabar turėjo laidotuves, tai N. patarė, kur, ką susipirkit. N. dabar dirbas UAB (duomenys neskelbtini), nedaug dirba, gal pora savaičių. Anksčiau troleibusų parke dirbo. Išgėrė alkoholio, pasiėmė biuletenį, tai liudytoja ir pasakė darbovietei, kad geria N.. Į darbovietę skambino, nes N. jai turėjo duoti 70 €, o nedavė – pragėrė, tai ir paskambino, ir pasakė. Neturi ko apšnekėti ant jo. Turiu jo skolų raštelį. Raštelį prieš metus ar puse pasirašė. 1990-1996 m. nuo alimentų buvo nuimtas. Ne dėl 70 €, o kas mėnesį pasirašė, kad mokės po 70 €, nes raštelis už tuos visu metus yra skola 4000 €. Tai vieną mėnesį gavo 70 €. Jis žadėjo duoti, o po to užgėrė. Nepastebėjo, kad jis praturtėjo, nes jis būtų davęs jai pinigų. Jie į savaitę vieną kartą pasiskambina ir bendrauja. Sūnui neduoda šiuo metu pinigų.

Liudytoja B. N. teisme parodė, kad L. N. yra jos tėtis. Sutinka duoti parodymus. Santykiai geri su L. N.. Negyvena su juo. Piktumo nelabai turi. Tėtis jos galima sakyti neremia finansiškai. Gyvenu su mama ir mama išlaiko. Tėtis prie išlaikymo ar prisideda, tai jai nepriteisti alimentai, o broliui kažkiek moka. Tėtis su ja susitikti ir bendrauti nori. Telefoną turi ir numerį tėvo turi. Telefonais bendrauja kiekvieną dieną. Skambina tėtis labiau. Per gimtadienį, tai pasveikina ir telefonu, ir realybėje. Dovanų gauna, tai gėlių kokių. Per metus ar kažko įspūdingo gavo, tai neatsimena. Grynųjų retai kada duoda. Į savaitę kartą duoda 2-3 €. 2016-04-24 buvo 18 metų ir nieko negavo dovanų nuo tėčio, pasveikino tik žodžiu. Mamai mokėjo alimentus iki pilnametystės. Su mama išsiskyrė, toks kažkoks jaučiasi, bet didelio pykčio neturi. Su tėvu bendrauti rodo iniciatyvą, skambina jam.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriais nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, atitinkančios ir ikiteisminio tyrimo metu tapačiai fksuotai protokolais įrašų peržiūrai.

E. J. 2015-08-28 pareiškiu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad 2015-08-28 tarp 15.31 val. ir 16.50 val. iš degalinės "(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini), Kaune, tualeto patalpos pagrobta jo rankinė su 9500 eurų ir jo asmens tapatybės kortele. (t.1, b.l.1-2).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad E. J. patvirtino savo parodymus. (t.1, b.l.39-45).

2015-08-29 Kauno AVPK KTVNVRS tyrėjo A. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad peržiūrėjęs degalinės vaizdo įrašus nustatė : 2015-08-28 apie 16.01 į tualeto patalpą įeina vyriškis, kuris apie 16.02 val. išeina, galimai kažką laikydamas rankose ir įsikišdamas į savo rankinę. Šis asmuo - pirmas įėjęs į tualeto patalpą po E. J., asmuo išeina iš degalinės, sėda į automobilį Opel Zafira valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiuo automobiliu naudojasi L. N., kuris atvykęs paaiškino buvęs tualete apie 16val., tačiau piniginės nematęs. (t.1, b.l. 66).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad 2015-08-29 apžiūrėtas L. N. mobiliojo ryšio telefonas ALCATEL ONE TOUCH, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), peržiūrėjus įeinančius ir išeinančius sujungimus padaryta išvada, kad registras galimai ištrintas, nes jokios informacijos nebuvo. (t.1, b.l.79-83).

Kauno probacijos skyrius informacija nustatyta, kad L. N. probacijos tarnyboje lankėsi 2015-08-28 15.25 val. (t.1, b.l. 103).

L. N. gyvenamojoje vietoje kratos metu nustatyta, kad paimtos juodos spalvos vyriškos kelnės, tamsiai mėlynos spalvos marškinėliai, juodos spalvos vyriškas rankinukas, juodos spalvos perlenkiama dermantininė piniginė. (t.1, b.l.113-116), mėlyni sportiniai marškiniai, juodos kelnės, vyriškas rankinukas grąžinti pasirašytinai L. N.. (t.1, b.l. 118-119).

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinės ( Kaunas, (duomenys neskelbtini)) vadovas J. B. pateikė degalinės vaizdo fiksavimo kamerų 2015-08-28 įrašus nuo 15.15 val. iki 17.00 val.. (t.1, b.l.122-123). Šių įrašų apžiūros protokolu nustatyta, kad 15.37 E. J. išeina iš degalinės kalbėdamas telefonu, 15.37 nuvažiuoja, visą laiką kalba telefonu., 15.57 prie kolonėlės sustoja automobilis Opel Zafira valst.Nr. (duomenys neskelbtini), išlipęs L. N. pilasi kurą, 16.01 eina į degalinės pastatą, 16.06 išeina žiūrėdamas į savo rankinės turinį, prie savo automobilio kažką iš rankinės dedasi į kišenę, 16.07 nuvažiuoja nuo kolonėlės, 16.07 sustoja prie siurblio, 16.08 kažką išmeta i šiukšlių dėžę prie dujų kolonėlės, 16.26 nuvažiuoja nuo siurblio. . Kamera 12 užfiksuotas degalinės prekybos salės vaizdas : 15.33 įėjęs E. J. iš karto eina prie kasos, rankose laiko kosmetinę, ją prasega ir iš maišelio išima pinigus, kosmetinę laiko po pažastimi, skaičiuoja pinigus, paduoda pardavėjai, 15.35 eina kink tualeto, išeina 15.37 kalbėdamas telefonu, 16.01 į degalinę įeina L. N. ir nuo durų eina tiesiai į tualetą, tai pirmas po E. J. į tualetą užėjęs asmuo, 16.02 L. N. iš tualeto išeina, kažką laiko rankose ir dedasi į savo rankinę, 16.05 susimoka kasoje, 16.06 išeina į lauką, nueidamas nuo durų žiūri į savo rankinės turinį. (t.1, b.l. 123-132).

Gautais dokumentais nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas J. B. pateikė degalinės patalpų plano kopiją, (t.1, b.l. 133-134), ją apžiūrėjus nustatyta, kad tualeto patalpa plane pažymėta ,,1-10“, jos plotas 3,81 m², sienos priešais tualeto duris ilgis- 2,14 m, sienos, prie kurios yra rankšluostinė- 1,78 m. (t.1, b.l. 135-137).

Gauta telekomunikacijų ryšių medžiaga nustatyta, kad išanalizavus E. J., L. N., L. M., I. L. įvykio metu naudotų MRT abonentų įeinančius ir išeinančius sujungimus, SMS žinutes nuo 2015-08-27 iki 2015-08-30, E. J. ir L. N. tarpusavyje nekontaktavo, L. N. būnant degalinėje, I. L. abonetas kontaktavo su L. M. abonentu. (t.1, b.l.150-185, t.2, b.l.1-29).

Nustatyta, kad atlikus mikrodalelių tyrimą, gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1850(15), 11-2252(15), kad ant tirti pateiktos kratos metu L. N. gyvenamojoje vietoje paimtos piniginės rasta pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su tirti pateiktų E. J. marškinėlių pluoštais. (t.2, b.l.33-39).

Specialisto apklausa nustatyta, kad mikrodalelių tyrimą atlikusi specialistė D. V. paaiškino, jog išvadoje konstatuota, jog ant piniginės rasti du pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai vienodi su E. J. marškinėlių pluoštais. Terminas ,,vienodas“ apibrėžia tam tikrą pluoštų, pasižyminčių vienodais požymiais, grupę, kuri, atsižvelgiant į pluoštų paplitimą, technologinius požymius ir pan. gali būti didesnė ar mažesnė. Pluoštų vienodumas vertinamas kaip tikimybė, kad rasti pluoštai yra iš tirti pateikto tekstilės gaminio (šiuo atveju- iš E. J. marškinėlių). Specialisto išvadoje nurodoma, kad pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra paplitę, t. y. iš tokių pluoštų gaminami ir kiti tekstilės gaminiai. Negalima nustatyti, ar ant piniginės rasti pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra iš E. J. marškinėlių ar iš kito tekstilės gaminio, kurio pluoštinę sudėtį sudaro tokie patys pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai. Pluoštai iš tekstilės gaminių atsiskiria ir patenka ant kito objekto paviršiaus dėl tiesioginio objektų sąlyčio ( pvz. susiliečiant drabužiams, ar kitiems tekstilės gaminiams) ir dėl intensyvaus tiesioginio sąlyčio (pvz. grumiantis). Taip pat pluoštai iš vieno objekto (tekstilės gaminio, pvz. marškinėlių) gali patekti ant kito objekto paviršiaus ir dėl netiesioginio kontakto, t. y. per tarpinius objektus. Pagal nurodytas įvykio aplinkybes (degalinės kameros užfiksuotą vaizdą) L. N. gyvenamoje vietoje paimtos piniginės tiesioginio kontakto su E. J. marškinėliais nebuvo. Pilkai mėlynos spalvos pluoštai, kurie yra vienodi su E. J. marškinėlių pluoštais, ant L. N. gyvenamoje vietoje paimtos piniginės galėjo atsirasti netiesioginio kontakto metu, t. y. per tarpinius objektus. Pavyzdžiui, galima modeliuoti tokią situaciją: pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai iš E. J. marškinėlių patenka ant jo kosmetinės, kontaktuojant šiems objektams. Jeigu L. N. paima piniginę su ant jos esančiais pilkai mėlynos spalvos pluoštais ir įsideda į savo rankinę, kosmetinės tiesioginio kontakto su L. N. pinigine metu ar netiesioginio kontakto (per rankinę) metu pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai nuo kosmetinės paviršiaus gali persinešti ant L. N. piniginės. (t.2, b.l.47-49).

Kauno Arkivyskupijos kurija pateikta pažyma Nr. 210 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) parapijos yra savarankiški juridiniai asmenys. 2015-01-01 dienai minimose parapijose buvo grynųjų pinigų likučiai: (duomenys neskelbtini) parapijos- 8120,60 Lt (2351,80€), (duomenys neskelbtini) parapijos – 14754,82 Lt (4273,29 €), (duomenys neskelbtini) parapijos – 3980,37 Lt, (1152,78€). ( t.2, b.l.58-61).

Kauno Arkivyskupijos kurija įgaliojo E. J. atstovauti (duomenys neskelbtini)parapijas. (t.2, b.l.63-64).

Įvykio vietos, esančios degalinėje (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad nieko nerasta, niekas nepaimta. Bendro naudojimo patalpa ir kiemas stebima vaizdo fiksavimo kameromis. Sudarytas įvykio vietos planas – schema, įvykio vieta nufotografuota. (t.1, b.l.2, 6-18).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kaltinimas L. N. pasitvirtino, o būtent, kad L. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė tualeto patalpoje ant rankšluostinės be priežiūros paliktą E. J. priklausančią tamsiai pilkos spalvos tekstilinę kosmetinę, kurioje buvo E. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, Krakių parapijai priklausantys 5505,66 eurai, Gudžiūnų parapijai priklausantys 1705 eurai ir Pajieslio parapijai priklausantys 2683,01 eurai įvairiomis kupiūromis, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) parapijoms bendrą 9893,67 eurų turtinę žalą. Tokios išvados prieita teisme išklausius nukentėjusiojo bei liudytojų, paties kaltinamojo parodymus, įvertinus byloje esančius protokolus, specialisto išvadą, bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis L. N. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. L. N. kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestina. Pastebėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo liudytojais apklausta jiems sutikus duoti parodymus itin daug artimais arba giminystės ryšiais su kaltinamuoju susijusių asmenų: liudytoja A. N. – buvusi kaltimamojo žmona, kuri kartu su L. N. turi du bendrus vaikus; liudytoja R. Ž. – buvusi sugyventinė, kuri kartu su L. N. turi vieną vaiką; liudytoja I. L. – paskutinė buvusi sugyventinė, kuri kartu su L. N. turi vieną vaiką; kaltinamojo sūnus M. N. ir kaltinamiojo duktė B. N.. Visų šių paminėtų liudytojų parodymai, atsižvelgus į jų aptartus tarpusavio ryšius bei santykius, vertintini tik tiek, kiek juos patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Iš esmės pats kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, neneigė, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo nurodomoje degalinėje, tačiau jis kategoriškai neigė svetimo turto pagrobimo faktą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo apklaustas ne vieną kartą, tačiau jo parodymai vis keitėsi, tas pat pasakytina ir apie kaltinamojo teisme duotus parodymus, kur jis dėjosi neatsimenantis visų tų aplinkybių, kurios buvo itin reikšmingos, tačiau galėjo puikiai detalizuoti bereikšmes smulkmenas. Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje L. N. nurodė, kad degalinėje į jokias patalpas, įskaitant ir tualetą, užėjęs nebuvo. Pastebėtina, kad kaip tik šios apklausos metu kaltinamasisi dar nežinojo, kad yra užfikuostas degalinės patalpų bei teritorijos vaizdo įrašas ir su juo nebuvo supažindintas. Vėliau gi apklausiamas L. N. jau nebeprisiminė, ar apsilankęs degalinėje buvo užėjęs ir į tualetą, kadangi degalinėje buvo du kartus. Dar paskesnėje apklausoje, jau kuomet kaltinamasis susipažino su vaizdo įrašais, jis jau parodė, kad degalinėje neprisimena, ar prieš susimokėjimą, ar po to buvo užėjęs į tualetą degalinės viduje, ten tik nusišlapino, net rankų nesiplovė, nes planavo siurbti automobilį. Tualete jokios piniginės, rankinuko, kosmetinės nematė, nerado ir nepaėmė. O teisme L. N. jau aiškino, kad įėjus į egalinę, jos viduje prie kasos buvo daug žmonių, todėl pirmiausia ėjo į tualetą, ten buvo labai trumpai, net rankų nesiplovė, jokios kosmetinės-piniginės nematė ir pinigų neėmė. Taigi, kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, jie pamažu keitėsi dėl esminių aplinkybių, pradedant neigimu dėl tokio veiksmo kaip ėjimas į tualeto patalpą degalinėje, kas L. N. esant nekaltam, kaip kad jis teigia, teismui sukelia tik abejonių, dėl kokių realių priežasčių nekaltu būdamas asmuo, kaip nurodo L. N., gali kategoriškai neigti patį faktą dėl buvimą tualete. Pažymetina ir tai, kad L. N. nurodomas susitikimas su sūnumi M. N. taip pat kelia abejonių, kadangi teisme apklausiamas M. N. nesugebėjo tiksliai įvardinti nei vienos kitos konkrečios datos, kada buvo susitikęs su tėvu, išskyrus įvykio dieną. Be to, kaip seka iš A. N. parodymų, būtent su sūnumi kaltinamasis matosi itin retai ir jam pinigų neduoda, nes santykiai gana prasti, o su dukra B. N. kaltinamojo santykiai geresni, nes ji kartais pažiūri jo ir I. L. vaikus, už ką jai I. L. duoda pinigų. B. N. patvirtino, kad tėvas kartauis duoda pinigų, bet labai retai, itin mažomis sumomis – po kelis eurus. A. N. teigimu, L. N. skolindavosi iš smulkiųjų kreditų, tačiau paskutiniu metu, net ir pasiėmę kreditus, pinigų vis tiek neturėjo, o už jį skolas pagal kreditus dar dabar moka. Buvusi sugyventinė R. Ž. parodė, kad turi skolos raštelį, pasirašiusi su L. N. dėl vaiko išlaikymo. Prisipažino, kad tai ji troleibusų parkui paskambino ir pasakė, kad L. N. neserga, o į darbą neina, nes vartoja alkoholį, dėl ko L. N. buvo atleistas iš darbo troleibusų parke. Būtent iš šios kaltinamojo buvusios darbovietės apklausta liudytoja L. A. kaip liudytoja atsirado tik teisme, ji labai detaliai patvirtino kaltinamojo keliamą versiją dėl vagystės iki tokių smulkmenų, jog L. N. tualete nusišlapinęs nenusiplovė rankų, tačiau paprašius jos papasakoti tapačiai detaliai dar kokį nors įvykį iš kaltinamojo gyvenimo, to padaryti ši liudytoja negalėjo, tad teismas jos parodymus laiko neobjektyviais. Paskutinioji sugyventinė I. L. nurodė, kad šiuo metu kartu nebegyvena, L. N. pinigų neturi, jo prašoma buvo paėmusi ne vieną kreditą, kurį dabar už L. N. moka, net ir paėmęs kreditą, L. N. neturėdavo pinigų. Išklausius liudytojų M. N., B. N., R. Ž., I. L., A. N. parodymų, susidaro įspūdis, jog visos L. N. buvusios moterys bei vaikai savo parodymais mėgina kaltinamajam padėti užsitikrinti alibi dėl jo buvimo atitinkamose vietose bei pinigų neturėjimo, tačiau teismas įvertindamas tokius jų parodymus, atsižvelgia į jau prieš tai aptartus ryšius bei faktą, jog visi šie paminėtieji asmenys, kaltinamąjį pripažinus kaltu bei jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, galutinai prarastų nors ir itin menką L. N. finansinę paramą bei galimybę iš jo nors dalį išreikalauti kreditų padengimo, tad, teismo manymu, yra akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina ir tai, jog ligoninėje I. L. susitikus su L. N., pastarojo pirmi žodžiai moteriai buvo piktas klausimas – ko ji ieškojo namuose. Tą patį patvirtino ir liudytoja L. M., kad L. N. ligoninėje pakeltu tonu užsipuolė I. L., jai užduodamas paminėtą klausimą. Tiek L. M., tiek I. L. nurodė, kad patikėjusios, jog L. N. galėjo įvykdyti vagystę. Šioje vietoje pastebėtina, jog realiai nekaltas žmogus turėtų nejausti jokio diskomforto ar nerimo dėl to, ko gi jo sugyventinė galėtų ieškoti jų abiejų bendruose namuose, nebent jam iš tiesų yra ką slėpti. Liudytoja L. M., kuri tiesiai iš E. J. sužinojo apie tai, kad šis degalinėje paliko kosmetinę-piniginę su didele suma pinigų, apie tai tuojau pat perpasakojo I. L., kadangi tuo metu abi gėrė kavą. L. M. patvirtino, kad E. J. buvo itin pasimetęs ir susijaudinęs. Dėl itin didelio E. J. sumišimo, patirto streso patvrtino ir liudytoja A. T., kuri nurodė, kad po įvykio jau labai vėlyvą naktį E. J. pas ją atvažiavęs į namus detaliai papasakojo visą įvykį, buvo labai susinervinęs ir sukrėstas, kaip reikės išlaikyti senelių namus, jie ilgai apie tai kalbėjosi. A. T. teisme detaliai paaiškino dėl aukų fiksavimo bažnyčios dokumentuose, dėl apsakitos vedimo tvarkos, apskaičiuojamo balanso, išlaidų. Tiek ji, tiek liudytojas S. L. nurodė, kad E. J. yra labai rūpestingas, pareigingas, sąžiningas žmogus, neturintis polinkio išsiblaškymui, tad su savimi visada vežiojosi visą turimą didelę sumą parapijų pinigų, kadangi E. J. dar ir neapsitikėjo klebonijos saugumu dėl galimų vagysčių. O S. L. dar paaiškino ir tai, kad kaip tik jis kunigui po šios vagystės skolino pinigus senelių namams išlaikyti, o E. J. skolas sąžiningai grąžino. Be to, A. T. patvirtino, kad 2015-08-27 klebonijoje kalbėjosi su E. J., taip pat aptarė ir poreikį senelių namams nupirkti naują kieto kuro katilą, kadangi senasis nepakankamai šildė dideles patalpas. Ji pati matė, kaip E. J. paėmė visus pingus, kurie buvo klebonijos seife ir juos susidėjo į kosmetinę-piniginę, kurią įsidėjo į nešiojamo kompiuterio krepšį. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti būtent nukentėjusiojo E. J. parodymais, kurie iš esmės sutapo su A. T., S. L., L. M., iš dalies – su I. L. parodymais. Kai kurie netikslumai parodymuose laikytini neesminiais, nes iš nukentėjusiojo parodymų buvo akivaizdu, kad jis patyrė didelį stresą ne tik dėl pačios vagystės, bet ir dėl apklausų. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir vaizdo įrašuose iš degalinės užfiksuota informacija. Pažymėtina, kad kaip tik E. J., A. T., S. L., L. M. parodymai buvo nuoseklūs, vienodi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jie nesikeitė ir teisme, vieni kitus papildė, šiuos parodymus vaizdžiai iliustravo bei užtvirtino teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti įrašai iš degalinės. Pastarieji įrodymai patvirtino, kad būtent L. N. buvo pirmasis žmogus, kuris po E. J. įėjo į degalinės tualetą. Jis ištiesų ilgai šioje patalpoje neužtruko, tačiau išeidamas iš tualeto kažką laiko rankose, deda į savo rankinę degalinės prekybinės salės pradžioje. Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėta įvykio metu L. N. turėta vyriška juodos spalvos rankinė, apžiūros metu nukentėjęs vienareikšmiai nurodė, kad į ją be problemų galėjo kaltinamasis įsidėti tualeto patalpoje paliktą kosmetinę-piniginę su pinigais, kadangi pinigų pluoštas nebuvo didelis dėl stambių kupriūrų, o pati kosmetinė yra labai minkšto odos pakaitalo, lengvai sulankstona į žymiai mažesnį dydį. Kaip pats L. N. murodė, kad jis rankinėje įvykio metu jokių didelių daiktų neturė, tad teismui nekyla abejonių, kad į L. N. pateiktą apžiūrai rankinę tilpo pagrobtoji kosmetinė-piniginė su joje buvusiais pinigais. Dėl kunigo turėtoje piniginėje buvusių pinigų sumos dydžio bei pagrįstumo teismui, įvertinus tiek paties nukentėjusiojo parodymus, tiek ištirtus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijų pateiktus dokumentus bei įvertinus ir kitų liudytojų parodymus, abejonių neiškilo. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus mikrodalelių tyrimą buvo nustatyta, kad ant iš L. N. paimtos piniginės rasti pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi su E. J. vilkėtų įvykio metu marškinėlių pluoštu. Nors teisiamojo posėdžio metu ir nebuvo nustatyta, kad nukentėjęs ir kaltinamasis būtų turėję tiesioginį kontaktą, tačiau dėl mikrodalelių sutapimo L. N. pateikė dvi skirtingas versijas, t.y. jis pirma nurodė, net neįsivaizduojąs, kodėl taip sutapo mikropluoštai, o vėliau jau teigė, kad tai galėjo būti dėl jo prisilietimo prie tualeto bakelio degalinėje. Pastebėtina, kad kaip seka ir iš bylos duomenų bei liudytojų parodymų, L. N. turi itin didelius įsiskolinimus ne tik buvusioms sugyventinėms, buvusiai sutuiooktinei, bet ir ilgam sąrašui greitųjų kreditų bendrovių, tad net ir tie pagrobti 9893,67 eurai esminės įtakos L. N. materialiniai padėčiai nepadarė. Taigi, iš virš ištirtų įrodymų visumos darytina pagrįsta išvada, jog L. N. veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. degalinės tualete paimdamas ten rastą kosmetinę-piniginę su joje buvusiais 9893,67 eurais jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaryta turtinė žala (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parapijoms, ir norėjo šį turtą pasisavinti padarant visoms trims parapijoms nurodomą turtinę žalą.

BK 178 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai inter alia didelės vertės svetimo turto arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių pagrobimas.

Objektyvusis kriterijus suponuoja tai, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta, jog pagrobtas turtas yra didelės vertės, o pagrobtos vertybės turi didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Paprastai turto vertė nustatoma pagal pirkimo- pardavimo ar kitų sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei taip nustatyti turto vertės nėra galimybių ar kyla rimtų abejonių dėl taip nustatytos turto vertės teisingumo, ji nustatoma remiantis turto rinkos verte veikos padarymo metu. Kaip jau minėta, pagrobtos sumos dydis byloje yra pagrįstas bažnytiniais dokumentais, kuraisi abejoti teismas neturi pagrindo.

Pagal BK 190 str. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. 1 MGL yra lygus 37,66 eur. 250 MGL atitinka 9415 eur. Nesant jokių BK 178 str. 2 d. nurodomų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių bei pagrobtų pinigų sumai esant 9893,67 eurams, L. N. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d. teisingai bei įrodyta virš aptartų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Dėl civilinio ieškinio.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti civiliniai ieškiniai dėl vagystės metu padarytos turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) parapijai 5505,66 eurų, (duomenys neskelbtini) parapijai 1705 eurų ir (duomenys neskelbtini) parapijai 2683,01 eurų, nurodant, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parapijoms bendra padaryta 9893,67 eurų turtinė žala (3 t., b.l. 26-108, 2 t. b.l. 57-73, 78-103). Kadangi kaltinamajam inkriminuojamo straipsnio kvalifikacijai lemiamos reikšmės turi pagrobto turto vertė, o teismas šiuo klausimu pasisakė jau aukščiau, todėl tais pačiais motyvais pilnai tenkinami civiliniai ieškiniai, iš kaltinamojo L. N. priteisiant civilinių ieškovo (duomenys neskelbtini)parapijos naudai 5505,66 eurus, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini)parapijos naudai 2683,01 eurus ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) parapijos naudai 1705 eurus (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Dėl bausmės skyrimo.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę L. N., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltinamojo asmenybę. L. N. teistas, administracine tvarka nebaustas (nuobaudos negalioja, (t.2, b.l. 144); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t.2, b.l. 108); Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t.2, b.l. 110). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 3 d. - priskiriama prie sunkių nusikaltimų, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui (tik laisvės atėmimas iki 8 metų). BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 str. ir 54 str. 3 d., tačiau šioje baudžiamojoje byloje teismas nenustatė jokių išimčių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė, nei BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė. Tačiau atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, L. N. skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė, nei nustatytas vidurkis. Bylos duomenimis, 2015-12-07 L. N. sulaikytas LR BPK 140str. tvarka (t.2, b.l. 146-147), 2015-12-08 iš sulaikymo paleistas (t.2, b.l. 176), tad šis laikas įskaitytinas į bausmės trukmę (BK 66 str.).

Be neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nustatyta ir tai, kad kaltinamasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, kurių, jį pasiuntus realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, L. N. negalėtų vykdyti. Be to, jis turi nepilnamečių vaikų, kurių išlaikymas yra iš L. N. priteistas, su vaikais palaiko ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai L. N. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. N. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netektų darbo, negalėtų padėti vykdyti finansinių įsipareigojimų, prarastų ryšį su vaikais, prarastų darbą, būtų užkirsta galimybė išmokėti priteistinus civilinius ieškinius. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad L. N. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareiga, šiuo konkrečiu atveju L. N. skirtina ne viena tarpusavyje suderinta pareiga.

L. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

- piniginė, vyriški polo marškinėliai, mikrodalelės, nurinktos lipniomis juostomis nuo tyrimui pateiktų daiktų, nuokritos nuo rankinuko, saugomos UAB „Aleksoto prekyba“ (2 t., b.l. 41-42), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

- visos kompaktinės plokštelės (CD) su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmė trukmę įskaityti L. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-07 iki 2015-12-08 (BK 66 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant L. N.:

1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) dirbti arba registruotis darbo biržoje.

L. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

(duomenys neskelbtini)parapijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir šio civilinio ieškovo naudai iš L. N. priteisti 2683, 01 € nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

(duomenys neskelbtini) parapijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir šio civilinio ieškovo naudai iš L. N. priteisti 1705 € nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

(duomenys neskelbtini) parapijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir šio civilinio ieškovo naudai iš L. N. priteisti 5505,66 € nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

- piniginę, vyriškus polo marškinėlius, mikrodaleles, nurinktas lipniomis juostomis nuo tyrimui pateiktų daiktų, nuokritoa nuo rankinuko, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- visas kompaktines plokšteles (CD) su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.