Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, Neringai Dargytei, Gretai Sankūnei, Beatai Rutkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. rugsėjo 30 d., 15.57 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) pr. važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėją kirto degant pėsčiųjų atžvilgiu raudonam šviesoforo signalui, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinis bamperis). Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 43, 44, 73.11 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog iš avarijos nieko nepamena, liudytojai pasakojo ir tyrėja sakė, kad ji pirma bėgo, o paskui pristabdė. Ji tikrai nenorėjo bėgti degant raudonai šviesai. Norėjo pristabdyti. Nieko nepamena, jai buvo galvos sutrenkimas. Apskritai neatsimena tos dienos. Po įvykio jai nustatyta kelio chemartozė, galvos sutrikimas, pirštų lūžimas.

A. S. įstatyminė atstovė N. S. paaiškino, kad jos dukra gailisi, kad ėjo degant raudonai šviesai. Ji nenorėjo kirsti kelio, vaikinas ją patraukė už rankos. Dėl automobilio apgadinimų kalta ne vien jos dukra. Vairuotojas taip pat padarė nusižengimą, jis važiavo dideliu greičiu – 79 km/h, kai leistinas greitis 50 km/h. Iš jų draudimas reikalauja kompensacijos už visus apgadinimus – 1500 eurų. Supranta, kad dėl bamperio priekinės kairės pusės gedimų.

Liudytoja I. G. apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad prisimena tyrimą dėl A. S.. Specialistės paaiškinimas patvirtina buvus kontaktą pėsčiosios ir automobilio, mano, kad tai ateityje turėtų įtakos nagrinėjant bylą civiline tvarka. Kodekse pažymėta, kad administraciniam pažeidimui pakanka konstatuoti, jog sugadinta transporto priemonė, nereikalaujama nurodyti konkrečių sugadinimų. Administracinėje byloje neįtraukė, kuri automobilio vieta sugadinta, o kad priekinis bamperis parašyta, tai – patikslinimas. Negalima būtų teigti, kad tiksliai nustatytas apgadinimas, nes vartojamas specialistės terminas „tikėtina“. Surašė bendrą protokolą, kad apgadinta transporto priemonė. Automobilis buvo apgadintas dėl kontakto su dviem pėsčiaisiais, reikėtų išskirti kiekvieno pėsčiojo kontaktą, dėl to buvo apklausiamas ekspertas.

Specialistė J. M.-Č. apklausta teisme parodė, kad turi su savimi išvadą (b.l. 57). Ta antroji išvada buvo padaryta pirmosios išvados, t.y. 2016 m. išvados duomenimis, kadangi medicininių dokumentų nebuvo, buvo tik jos surašytas medicininių dokumentų apžiūros protokolas. Tyrėja buvo iškėlusi klausimą į kurią kūno dalį galėjo būti pirminis smūgis ir papildomai pateikė vaizdo medžiagą. Ne kartą peržiūrėjus tą vaizdo medžiagą, suderinus tą filmuotą medžiagą, t.y. stabdant ją kelis kartus, kad įsitikintume, ar iš tikrųjų taip galėjo būti, suderinus su sužalojimais, aprašytais 2016 m. išvadoje, buvo pateiktas tikėtinas atsakymas, kad galimai galėjo būti pirminis smūgis į kelio sritį. Tą nustatėme pagal sužalojimo lokalizaciją ir asmens judėjimo kryptį bei automobilio santykį su juo. Vaizdo įraše matosi, kad per kelią bėga du žmonės, iš kurių vienas nuslysta automobilio šonu kliudant priekinį veidrodėlį, o kitas atsiduria ties priekiniu bamperiu ir griūna ant žemės. Tai buvo mergaitė ir berniukas. Tikrai ilgai žiūrėjome tą vaizdo įrašą, bet išvada yra tikėtina, negalime tikrai pasakyti, kad į kelį, bet kad pagal sužalojimo lokalizaciją, tai pirminis smūgis atitiktų bamperio vietą į kelio sąnarį. Jei reiktų tiksliai atsakyti, tai reiktų automobilio matmenų, atlikti asmens matavimus, koks aukštis yra bamperio ir kelio bei kt.

ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, jeigu dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, keliai ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas.

Kelių eismo taisyklių 43 punkte įtvirtinta, jog vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais, tuo tarpu 44 Taisyklių punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. 73.11. punkte aiškiai apibrėžta, jog raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus įstatymų nustatyta tvarka, sprendžia, jog A. S. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta. Nors pati A. S. tiek tyrimo metu, tiek apklausiama teisme, teigė aktualių įvykio aplinkybių neprisimenanti dėl patirtos traumos, ištikusio šoko, jos kaltę padarius ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Iš A. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės bei A. S. paaiškinimas, kad ji gailisi. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, kad 2016-09-30 Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46343-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje pagal gautus duomenis, kad 2016-09-30, apie 15.50 val., Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje T. M., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė (duomenys neskelbtini) pr. važiuojamąją dalį kirtusius du pėsčiuosius, A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei kitą asmenį, kuris nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė, o A. S. dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į ligoninę. 2017-12-28 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro L. G. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Iš atlikto tyrimo metu įtariamuoju apklausto T. M. parodymų matyti, kad 2016-09-30, apie 15.50 val., jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) prospekto antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš toli matė, kad sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve jo atžvilgiu dega žalias šviesoforo signalas. Artėdamas prie minėtos sankryžos pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, nes iškart už sankryžos ketino sukti į degalinę. Taip besirikiuojant, esant įsitikinimui, kad pirmoje eismo juostoje automobilių nėra, jis netikėtai pamatė iš už jo važiavimo krypties trečia eismo juosta važiavusių automobilių greitu tempu išbėgant pėsčiuosius. Pėstieji, t. y. vaikinas ir mergina, bėgdami judėjo pėsčiųjų perėjos ribose, iki kurios jam pačiam buvo likę važiuoti apie 10 metrų atstumą. Pėsčiuosius pastebėjo tik tuo metu, kai jie prabėgo pro trečioje eismo juostoje važiavusio automobilio priekį, t.y. maždaug ties antrą ir trečią eismo juostas skiriančia linija. Pastebėti juos anksčiau kliudė trečioje eismo juostoje buvę automobiliai. Tuo metu jis dar nebuvo pilnai persirikiavęs į pirmą eismo juostą. Pastebėjęs iš trečios eismo juostos į antrąją įbėgančius pėsčiuosius, jis kiek galėjo pasuko vairą dešiniau ir iškart stabdė vairuojamą automobilį. Nepavykus išvengti partrenkimo abu pėsčiuosius kliudė kaire vairuojamo automobilio puse, ties priekiniu statramsčiu. Siekdamas išvengti pėsčiųjų partrenkimo, stabdydamas automobilį suko vairą į dešinę, nes suvokė, kad atstumas tarp jo automobilio ir pastebėtų pėsčiųjų labai mažas, dėl ko jis nespės prieš juos sustoti. Buvusioje eismo situacijoje, kai jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas, o jo važiavimo krypties trečia eismo juosta taip pat važiavo automobiliai, jis nesitikėjo iš kairės pusės pasirodant pėstiesiems, nesitikėjo, kad jie gali bėgti tarp judančių automobilių. Tyrimo metu apklaustas liudytojas S. P. parodė, kad 2016-09-30, apie 15.55 val., Vilniuje, vairuojamu dviračiu (duomenys neskelbtini) prospekto šaligatviu atvažiavo iki reguliuojamos (duomenys neskelbtini) prospekto – (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, kurioje esančia perėja norėjo pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) prospekto pusę, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu abiejų (duomenys neskelbtini) prospekto krypčių eismo pusėse pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas. Matė, priešingoje (duomenys neskelbtini) prospekto pusėje nei jis prie važiuojamosios dalies ties perėja atėjo vaikinas ir mergina. Nors tuo metu jiems, kaip ir jam, degė raudonas šviesoforo signalas, pėstieji pradėjo perėja bėgti per važiuojamąją dalį. Priešingos krypties eismo pusės viduryje žiūrint iš jo pusės, mergina pradėjo stabdyti judėjimo greitį, tačiau vaikinui už rankos patraukus ją kartu su savimi, ji toliau bėgo kartu su vaikinu tempiama už rankos. Tuo metu nuo miesto centro pusės (duomenys neskelbtini) prospektu link sankryžos važiuojančiam transportui degė žalias šviesoforo signalas, o netrukus užsidegė ir papildoma žalia sekcija sankryžoje sukantiems į kairę, t.y. (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu arti sankryžos nuo miesto centro pusės tiesiai per sankryžą važiavusių transporto priemonių nebuvo, tuo tarpu prieš tai stovėjusios transporto priemonės, kurių vairuotojai, sankryžoje ketino sukti į kairę, t.y. į (duomenys neskelbtini) gatvę, pajudėjo iš vietos. Per tą laiką vaikinas su mergina jau buvo pribėgę priešingos krypties eismo puses skiriančią saugumo salelę. Pirmajam automobiliui, kurio vairuotojas ketino sankryžoje sukti į kairę, t.y. į (duomenys neskelbtini) g., jau kirtus jo kelyje buvusią prieš važiuojamųjų dalių sankirtą esančią perėją, pėstieji nesustodami nuo saugumo salelės įbėgo į (duomenys neskelbtini) prospekto eismo pusę, skirtą važiuoti nuo miesto centro pusės. Jie įbėgo į važiuojamąją dalį perėjoje tarpe tarp minėto jau perėją kirtusio automobilio galinės dalies ir prie perėjos dar artėjusio automobilio priekinės dalies. Pėstieji tarpu tarp judančių automobilių greitai prabėgo minėtos eismo krypties kraštinę trečiąją eismo juostą ir išbėgo į antrąją eismo juostą, kuria tuo metu kaip tik prie sankryžos nuo miesto centro pusės artėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Minėto automobilio važiavimo greitis buvo apie 70 km/h. Pėstiesiems išbėgus iš už važiuojančių automobilių, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas dar bandė nusukti dešiniau, tačiau kadangi pėstieji toliau greitai bėgo, jie šio automobilio buvo partrenkti. Pagrindinis smūgis teko vaikinui, nes jis bėgdamas buvo labiau priekyje nei mergina. Jis buvo kliudytas priekiniu kairiuoju automobilio sparnu ir šoniniu kairės veidrodėliu. Mergina taip pat buvo parblokšta. Skirtingai nei vaikinas, ji nukrito šalia perėjos. Vaikinas buvo nublokštas toliau, už kokių 15 metrų nuo perėjos. Partrenkimo momentu pėstieji buvo ties linija, skiriančia pirmą ir antrą eismo juostas. Aplinkybę, jog mergina ir vaikinas važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėją kirto degant draudžiamam – raudonam, šviesoforo signalui, patvirtino ir tyrimo metu apklaustas liudytojas I. D., taip pat E. P., papildomai paaiškinęs, jog paskutiniu momentu vaikinas dar stūmė nuo savęs merginą, po ko iškart įvyko kontaktas su automobiliu. Tyrimo metu nustatyta, kad A. S. įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. A. S. kaltei padarius aptariamą pažeidimą pagrįsti reikšminga ir kita bylos medžiaga: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad eismo įvykio metu T. M. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas - T. M., techninė apžiūra atlikta; civilinės atsakomybės privalomuoju draustas draudimo bendrovėje UADB „Compensa Vienna Insurance Group“), buvo apgadintas, t.y. buvo nulaužtas šoninis kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, taip pat buvo apgadinti (įlenkimai/deformacijos/įbrėžimai) priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis (jo kairys kraštas) ir priekinis bamperis (jo kairė pusė); iš Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ išreikalauto vaizdo stebėjimo įrangos (kameros) nufilmuoto vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame, peržiūrėjus vaizdo įrašą, užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės, tame tarpe ir tai, jog T. M. vairuojamas lengvasis automobilis savo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje kairiuoju šonu (jo priekine dalimi) kontaktuoja su pėsčiaisiais, kurie smūgio metu parbloškiami; Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pateiktos (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje įrengtų šviesoforų veikimo istorijos (darbo režimo išklotinės) duomenų analizė, kuria nustatyta kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje transporto eismui (duomenys neskelbtini) prospektu nuo miesto centro pusės, t.y. nuo žiedinės sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr. pusės, galioja 1-a šviesoforo signalinė grupė. Ta pačia kryptimi link sankryžos važiuojančiam ir sankryžoje sukančiam į kairę, t.y. į (duomenys neskelbtini) gatvę, transportui galioja 2-a signalinė grupė. Pėsčiųjų, kertančių (duomenys neskelbtini) prospekto važiuojamąją dalį prieš važiuojamųjų dalių sankirtą (žiūrint aptariama kryptimi nuo žiedinės sankryžos pusės) esančia pėsčiųjų perėja (t. y. perėja, kurioje buvo partrenkti pėstieji) eismui atitinkamai galioja 23/24-a ir 21/22-a signalinės grupės (priklausomai nuo to, kurios kryties eismo pusė iki saugumo salelės kertama). Nustatyta, kad 15 val. 54 min. 24 sek., t.y. pėsčiųjų partrenkimo momentu, 1-ai signalinei grupei (kuri reguliavo eismą įtariamojo T. M. važiavimo kryptimi) ir 2-ai signalinei grupei (kuri reguliavo eismą liudytojo I. D. važiavimo kryptimi) degė žalias šviesoforo signalas. Tuo metu 23/24-ai ir 21/22-ai signalinėms grupėms (kurios reguliavo pėsčiųjų eismą perėja, kuria judėjo pėstieji, kurie vėliau buvo partrenkti) degė raudonas šviesoforo signalas; 2018 m. sausio 11 d. specialistės J. M. – Č. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad susipažinus su A. S. medicininių dokumentų apžiūros protokolu bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad A. S. tikėtina pirminis smūgis buvo į dešinio kelio sritį automobilio priekine kaire puse, galimai bamperiu. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant po pirminio smūgio, kontaktuojant su kelio danga; taip pat kiti rašytiniai bylos duomenys. Aptarti įrodymai patvirtina, kad A. S., nesilaikydama KET reikalavimų, važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėją kirto degant pėsčiųjų atžvilgiu raudonam šviesoforo signalui, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis – jo priekinis bamperis. Liudytoja I. G. teisme paaiškino, kad nustatant automobilio apgadinimus, kurie padaryti dėl A. S. veikos, remtasi specialistės J. M. – Č.rašytiniu paaiškinimu. Pirmiau aptarta A. S. veika kvalifikuotina pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. S. veika buvo kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ir ATPK), 131 straipsnio 4 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalies nuostata reglamentuoja, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, perkvalifikuojant veiką pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir ANK 428 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra iš esmės tokia pati kaip ATPK 131 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies reikalavimais, A. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, nustato ir atsižvelgia į A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę – nepilnametė, neteista, mokosi, administracine tvarka bausta kartą už nešiurkštų kito pobūdžio pažeidimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pažeidėjai skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Įvertinus tai, kad A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą būdama nepilnametė, taikytina ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostata, ir skirtina bauda mažintina pusiau .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, skirti 20 (dvidešimties) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18077031229 ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.