Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnė 2006 m. sausio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. V. už tai, kad jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) metalo supirkėju, supirko netauriųjų metalų laužą, jį saugojo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pažeisdamas ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49 patvirtintos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos 18 ir 28 p. Nurodyta, kad tokiais veiksmais J. V. padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 193² straipsnyje.

Kelmės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, skyrė J. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 193² straipsnyje, padarymą 2200 litų baudą.

M. S. parodė, kad jis metalo laužo supirkimo aikštelėje iš J. V. nusipirko automobilį už 580 litų. Registracijos dokumentų negavo, J. V. paaiškino, kad reikės nuvažiuoti pas kitą automobilio savininką pasiimti dokumentus.

Policijos pareigūnė A. Keblerienė parodė, kad apklausiami A. D. ir M. S. paaiškino, jog automobilio pirkimo – pardavimo sandoriai vyko metalo laužo aikštelėje.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. J. V. veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

2. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad J. V. nuosekliai aiškino automobilio įsigijimo savo reikmėms versiją, kurią patvirtina ir už automobilį sumokėta pinigų suma – 400 litų. Už metalo laužą būtų sumokėta mažesnė suma.

3. Nupirktas automobilis buvo saugomas ne metalo laužo supirktuvės teritorijoje, bet privačioje teritorijoje esančiame angare.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 193² straipsnį, numatantį atsakomybę už netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą. Ši norma yra banketinė, nukreipianti į tvarką, patvirtintą ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 49. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. V. pažeidė Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos (toliau – Tvarka) 18 ir 28 punktus.

Tvarkos 18 punkte nustatyta pareiga metalo laužo supirkėjo paskirtiems atsakingiems asmenims laiku ir tinkamai padaryti įrašus apskaitos knygoje, įforminti dokumentus, kad juose esantys duomenys būtų tikslūs. 28 punktas reikalauja, saugant supirktą didelių gabaritų metalo gaminių laužą ir atliekas, užtikrinti galimybę nustatyti gaminio pardavėją.

Šių normų sisteminės analizės pagrindu darytina išvada, kad administracinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda, jei asmuo – metalo laužo supirkėjas arba jo įgaliotas asmuo – superka netauriųjų metalų laužą, neužfiksuoja tokio pirkimo apskaitos knygoje, ir supirkęs didelių gabaritų metalo laužą (įskaitant ir automobilį), nenurodo duomenų apie laužo pardavėją.

Akivaizdu, kad šio pažeidimo tiesioginis objektas yra netauriųjų metalų laužas. Todėl pagal minėtas teisės normas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veika turi būti nukreipta į netauriųjų metalų laužo (ar atliekų) supirkimą.

Taigi sprendžiant J. V. administracinės atsakomybės klausimą šioje byloje esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti – ar J. V. automobilį pirko kaip metalo laužą.

Pažymėtina, kad J. V. ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, ir vėliau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis automobilį pirko ne kaip metalo laužą, o savo reikmėms ir laikė ne metalo laužo supirktuvės teritorijoje.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis nebuvo išregistruotas pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo metu. Tuo tarpu pagal vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 86.5 punktą, baigus transporto priemonės eksploatavimą, automobilis turi būti išregistruojamas, prieš jį parduodant kaip metalo laužą. Todėl A. D. teiginys, jog jis automobilį pardavinėjo būtent kaip metalo laužą, yra abejotinas.

Be to, J. V. akcentavo, kad už automobilį A. D. sumokėjo 400 litų (ši aplinkybė byloje neginčijama), o tokia suma už automobilį kaip metalo laužą yra per didelė. Šio teiginio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

Minėtos aplinkybės objektyviais įrodymais byloje nepaneigtos.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų A. D. ir M. S. parodymais, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoriai įvyko J. V. metalo laužo supirktuvėje. Šį faktą akcentuoja ir Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnė A. K., atlikusi tyrimą, savo tarnybiniame paaiškinime, kuris pateiktas kartu su institucijos atsiliepimu.

Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad automobilio pirkimo ir pardavimo sandoriai buvo sudaryti metalo laužo supirktuvės teritorijoje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog J. V. automobilį įsigijo kaip metalo laužą. Šios A. D., M. S. ir A. K. versijos pagrįstumu verčia abejoti tiek jokiais įrodymais nepaneigtas apelianto teiginys apie automobilio pirkimą didesnę nei už metalo laužą mokama kainą, tiek aplinkybė, kad automobilis nebuvo išregistruotas, t. y. nebuvo paruoštas jį parduoti kaip metalo laužą.

Be to, A. K. nurodė, kad supirkėjai gali piktnaudžiauti, laikydami prie netauriųjų metalų laužo supirktuvių nupirktas transporto priemones, jų neapskaitydami kaip metalo laužo, o vėliau pelningai parduodami.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, remiantis baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomu nekaltumo prezumpcijos principu, asmens kaltės dėl pažeidimo padarymo negalima grįsti vien prielaidomis ar susiklosčiusiais galimais tam tikrų pažeidimų modeliais. Todėl minėtoji pareigūnės pozicija dėl galimos metalo supirkėjų piktnaudžiavimo schemos negali sudaryti pagrindo spręsti apie konkretaus asmens kaltę dėl pažeidimo padarymo, nesant objektyvių įrodymų.

Įvertinus minėtų byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla J. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimą panaikinti ir J. V. administracinio teisės pažeidimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.