Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

A. K. Marijampolės apskrities VPK tyrėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 163² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 28 Eur bauda už tai, kad jis 2016-08-02, 17.00 val., (duomenys neskelbtini), pro pravirą savo buto langą įsigijo iš nepažįstamo piliečio, už 1,5 euro, akcizines prekes, tai yra 1 pakelį cigarečių "NZ New Line full flavor", be nustatyto pavyzdžio banderolių, kurių vertė 1,25 (0,0475 MGL). Šiais savo veiksmais asmuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo įsigyti tabako gaminius, paženklintus specialiaisiais ženklais – banderolėmis.A. K. skunde kreipėsi į apylinkės teismą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo ar pakeitimo švelnesne. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pažeidėjo skundą dėl paskirtos baudos atmetė, motyvuodamas tuo, kad bauda A. K. paskirta nepažeidus ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).Apeliaciniame skunde A. K. prašo pakeisti teismo nutartį ir neskirti jam piniginės baudos. Nurodo kad jis pirmą kartą nusipirko vieną pakelį kontrabandinių cigarečių, visą laiką perka parduotuvėje, prašo atsižvelgti, kad jis pensininkas, pajamos nedidelės, todėl paskirta bauda jam finansiškai labai pakenks. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašo netenkinti A. K. ir palikti galioti nutarimą, kuriuo jam paskirta bauda. A. K. skundas netenkintinasGinčo dėl pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliaciniame skunde prašoma neskirti sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. taikyti pažeidėjo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą arba apskritai jos neskirti. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiais teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Prašymą sušvelninti paskirtą nuobaudą A. K. grindžia tuo, kad jis nėra sistemingas pažeidėjas, tik vieną kartą pirko cigaretes nelegaliai ir kad paskirta nuobauda labai įtakoja jo, kaip pensininko, materialinę padėtį. Kaip matyti iš ATPK 163² straipsnio 1 dalies sankcijos, už šį pažeidimą įstatymas numato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų su šių prekių konfiskavimu. Organas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą ir spręsdamas dėl jos lydžio, įvertina nuobaudos skyrimo svarbias aplinkybes ir priklausomai nuo jų sprendžia, kokio dydžio nuobaudą skirti. Šiuo atveju, nutarimą priėmęs organas įvertino, kad buvo nupirktas tik vienas pakelis kontrabandinių cigarečių, kad pažeidėjas prisipažino ir gailisi, ir skyrė A. K. minimalią baudą.Apeliantas nurodo, kad jo pajamos mažos ir paskirta bauda atsilieps jo finansinei padėčiai, tačiau jokių duomenų apie gaunamas pajamas nepateikia. Aukštesnysis teismas laiko, kad asmuo, gaudamas nors ir nedideles, bet pastovias pajams, turi galimybę sumokėti tokio dydžio baudą, kuri buvo paskirta Institucijos nutarimu. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą skirti apeliantui švelnesnę nei įstatymo numatytą minimalią nuobaudą, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nėra išskirtinės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti neskiriant pažeidėjui nuobaudos ar skiriant švelnesnę nei numato sankcija. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Tai, kad A. K. skirta nuobauda sukels tam tikrus neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir siekiamiems tikslams. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skiriant pažeidėjui nuobaudą, įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. A. K. paskirta administracinė nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl jos neskirti ar ją keisti švelnesne pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.